Nuo lėtinio inkstų nepakankamumo iki gyvenamosios aplinkos pokyčių
Kačių šlapinimasis ne vietoje – bene dažniausiai pasitaikanti kačių elgesio problema, su kuria susiduria kačių šeimininkai. Kaip teigia kačių klinikos vadovė L. Naugžemienė, tikrosios tokio elgesio priežasties paieškos neretai primena detektyvą, kurį išgvildenti pajėgia tik puikiai kačių elgseną išmanantys specialistai. Gydytoja skirsto galimas priežastis į tam tikras kategorijas:
Medicininės priežastys (pavyzdžiui, šlapimo pūslės ir takų akmenligė, lėtinis inkstų nepakankamumas, šlapimo takų uždegimas, cukrinis diabetas, hipertiroidizmas, ortopedinės priežastys, onkologiniai susirgimai ir kt.);
Kačių idiopatinis cistitas (tai neaiškios kilmės apatinių šlapimo takų uždegimas, kai atmetamos visos kitos uždegimo priežastys. Antsvoris, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, Nepakankamas išlakamo vandens kiekis bei nerimas gali padidinti riziką sirgti idiopatiniu cistitu);
Teritorijos žymėjimas;
Elgesys, susijęs su aplinkos ir socialiniais faktoriais.
Pasak veterinarijos gydytojos L. Naugžemienės, pastebėjus tokią problemą reikėtų kreiptis į veterinarijos kliniką, kurioje kvalifikuotas specialistas, pirmiausiai, patikrins augintinio sveikatą.
„Jau klinikinės apžiūros metu galima pastebėti subtilius požymius, kurie išduoda, kodėl katė neatlieka reikalų kraiko dėžėje, pavyzdžiui, klinikoje pastebimas katės bailumas ar agresija gali koreliuoti ir su namie patiriamu stresu ar nerimu, kurie gali turėti įtakos atsiradusiai šlapinimosi problemai. Taip pat klinikoje apžiūrint vyresnes kates galime nustatyti sąnarių problemas, o pastebėtas praplikimas apatinėje pilvo dalyje gali būti šlapimo pūslės skausmingumo požymis. Taigi, tik atlikus detalią apžiūrą, kraujo ir šlapimo tyrimus, t.y. atmetus medicinines priežastis, daroma prielaida, kad ši problema kyla dėl nerimo ar kitų socialinių veiksnių“, – priduria gydytoja.
Kaip pažymi veterinarijos gydytoja, įvairios psichologinės priežastys pasitaiko dažnai: „Tai gali nulemti pasikeitusi gyvenamoji aplinka, santykiai su šeimos nariais ar kitais augintiniais. Savo klinikinėje praktikoje dažnai pastebiu ir akivaizdžias nerimo priežastis, pavyzdžiui, namie ar kaimynystėje vykstantys remontai, nauji baldai ar naujas šeimos narys, lauke vaikštančios laukinės katės ar mylimo šeimininko išvykimas – visa tai gali paskatinti katę šlapintis ne kraiko dėžėje.“
Aplinkos žymėjimas yra natūrali kačių elgesio dalis
Viena pagrindinių indikacijų, galinčių šeimininkams parodyti, jog katė tikrai žymisi aplinką, tai šlapinimasis ant vertikalių paviršių (pavyzdžiui, ant sienos, tvoros, medžio). Kaip teigia veterinarijos gydytoja, paprastai šlapimo kiekis būna nedidelis ir žymėjimas neturi įtakos katės šlapinimosi dėžutėje dažniui ir kiekiui. Visgi kai kurios katės gali žymėtis ir ant horizontalių paviršių: ant lovos, vonios ar koridoriaus kilimėlio.
Tiesa, ypač dažnai aplinką žymi nekastruotos patelės ir patinai, kurie tokiu būdu „papasakoja“ apie save gentainiams.
„Atlikus kastraciją paprastai šis elgesys išnyksta. Vis dėlto apie 10 proc. kastruotų patinų ir 4 proc. kastruotų patelių net ir po operacijos turi šią elgesio savybę“, – pažymi veterinarijos gydytoja.
