Manoma, kad karalienės Elžbietos II meilė šunims prasidėjo 1944 metais, kai 18-ojo gimtadienio proga ji gavo dovanų korgį. Per visą savo gyvenimą ji užaugino daugiau kaip 30 šunų.
Žiniasklaida ne kartą rašė, kad karalienė dažnai pati vedžiodavo savo šunis du kartus per dieną, mėgo leisti laiką kartu su jais. Nors šunys rūmuose turėjo prižiūrėtojus, pasikeitusi rutina ir tai, kad karalienės nebebus šalia, greičiausiai šunims sukels nerimą, ilgesį.
Pranešama, kad karalienės Elžbietos II korgiais pasirūpins jos sūnus Princas Andrew ir jo buvusi žmona Sarah. Dorgio Candy naujasis šeimininkas kol kas nėra aiškus, o kokerspanielis Lissy jau keletą mėnesių gyvena kartu su šunų treneriu.
Tyrimai parodė, kad šunys gedi
Kaip žmones paveikia artimųjų netektis, taip ir augintiniai gedi savo šeimininkų. Nors keturkojai gali nesuprasti viso žmogaus nebuvimo masto, tačiau jie puikiai supranta emocijas ir jausmus, jaučia, kad trūksta žmogaus, kuris iki šiol buvo jų kasdienis palydovas. Šunys apie netektį supranta iš to, kad pasikeičia rutina, nebelieka šeimininko kvapo, garso, jie jo nebemato.
„Nors tiksliai pasakyti, ar šunys jaučia tokius pačius jausmus, kaip ir žmogus, negalime, tačiau ekologijos ir evoliucinės biologijos profesorius dr. Marcas Bekoffas sako, kad yra atlikta nemažai šunų smegenų tyrimų, kurie parodė, kad jaučiant panašias emocijas, tiek pas šunis, tiek pas žmones, veikia tos pačios smegenų sritys. Tai leidžia daryti prielaidą, kad iš tiesų šunys gedi, jaučia liūdesį, nerimą.
Kiekvienas šuo labai individualus, tad ir gedėti kiekvienas gali skirtingą laikotarpį. Tad norint suprasti, ar gyvūnas gedi, reikia stebėti jo elgesį bei kitus požymius, išduodančius apie sveikatos būklės pablogėjimą“, – sako veterinarijos vaistinių tinklo „Vet1“ atstovė J. Maniušienė ir vardija gedulo metu augintiniui galinčius pasireikšti simptomus:
1. Apatija, vangumas, energijos trūkumas.
2. Nebedomina dalykai ar fizinė veikla, kuri domino anksčiau.
3. Apetito sumažėjimas arba praradimas.
4. Svorio mažėjimas.
5. Prieraišumas arba vienišumas.
6. Gali atsirasti dūsavimas, inkštimas, lojimas, drebulys.
Kaip padėti augintiniams?
Dažniausiai šunys atsigauna emociškai po šeimininko ar kito artimo netekties, tačiau tam reikia laiko ir daugiau dėmesio nei įprastai. Tam, kad augintinis atsigautų greičiau, specialistė pataria laikytis rutinos, kad augintinis įprastų prie pasikeitimo. Papildoma meilė ir daugiau laiko kartu su augintiniu padės greičiau sukurti ryšį ir užpildyti tuštumą po netekties.
Mėgstami žaidimai ir didesnis fizinis aktyvumas taip pat puikus būdas padėti greičiau atsigauti. Taip pat tokiu laikotarpiu gali padėti pašaro papildai nervų sistemai, jie nuramins augintinį, padės geriau miegoti, paskatins apetitą. Pastebėjus, kad augintinis gedi, verta apsilankyti pas veterinarijos gydytoją, kad šis apžiūrėtų augintinį ir įvertintų, ar nekyla pavojus augintinio sveikatai ir gyvybei.
Pastebėjo, kad šuo nerimauja
J. Maniušienė pasakoja, kad mirus labai artimam žmogui jos šuo Marlis taip pat gedėjo. „Kai nuvykome į to žmogaus namus, šuo buvo labai neramus, nervingas, laukė to žmogaus grįžtančio, nors su juo susitikdavome gana retai. Mačiau, kad Marlis gedi ir nerimauja dėl to, kad neliko jam įprastos rutinos, niekas jo nepasitiko ir nebedavė skanėstų.
Viena labiausiai žinomų – šuns Hačiko istorija, kai nežinodamas, kad šeimininkas mirė darbe, 9 metus iš eilės jis kiekvieną rytą ir vakarą toje pačioje vietoje laukdavo šeimininko traukinių stotyje, grįžtančio iš darbo. Tokį elgesį taip pat galima priskirti gedului, kuomet augintinis negali susitaikyti su tuo, kad šeimininkas nebegrįžta“, – tikina veterinarijos specialistė.
Gedi ir katės
Nors žinoma daugiau istorijų apie gedinčius šunis, katės taip pat gedi. Tačiau kitaip nei šunų, jų elgesį mirus šeimininkui sunku nuspėti. Vienos katės gali nesureaguoti ir gyventi įprastai, kitos gali tapti laimingesnėmis, nes namuose jos lieka šeimininkėmis. Tačiau pastebima, kad didžioji dalis kačių, netekusių šeimininkų, mažiau ėda, daugiau miega, gali sėdėti sustingusios ir žiūrėti į vieną tašką, gali daugiau miaukti ar skleisti kitus garsus.
„JAV žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos draugija atliko tyrimą su 160 kačių, netekusių šeimininkų. Buvo pastebėta, kad daugelis iš jų mažiau ėdė, daugiau miegojo ir tapo balsingesnės. Apklausos metu pavyko nustatyti, kad daugelis gedinčių kačių pilnai atsistatė ir gyveno įprastai per 6 mėnesius po netekties.
Gedinčiai katei gali prireikti pagalbos, kad atsistatymas būtų lengvesnis. Svarbu nekeisti katės rutinos, netgi baldų perstumdymas gali dar labiau pakenkti katės būklei. Stenkitės išlaikyti tokį patį maitinimo režimą, kaip iki netekties. Nekeiskite pašaro, tai gali pakenkti tiek emociškai, tiek fiziologiškai, virškinimo sistemai. Skirkite katei daugiau laiko, kol katė ėda, būkite šalia, skatinkite ją. Užsiimkite katės mėgstamais žaidimais, glostykite. Taip pat galima naudoti pašaro papildus skirtus nervų sistemai, jie padės nurimti ir greičiau apsiprasti su aplinkybėmis. Visada pravartu apsilankyti pas veterinarijos gydytoją, kad augintinį apžiūrėtų ir įsitikintų, ar jam tikrai viskas gerai“, – pataria J. Maniušienė.