Į akvariumo ekosistemos sąrašą įeina ir dumbliai – dažnas ir tikriausiai didžiausias akvariumininko priešas. Kaip teigiama internetiniame puslapyje zoon.lt: „Dumblių augimas yra natūralus procesas, todėl lengvas stiklo apžaliavimas, (kas 2-3 savaites), nėra baisus ir rodo jūsų akvariumo gerą biologinę pusiausvyrą. Bet kada dumbliai pradeda augti ant augalų, grunto ir kitų elementų reikia susirūpinti“.
Dumblių atsiradimo akvariume priežasčių yra daug – pernelyg ryškus arba per silpnas apšvietimas, biopusiausvyros nebuvimas, per dažnas žuvų šėrimas, ir t.t. Šitame straipsnyje pateiksiu dažniausiai pasitaikančių dumblių sąrašą, šių dumblių atsiradimo priežastis, bei kovos būdus su jais.
Vienaląsčiai žalieji dumbliai
Vienaląsčiai žalieji dumbliai yra vandens „žydėjimo“ kaltininkai. Vandens „žydėjimo“ reiškinį neretai galima pastebėti gamtoje šiltuoju metų laikotarpiu, kai stovinčių vandens telkinių vanduo įgauna žalsvą atspalvį. Tokį pat reiškinį neretai galima pastebėti ir akvariume. Akvariumo vandens „žydėjimą“ gali skatinti pernelyg ryškus apšvietimas ir padidėjęs nitratų bei fosfatų kiekis vandenyje.
Kovos būdai. Vienas iš paprasčiausių kovos būdų su vienaląsčiais žaliaisiais dumbliais – laikinas apšvietimo intensyvumo (ryškumo) sumažinimas. Kartais tiesiog pakanka užtemdyti akvariumą keletui dienų. Tai turėtų sustabdyti šių dumblių dauginimąsi. Kitas kovos būdas – dažnesni reguliarūs daliniai vandens keitimai su grunto nusiurbimu. Be to kovai su vienaląsčiais žaliais dumbliais gerai talkina dafnijos ir ciklopai (primityvūs vėžiagyviai), kurie minta šiais dumbliais.
Žalieji siūliniai dumbliai
Žalieji siūliniai dumbliai – tai viena iš daugelio žaliųjų dumblių atmainų. Siūliniai dumbliai (spirogina) gavo savo pavadinimą dėl savo formos – tai ilgi, žali, siūlo pavidalo dumbliai. Siūlinių dumblių, kaip ir vienaląsčių žaliųjų dumblių atsiradimo priežastimi gali būti per ryškus apšvietimas, bei padidėjusi nitratų ir fosfatų koncentracija vandenyje. Subujoję siūliniai dumbliai dažnai užpildo akvariumą ir kartais tampa žuvų mirties priežastimi, kai žuvys susipainioja šiuose dumbliuose ir, negalėdamos judėti, uždūsta.
Kovos būdai. Kovai su šiais dumbliais gerai talkina kai kurios dumblius ėdančios akvariumo žuvų gentys. Kaip savo straipsnyje, akvariumas.lt teigia S.Adomaitis: „Tokioms žuvų gentims priklauso Hypostomus, Ancitrus, Hemiancitrus, Pterygoplichthys, Crossocheilus siamensis. Taip pat Poeciliagenties žuvys, ypač Poecilia melanogaster, mėgsta ėsti šiuos dumblius“. Kitas problemos sprendimas yra paprasčiausias šių dumblių pašalinimas mechaniniu būdu.
Dar vienas iš kovos būdų su žaliaisiais dumbliais – tai sraigės. I. N. Agekian, N. V. Belovo ir I. L. Kopylovo teigimu sraigės, tokios kaip trimitininkės, Australijos raudonoji sraigė bulinoksas, juodoji fiza, melanijos, yra geros akvariumo sanitarės, nes jos ne tik dalinai apėda dumblius nuo akvariumo augalų, bei kitų elementų, bet ir minta žuvų maisto likučiais akvariume kas yra viena iš daugelio dumblių atsiradimo priežasčių.
Melsvadumbliai (žaliai-mėlynieji dumbliai)
Žaliai-mėlynieji dumbliai (mėlsvadumbliai) – užteršto akvariumo vandens palydovas. Šie dumbliai dažniausiai pasireiškia gleivėtos plėvelės dengiančios akmenis ir augalų lapus pavidalu. Kartais mėlsvadumblis padengia visą grunto paviršių. Stipriai užterštamevandenyje „žalieji dumbliai nebeauga, o nitratų lygis siekia iki 200mg/l. Beje, toks nitratų lygis kenksmingas ir žuvims“.
Kovos būdai. Kovoje su šiais dumbliais gerus rezultatus duoda antibiotiko eritromicino (2,5 – 5,0 mg/L) panaudojimas. Mėlsvadumblis – tai bakterijos, kuriose vyksta fotosintezė, todėl jas lengvai galima nužudyti antibakteriniais preparatais. Po antibiotikų naudojimo akvariume būtina pakeisti dalį vandens ir padidinti vandens filtraciją.
