Vilnietė Odeta su draugu augina dvejų metų dobermaną. Jauna moteris ilgą laiką augino dobermanų veislės šunį, o jo netekusi nusprendė priglausti parduodamą Dobą.
„Žmonės jį pardavė dėl to, kad iš nuosavo namo persikraustė į butą, tad nenorėjo jame auginti didelio šuns. Aš prieš tai irgi turėjau šunį, tad galvojau, kad ir Dobas pripras. Kadangi pasiėmiau Dobą metų amžiaus, jis jau turėjo savo charakterį, dabar labai sunku jį auklėti. Jau prie žmonių lauke priprato, anksčiau labai puldavo, juk užaugo matydamas vos kelis šeimos narius, uždarytas kieme, tad jam didelis stresas žmonių gausmas gatvėje, parke. Dabar likęs didžiausias stresas yra katės ir šunys. Labai ant jų puola. Jei lauke pamato, manęs išvis neklauso. Tik mano draugo klauso, o manęs tarsi nemato ir negirdi.“
„Dobas labai linkęs dominuoti, labai pavydus. Jei su draugu apsikabiname, jis lenda į vidurį. Jei susitinku su draugais, jis labai reikalauja dėmesio. Namuose klauso tik draugo. Aš jam esu vedžiotoja ir valgyti duodu. Pavyzdžiui, žaisti labiau nori su draugu, o į lauką prašosi manęs.“
„Kelis kartus per savaitę mes jį išvežame į mišką, paleidžiame, kad išsilakstytų. Žinoma, paleidžiame tik su antsnukiu, jei miške sutinka žmogų, ant jo loja iš toli, bet nepuola.“
Mergina niekada nesigailėjo, kad nusprendė įsigyti Dobą, tik labai nori atrasti būdą, kaip jai elgtis su tokiu stipriu, dominuojančiu šunimi. „Šnekėjau su dresuotoja. Ji man pasiūlė antsnukį, kuris tiesiog suspaudžia snukį. Aš jį uždėjau per laisvai ir kartą Dobas, pamatęs benamį, ant jo puolė, aš jį prisitraukiau per arti savęs ir jis susinervinęs grybštelėjo man į koją. Įkando taip, kad net kraujas bėgo. Dabar vedžioju tik su metaliniu antsnukiu. Tiesa, su mano draugu Dobas vaikšto ramiai.“
Mokyklos „SmartDog“ dresūros instruktorius Karolis Grigaliūnas iškart pastebi, kad šuo itin kieto ir tvirto charakterio, tad šeimininkams reikės įdėti daug pastangų, kad tokio tvirtumo šuo taptų labiau kontroliuojamas. „Šuo yra gaujos gyvūnas. Jis jaučia, kad su tavo draugu geriau nejuokauti, nes jis gali imtis veiksmų, t. y. šuo kažkaip netinkamai pasielgia, jis yra perspėjamas, jei neklauso, jo elgesys koreguojamas. O moterys dažniausiai švelniai ir daug kartų sako „baik“, bet nesiima jokio rimto veiksmo. Tokiu atveju kietesnis šuo pasirenka neklausyti, nes moteris nieko nepadaro. Taigi jūsų namuose šiandien hierarchija šuns akimis yra tokia – tavo draugas, Dobas ir tada tu. Tokią situaciją būtina keisti.“
„Tokį šunį reikėtų stengtis kuo labiau sukontroliuoti, įvesti disciplinos. Vienas iš dalykų – paklusnumo mokymas. Tu turi vesti jį į dresūros pamokas. Mokyti paklusnumo, kontrolės. Tada šuo pradeda į šeimininką žiūrėti kitaip. Į šias pamokas privalai eiti kartu su Dobu, o ne tavo draugas.“
„Namuose atlikčiau tokius pratimus, kad šuo suprastų, jog tu esi aukščiau už jį. Pavyzdžiui, dominuojantis šuo nori, kad viskas būtų pagal jį. Priėjus jam ir ėmus reikalauti dėmesio, niekada nerodyčiau dėmesio, neglostyčiau, jei imtų stumdytis. Jei nori paskatinti jį, tai tik tada, kai pasakai komandą „sėsti“ ar „gulti“. Jis turi suprasti, kad viską privalo uždirbti, kad viskas priklauso nuo šeimininko.“
