Šalčio ir drėgmės keliamas pavojus
Nors atsakingą dėmesį augintinio priežiūrai po pasivaikščiojimų būtina skirti ne tik pavasarį, bet ir kitais metų laikais, pranešime spaudai KIKA veterinarijos gydytoja Ieva Plungytė sako, jog iš tikrųjų būtent dabar, sugrįžtant drėgnesniems orams, šeimininkams patariama kiek atidžiau prižiūrėti augintinių kailį, jų odą bei pėdutes.
„Visų pirma, negalime teigti, jog drėgnas oras yra tiesiogiai pavojingas gyvūnams, kadangi dažnu atveju daugiau sveikatos problemų gali iššaukti vasarą sulaukiami per dideli karščiai ar itin žema temperatūra žiemą. Užtat dabar mes gyvename pereinamuoju orų periodu – negana to, jog lauke šalta, papildomai prisideda ir drėgmė, kuri tik padidina šalčio pojūtį augintiniui. Tad atsakingai į tai nepažiūrėjus, galima sulaukti keturkojo negalavimų“, – pasakoja veterinarė.
Anot jos, šaltis su drėgme gali paskatinti augintinio peršalimus, taip pat galima sulaukti perteklinės drėgmės iššauktų odos sušutimų, jeigu po maudynių ar pasivaikščiojimų šlapia žole augintinis nebus tinkamai nusausintas. Tokiais atvejais gali suaktyvėti odos grybelis. Ankstyvoje stadijoje neužkirtus kelio jo plitimui, vėliau grybeliniai susirgimai gali paūmėti, o neprižiūrėti išsivystyti į bakterines ligas.
Drėgmės sukeliamos ligos
Su perteklinės drėgmės iššaukiamomis ligomis dažnai susiduria ilgą kailį bei ilgas ausis turintys augintiniai, o tarp jų ir spanieliai. Savo ruožtu Lietuvos spanielių savininkų klubo valdybos narė ir anglų kokerspanielių veisėja Rasa Veseckė teigia, kad nepasirūpinus augintinio apsauginėmis priemonėmis pasivaikščiojimų metu, po lietaus telkšančios balos šaligatviuose gali sukelti nemažai problemų šios veislės šunims.
„Didžiausia spanielių bėda – jų medžiokline prigimtimi pasižyminti uoslė, kurios dėka mūsų augintiniai šluoja žemę savo ilgomis ausimis. O jeigu dar esame užsiauginę gražų „sijonuką“, šis spėja peršlapti pats pirmasis. Po pirmojo dienos pasivaikščiojimo sušlapęs augintinis dažnai nespėja išdžiūti iki sekančio išėjimo. Be to, pavasario pradžioje tirpstantis sniegas, susimaišęs su ant kelio pabertomis druskomis bei kitais teršalais, šunims gali sukelti dermatitus, odos pažeidimus ar netgi nusikasymus iki žaizdų. Dėl to būtina užtikrinti, jog po pasivaikščiojimų šunų ausys, pėdos ir papilvė būtų tinkamai nusausinti“, – pasakoja veisėja.
Veisėjai antrinanti veterinarė priduria, jog dėl drėgmės ir šilumos sunkiai prieinamose šuns kūno vietose kaupiasi bakterijos – pavyzdžiui, tarp skirtingų odos raukšlių klosčių. Tiesa, šios ligos gali būti dažnesnės tokioms šunų veislėms kaip šarpėjai, mopsai ar kiti daugiau raukšlių turintys šunys. Pirmieji ligų simptomai pasireiškia, kada nuo šaknų sušlapęs kailis nespėja išdžiūti iki sekančio pasivaikščiojimo. Tuomet atsiranda nemalonus kvapas bei pasimato pirmieji kailio išplikimai. Be to, dėl nuolatinės drėgmės gali išsivystyti ausų uždegimai bei grybelio ligos, pasireiškiančios dažnai laižomomis ir paraustančiomis šuns pėdomis bei aplink jas nuplikusiu kailiu.
Šuns priežiūros ABC
Nors augintiniui pasireiškusios odos ligos gali rimtai išgąsdinti kiekvieną šeimininką, KIKA veterinarijos gydytoja ramina, kad iš tikrųjų pasirūpinti gyvūnų sveikata nėra sudėtinga. Svarbiausia taisyklė, kurios būtina laikytis – kasdienė gyvūno higienos ir sveikatos priežiūra.
„Siekiant užkirsti kelią drėgmės sukeliamoms ligoms, įžengus į namus reikia nepamiršti nušluostyti pėdučių – tam puikiai tiks mikrofibros pluošto rankšluosčiai, galintys sugerti didelį drėgmės kiekį. Taip pat svarbu įsitikinti, kad po maudynių šuns kailis būtų gerai išdžiovintas, reguliariai jį šukuoti bei užtikrinti profilaktinius ausų valymus. Taip pat būtina stiprinti augintinio imunitetą. Tai galima padaryti užsiimant aktyvia veikla su augintiniu, suteikiant jam pakankamai fizinio krūvio, lepinant kokybišku maistu bei papildomai puoselėjant jo sveikatą vitaminais“, – dalijasi patarimais veterinarė.
Tuo metu kokerspanielių veisėja priduria, kad kartais gyvenantiems miestuose dėl druska nubarstytų šaligatvių gali nepakakti augintinio kailio išsausinimo ar pėdučių nuplovimo švariu vandeniu. Tokiais atvejais galima išbandyti ilgaausiams šunims pritaikytas neperšlampamas movas ar kombinezonus ilgaplaukio papilvei apsaugoti. Taip pat jautresniems šunims patariama šiais orais mūvėti specialius batukus ar gumines kojines.
„Jeigu po pasivaikščiojimų buvo laikomasi atsargos priemonių, galima spėti, jog liga buvo iššaukta artimoje aplinkoje. Pavyzdžiui, gali padėti ir specialūs dubenėliai su plūde, apsaugantys augintinio snukutį nuo sušlapinimo vandenyje. Tai taip pat ypač aktualu ilgaplaukiams“, – sako veterinarė I. Plungytė.
Visgi, jeigu nepavyko užkirsti kelio drėgmės iššauktoms ligoms, veterinarė pataria kreiptis į specialistus. Paprastai prieš gydymą rekomenduojama gyvūną išmaudyti, nusausinti jo kailį bei taikyti konkrečiai paskirtus vaistus ar preparatus.