Vienaląsčiai rudieji dumbliai
Subujoję vienaląsčiai (diatominiai) rudieji dumbliai gali „nudažyti“ akvariumo vandenį ir jame esančius dalykus (augalus, gruntą, dekoracijas) rudu atspalviu – aptraukti plonu rudu mikroskopinių dumblių sluoksniu. Dažniausia šių dumblių dauginimosi priežastimi yra per žemas apšvietimo lygis.
Kovos būdai. Pats paprasčiausias kovos su diatominiais dumbliais būdas yra apšvietimo intensyvumo padidinimas. Sudėtingesnis kovos būdas – filtruojančių medžiagų, sugeriančių silicio junginius panaudojimas. Šie junginiai yra diatominių rudųjų dumblių ląstelių sudedamoji dalis.
Rudieji dumbliai („barzda“)
Didžiausius rūpesčius akvariumininkui kelia taip vadinama „juodoji barzda“. „Juodoji barzda“ arba „vietnamka“ – tai rudųjų siūlinių tamsiai žalios, arba beveik juodos spalvos dumblių šepetėlio pavidalu atmaina – Compsopogon coeruleus. Juodoji barzda auga nedideliais kupsteliais. „Barzda“ yra vienas atspariausių dumblių, kuris tvirtai prisitvirtina prie akmenų, šakų arba akvariumo sienelių, augalų lapų viršūnių; netgi įsiskverbia į augalų lapų ląsteles. Kaip ir kiti dumbliai, šis rudadumblis „auga akvariumuose kuriuose yra aukštas nitratų lygis. Šie dumbliai „barzda“ labai mėgsta stiprią koncentruotą vandens srovę“.
Kovos būdai. Į akvariumą dažniausiai patenka su naujais augalais. „Barzda“ apaugusius augalų lapus reikia šalinti.
Kovoje su compsopogonu gali talkint sraigių ampuliarijų jaunikliai, taip pat SAE (crossocheilus siamensis). Efektyviausiu kovos su barzda būdu yra cheminių preparatų – algicidų, kuriuos galima įsigyti specializuotose akvariumų parduotuvėse, panaudojimas. Bet reikia prisiminti, kad bet kokių cheminių preparatų panaudojimas akvariume gali būti pražūtingas ne tik dumbliams, bet ir aukštesniesiems augalams, žuvims, bei kitiems organizmams.
Dumblių atsiradimo priežastys ir bendri kovos būdai
Savo knygoje Pflanzenaquarien gestalten, Kristel Kasselman išskiria šias dumblių subujojimo priežastis:
* Per didelis žuvų kiekis akvariume
* Blogas augalų augimas
* Per didelis žuvų maisto kiekis, kurio perteklius nepašalinamas
* Per reti daliniai vandens keitimai, ko pasekoje atsiranda per didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos
* Per ryškus apšvietimas
* Per dažnas augalų tręšimas, kurio pasekoje susidaro per didelės neišnaudotų elementų koncentracijos;
Šioms dumblių atsiradimo priežastims šalinti, mokslininkė siūlo sekančius būdus:
* Laikyti tinkamą Jūsų akvariumo litražui žuvų kiekį
* Užtikrinti gerą augalų augimą
* Tinkamai dozuoti žuvų maistą šėrimo metu
* Tinkamai prižiūrėti akvariumą (reguliarūs daliniai vandens keitimai, grunto nusiurbimas, t.t.)
* Protingai naudoti akvariumines trąšas
* Parinkti tinkamą augalų augimui apšvietimo intensyvumą
* Palaikyti akvariumo biopusiausvyrą
* Reguliariai atlikti pagrindinių vandens parametrų testus
Šitame trumpame straipsnyje paminėjau tik dažniausiai pasitaikančius akvariume dumblius, su kuriais susiduria akvariumininkai visame pasaulyje. Iki šiol specialioje literatūroje aprašyta virš dvidešimt penkių tūkstančių dumblių atmainų. Dumblių atsiradimo priežasčių yra be galo daug. Keletas iš priežasčių – tai nenusistovėjusi akvariumo biopusiausvyra, per ryškus arba per žemas apšvietimo lygis, per dažnas žuvų šėrimas, arba per didelis akvariumo apkrovimas žuvimis, kurių pasekmėje padidėja nitratų ir fosfatų lygis, ir t.t.
Dažnai kovoje su dumbliais akvariumininkas (ypač nepatyręs) neprotingai panaudoja specialius cheminius preparatus, kuriuos galima įsigyti kiekvienoje zoo prekių parduotuvėje, kas neretai tampa žuvų ir aukštesnių akvariumo augalų žūties priežastimi. Nereikia pamiršti, kad dumblis – tai primityviausia gyvybės forma, kuriai dažnai reikia tokių pat sąlygų kaip ir aukštesniems akvariuminiams augalams. Neverta tikėtis, kad akvariumas visada bus sterilus nuo dumblių, nes jie bus visada, o jei jų nepastebite, tai dar nereiškia, kad jų nėra, nes jie egzistuoja sporų pavidalu, arba tyko pasislėpę kažkokiam akvariumo kampelyje laukdami jiems palankių augimo sąlygų.