„Taip pat galima pavėlinti rytinį šėrimą. Tai parodo, kas namie šeimininkas. Gaujoje alfa patinas visą laiką išsirinks skaniausią maistą. Silpnesni nė nesikėsins į ėdalą, kol valgo lyderis. Taigi, kai valgai, liepk jam eiti į savo vietą. Parodyti, kad šeimininkė esi tu, kad jis negali kaulyti iš tavęs maisto, kad jis net negali būti arti tavęs, kai valgai. Dobui duok valgyti tik tada, kai pati pavalgai. Tokios mažos smulkmenos formuoja tavo lyderiavimą prieš šunį.“
Dar vienas dalykas, kurį primena K. Grigaliūnas, – dalies šunų charakterio ir prigimties iš esmės visiškai pakeisti neįmanoma. „Šuns, kuris yra agresyvus kitiems gyvūnams, mes negalime perauklėti. Negalime padaryti, kad jis nenorėtų pjauti katės. Tad šeimininko pareiga parodyti, kad jis yra viršesnis už šunį, kaip šuniui elgtis esant vienai ar kitai situacijai, kaip eiti. Tokio tipo šunis užvaldo emocija ir jie kartais nesupranta, ką daro, tokios būsenos gali ir grybštelėti šeimininkui. Turite neleisti jam patekti į tokias situacijas, kurios jį išprovokuoja.“
„Reikia stebėti šuns kūno kalbą, kai pamato kitą šunį. Jei pastebite agresiją, iškart jį koreguojate, drausminate ir nelaukiate, kol pradės loti. Jei šuo puola, tik tada jį tempiate prie savęs. Labai tikėtina, kad jis pradės pykti ant šeimininko. Šunį reikia sustabdyti būtent tada, kai jis tik pagalvoja apie puolimą, tada į jo suvaldymą reikės įdėti mažiau pastangų, išvengsite kritinių situacijų.“
„Pradžioje išmokykite komandos „šalia, greta“, kad šuo eitų ir netemptų pavadžio, kultūringai su kitais prasilenktų. Pavadžio nelaikykite visada įtempto, nes šuo save skatina, kai jį kas nors tempia. Reikia vadovauti ir pavedžioti šunį priešingomis kryptimis, kad jis jaustų jūsų valdžią, neleisti išeiti jam į priekį. Jei išeina – staiga pasisukite į kitą pusę ir timptelėkite jį. Jis jaus poziciją, kurioje vietoje eidamas jis tai gali daryti komfortiškai, be staigaus timptelėjimo.“
„Tokias korekcijas galima užtvirtinti ėdesiu. Kai jis ramiai eina šalia jūsų, duokite skanėstą, kai tik pradeda temptis į priekį ar šoną, staigiai keičiate kryptį ir timptelite jį.“
„Niekada su dominuojančiu šunimi nekovokite fiziškai, jei įtariate, kad galite pralaimėti kovą. Pavyzdžiui, jei atėjus svečių negalite nuraminti šokinėjančio, siautėjančio šuns komanda ar korekcija, geriau jį uždarykite kitame kambaryje. Nesivelkite į tas situacijas, kurios gali sukelti konfliktą, jei nesate šimtu procentų įsitikinę, kad negalėsite jų išspręsti. Kita vertus, jei matote, kad šuo pasiduoda komandoms, auklėjimui, tiesiog pradėkite spręsti problemas, tada galite prie jų eiti, simuliuoti situacijas.“
„Nebūtinai dominuojantis šuo turi būti agresyvus visiems. Bet dažnai, kai tokiam šuniui neparodai aiškių taisyklių, jis pradeda rodyti charakterį, ima lįsti ir kiti negeri elgesio dalykai. Dažnai būna, kad tokiems šunims trūksta socializacijos. Šiuo atveju – šeimininkė dirbo su šunimi ir pradėjo gebėti ramiai pravesti jį pro gausų būrį žmonių. Liko išspręsti kitas problemas.“
„Nesakau, kad Dobas taps neagresyvus, bet taps mažiau pavojingas, kai šeimininko klausys, kai šis sakys, kad negalima vienaip ar kitaip elgtis. Bet visada reikia turėti omenyje, kad jis aršus. Reikia išmokti su juo susigyventi. Reikia bandyti spręsti problemas.“