Be to, jeigu katė patiria stresą, tai irgi gali paskatinti aplinkos žymėjimąsi: „Stresą gali iššaukti daug priežasčių, bet turbūt dažniausiai pasitaikanti yra katės aplinkos pasikeitimas, susijęs su pagrindine miego, maitinimosi ar žaidimų zona. Pavyzdžiui, jeigu persikraustėte į kitą gyvenamąją vietą, katė gali pradėti žymėtis, norėdama palikti savo kvapą – taip katės jaučiasi saugesnės. Tuo tarpu savimi pasitikinčios katės pasižymės teritoriją lyg palikdamos savo vizitinę kortelę, informuodamos apie savo būvimą.“
Perstatėte sofą? Tai katei gali nepatikti
Katės pripažįsta kolektyvinį namų kvapą, į kurį įeina žmonių, augintinių bei baldų kvapų visuma, – netgi perstumdžius baldus namuose katė jaus jau kitokį namų kvapą, kuris gali sukelti lėtinį stresą: „Naujo augintinio atvykimas ar naujo baldo pastatymas, pakeičia kolektyvinį namų kvapą ir kai kurioms katėms tai gali sukelti stresą, dėl to jos norės pasižymėti aplinką savo kvapu. Sumažinus katei nerimą ir baimę, sumažėja ir aplinkos žymėjimasis, kačių tarpusavio agresija bei kitas elgesys, susijęs su lėtiniu stresu.“
Pranešime spaudai gydytoja vardina ir dažniausiai kačių žymimas vietas: „Pagrindinis kelias, kuriuo vaikščiojama namuose, daiktai arba įranga, kurių temperatūra kinta (orkaitė, skrudintuvė, elektronikos priemonės), nauji daiktai (batai, kuprinės, lagaminai). O jeigu pažymima šalia langų ar durų, tai dažniausiai indikuoja grėsmę už savos aplinkos ribų (tai gali būti kieme vaikštančios katės, laiptinėje praeinantys šunys ir pan.). Kai kuriuose namuose katės saugiausiai jaučiasi ant šeimininko lovos, tad gali pasišlapinti ten, o ne kraiko dėžėje.“
Per retai tvarkoma kraiko dėžė gali paskatinti katę šlapintis ne vietoje
Pasak ilgametę patirtį turinčios veterinarijos gydytojos, kačių šeimininkai turėtų dėmesį atkreipti ir į tinkamą kraiko dėžės vietos pasirinkimą: prastas kraiko dėžių projektavimas namuose gali būti esminė priežastis, kodėl katės mieliau renkasi reikalus atlikti neleistinose vietose.
„Kai kurios katės vengs kraiko dėžės, jeigu ji pastatyta dažnai pereinamoje, triukšmingoje vietoje ar šalia lauko durų (ypač tai aktualu tuomet, kai kraiko dėžę gali pasiekti kitos katės). Patarčiau kraiko dėžę statyti ten, kur katė neturėtų kontakto su kitomis katėmis, – šiems gyvūnams labiau patinka privačios ir ramios vietos. Taip pat dažnai pasitaiko atvejų, kuomet dėžė yra pastatoma vonios kambaryje, kurio durys kartais uždaromos. Dėžė turi būti pasiekiama bet kokiais atvejais, bet kokiu metu“, – teigia veterinarijos gydytoja L. Naugžemienė.
Tiesa, kartais neigiamas katės asociacijas kraiko dėžės atžvilgiu gali sukurti ir pats šeimininkas.
„Pavyzdžiui, atliekamos įvairios nemalonios procedūros šalia kraiko dėžės, tokios kaip nagų kirpimas, vaistų girdymas. Kates taip pat gali trikdyti ir netoli kraiko dėžės esanti skalbimo ar džiovinimo mašina. Pridurčiau, kad katėms labiausiai patinka, kai kraiko dėžė yra toliau nuo jų ėdimo ar žaidimų zonos“, – pažymi pašnekovė.
Švara ir higiena taip pat turi didelės įtakos kačių motyvacijai naudotis kraiko dėže.
„Nepakankamai dažnai tvarkoma kraiko dėžė katėms kelia nenorą ja naudotis. Kraiko dėžę reikėtų sutvarkyti bent kartą per dieną, įpilant šviežio kraiko. Taip pat ją reikėtų plauti kas 1–4 savaites su muilu ir vandeniu (venkite naudoti stipresnių cheminių valiklių). Patarčiau vengti vis populiarėjančio kačių kraiko, kuris yra su intensyviu kvapu, – kartais susidaro toks įspūdis, kad jis skirtas daugiau žmonių poreikiams patenkinti nei kačių. Intensyvaus kvapo kraikas yra nepatrauklus katėms ir dažnai pakeitus kraiką į bekvapį, problema greitai išsisprendžia“, – pažymi veterinarijos gydytoja.
Veterinarė taip pat priduria: „Felinologai turi vieningą nuomonę apie tai, kiek katei reikia kraiko dėžių: viena namuose gyvenanti katė turėtų turėti dvi kraiko dėžes, skirtingose namo vietose. Jeigu auginate daugiau nei vieną katę, patartina namie turėti viena dėže daugiau nei yra kačių.“
Visgi pasak L. Naugžemienės, kiekviena katė ir kiekvienas atvejis yra labai individualus, reikalaujantis šeimininkų ir gydytojo (nuolatinio) bendradarbiavimo: „Dažniausiai įgyvendinus kartu aptartas aplinkos ir elgesio modifikacijas, problema yra greitai išsprendžiama. Taigi, jeigu jūs susiduriate su šia problema, patarčiau pasikonsultuoti su kačių elgesį išmanančia gydytoja, kuri padės rasti problemos priežastį ir įvardins jos sprendimo būdus.“