Reikia išmokyti reaguoti į komandą
DELFI sulaukė skaitytojos klausimo, ką daryti, jei jos augintis nuolat renka ant žemės rastus kąsnius tiek lauke, tiek namuose. Ar įmanoma atpratinti jį nuo tokio elgesio ir kaip suprasti, kad šuo apsinuodijo? Apie tai pasikalbėjome su šunų dresūros ir veterinarijos specialistėmis.
Pasak „Urban dog“ dresūros mokykloje dirbančios Vilmos Jazukevičiūtės toks gyvūno elgesys priklauso ir nuo jo amžiaus, ir nuo dresūros.
„Jei tai jaunas šuo – tai yra aplinkos pažinimo proceso dalis – viską paragauti, kaip kad mažas vaikas dedasi viską į burną. Suaugę šunys, jei ir ėda ką, tai dažniausiai valgomus dalykus“, – sako dresūros specialistė.
Pasak V. Jazukevičiūtės, šunį reikia išmokyti komandos „palik“. Geriausia pradėti dresūrą dar nuo tada, kai gyvūnėlis mažas. Specialistė juokauja, kad norintiems kontroliuoti mažo ir judraus, jauno šuns elgesį, reikės akių pakaušyje, bet svarbu išmokti sudrausminti augintinį dar prieš jam pradedant ką nors kramsnoti. Taip pačiai reikia mokyti ir suaugusius šunis.
„Suaugusiems galioja praktiškai tas pats, nes jei jau šuo paėmė daiktą į burną, tikėtina, kad neišspjaus. Kalbame apie mokymo procesą. Nuosekliai draudžiant imti daiktus nuo žemės šuo išmoks tiesiog nerinkti visko, kas pakliūva. Bet tai yra procesas“, – sako V. Jazukevičiūtė.
Nors kai kurie šunys renka viską, kas pakliūva, daiktus galima skirstyti pagal tai, ką šuo gali praryti ir ko ne. Pasak V. Jazukevičiūtės, nepavojingi yra pagaliukai (didesni, švieži lapuočių arba minkšti galiukai), akmenys (tokie, kurių neįmanoma praryti), lapai, nupjauta žolė, plastikiniai buteliai ir kiti cheminių medžiagų neturintys daiktai, kurių šuo negali praryti.
Tačiau, kai keturkojis artėja prie valgomų bei kitų smulkių daiktų, kurie gali užstrigti bandant praryti, reikia užbėgti įvykiams už akių ir mokyti, kad ėsti ant žemės rastus dalykus nėra priimtina.
Apsinuodijimą padės atpažinti pasikartojantys negalavimai
Veterinarijos gydytoja Indrė Banevičiūtė sako, kad apsinuodijusių šunų pasitaiko dažnai ir ne tik vasarą, todėl labai svarbu dresuoti šunį ir atsispirti gailioms jo akims, kai gyvūnas prašo maisto.
Dalykai, kurie sukelia pavojų augintinio sveikatai, gali būti numesti lauke tyčia, kartais dėl šeimininko neatsargumo šuniui paduodamas sugedęs maistas, šuns negalavimo priežastis gali būti ir užspringimas kaulais ar tiesiog nepriežiūra vakarėlio metu, kai svečiai sugalvoja palepinti gyvūną maistu nuo stalo.
„Ir žmones reikėtų paauklėti, ne tik gyvūnus, kad nemėtytų maisto šalia namų per langus. Yra ir kas specialiai primėto maisto su tabletėmis. Bet čia jau tokia žmonių moralė, į ją mes nelendame.
Mums lieka tik pasekmės, kurios, gaila, bet būna didelės, nes pasitaiko, kad žmonės padeda šunims maistą su žiurknuodžiais.
Žiurknuodžiai dabar pradėti gaminti truputį kitaip, kad mažiau kenktų naminiams gyvūnams, anksčiau būdavo žymiai daugiau taip apsinuodijusių. Šiuos nuodus žmonės lauke deda pavasarį ir rudenį, vasarą jų kaip tik mažiau.
Tačiau apsinuodijimas būna ir toks: šeimininkai padaro kokį nors vakarėlį lauke, šašlykų ar dar ko nors pakepa. Atvažiuoja svečių ir prasideda „oi, koks gražus šuniukas, duokim jam kąsnį“. Šuo, nepratęs prie tokio maisto, lengvai apsinuodija juo. Būna ir tokių, kurie kaulu paspringsta, bet tokių pacientų daug mažiau“, – sako I. Banevičiūtė.
Jakovo klinikoje Vilniuje dirbanti specialistė paaiškina, kaip atpažinti, jog šuo apsinuodijo. Jei šuo vemia, tai nebūtinai reiškia stiprų apsinuodijimą, tačiau jei tai kartojasi, šuo kelis kartus viduriavo – nereikėtų delsti.
„Priklauso nuo to, kaip sureaguoja šuns organizmas. Prasideda viduriavimas, vėmimas, gali pakilti temperatūra. Jei nenustoja, nereikia ilgai laukti.
Šuniui tiesiog suviduriavus galima pamėginti duoti gerųjų bakterijų, nes būna ir tokių atvejų, kai šeimininkai paduoda kokių nors nuo karščio sugedusių konservų“, – aiškino veterinarijos gydytoja.