Parodė, kaip elgiasi paklusnus miesto šuo: dresuotoja aiškina, kaip to pasiekti

Šuns auklėjimu būtina rūpintis nuo pat pirmų dienų, tačiau ne visi šeimininkai tai daro teisingai. Šunų dresuotoja paaiškina, kaip spręsti problemas, dėl kurių dažniausiai į ją kreipiasi susirūpinę šeimininkai, bei parodo, kaip elgiasi teisingai auklėjamas miesto šuo.

„Sėkminga dresūra“ – tai „Purina“ projektas, kuriame nepaklusnūs išdykėliai gyvūnai tampa išdresuotais ir socializuotais. Projekte savo sėkmės istorijas pasakoja žmonės, kuriems dresūros pagalba pavyko pakeisti savo augintinių elgseną. Taip pat čia rasite ir specialistų patarimus, kaip susidraugauti su savo keturkojais draugais.

Su šunimi teks gyventi ilgai: nuo jūsų priklauso, kaip tai atrodys

Dresūros mokyklos „Great pet“ trenerė Ana Menčiūnienė augina keturkojį Zipą, kurį galima vadinti pavyzdingu miesto šunimi. Trenerė sutiko parodyti, kaip elgiasi paklusnus šuo, kurį drąsiai galima nusivesti ir į parką, ir į kavinę, bei pasidalino patarimais, kaip to pasiekiama.

„Zipas pas mane atvyko iš Lenkijos, kai jam buvo 2,5 mėnesio. Augintinį auklėti pradėjau nuo pat pirmų dienų – nieko laukti nereikia. Su šuniuku reikės gyventi labai ilgai, su juo praleisime 10-15 metų, todėl nuo pačių pirmų dienų turime nustatyti, koks šuns elgesys mums priimtinas, o koks – ne“, – pabrėžia ji.

Trenerė įvardina tris pagrindines elgesio taisykles, kurioms miesto šunų šeimininkai turėtų skirti didžiausią dėmesį. Anot jos, miesto šuo privalo:

1. Mokėti išlikti ramiam, kai aplink mato kitus žmones ir šunis;
2. Reaguoti, kai šeimininkas jį pakviečia vardu;
3. Išmokti nieko neėsti nuo žemės, kol šeimininkas neduoda leidimo.

Net jei jūsų šuo yra vyresnio amžiaus, Ana teigia, kad jį vis tiek galima išmokyti kultūringo elgesio pagrindų. Tiems, kurie abejoja, trenerė pataria prisiminti senoles, kurios, labai norėdamos, gali ir teises išsilaikyti, ir išmokti pasitikrinti savo elektroninio pašto dėžutes. Viskas įmanoma!

Dažniausiai skundžiasi dėl bute paliekamų krūvelių ir balučių

Paklausta, dėl kokių elgesio problemų į ją kreipiasi šunų šeimininkai, Ana atsako, kad dažniausiai šeimininkams nesiseka formuoti augintinio įprotį šlapintis ir tuštintis lauke.

„Šunys dažnai palieka krūveles ir balutes namuose ir nenori to daryti lauke. Viena iš pagrindinių priežasčių – maži šuniukai turi mažą šlapimo pūslę ir kentėti gali ne taip ilgai, kaip mes įsivaizduojam. Jie neišlaukia 6-8 valandų – tam, kad išmokti savo reikalus atlikti lauke, mažas šuniukas turėtų būti vedžiojamas kas 2-3 valandas. Gyvenant bute ir dirbant visą dieną tai gali būti sudėtinga, todėl reikėtų palaukti, kol šuo paaugs ir pasidarys kantresnis, arba paprašyti šeimos narių atvažiuoti per pietus išvesti ar pačiam dažniau iš darbo ištrūkti“, – aiškina trenerė.

Ana priduria, kad negalima pamiršti paskatinti gyvūno už gerą elgesį. Vis dėlto, problema kankina ne tik mažų šuniukų šeimininkus, bet ir tuos, kurie augina vyresnius šunis. O kodėl taip yra?

„Šunys naudoja savo „reikalus“ komunikacijai. Išėję į kiemą, jie pakelia letenėlę ir palieka savo ženklą, bet jeigu šuo savimi nepasitiki, jis taip nesielgs, nes nenori palikti savo kvapo. Jis nenori palikti apie save jokių žinių, tada jis gali labai ilgai vaikščioti lauke ir nieko nedaryti, o atsipalaiduoti tik tada, kai grįžta namo. Tai – psichologinė problema, kuria reikėtų spręsti su profesionalu asmeniškai“, – aiškina trenerė.

Kai šuo tempia pavadėlį, elgiamės priešingai, nei turėtume

Šeimininkai dažnai kreipiasi pagalbos ir tais atvejais, kai šuo nemoka tvarkingai eiti su šeimininku, tempia pavadėlį ten, kur eiti negalima. Kodėl taip yra? Šuo pastebi, kad gali nueiti kur tik panorėjęs, jei tik stipriau timptelėti pavadėlį – dažniausiai šeimininkas pasiduoda pirmyn besiveržiančiam augintiniui, nors reikėtų elgtis priešingai.

„Pirmiausia rekomenduoju įsigyti specialias priemones, kad šuo fiziškai negalėtų jūsų tempti. Pavyzdžiui, yra patogios petnešos, kurias galima prisegti ne tik viršuje, bet ir už žiedo, esančio ant krūtinės. Prisegus pavadėlį prie šių petnešų, šunį bus lengviau išlaikyti ir išmokyti, kad jei tu tempi mane, aš keičiu kryptį ir einu į visiškai priešingą pusę, nei tu planuoji. Kai šuo pradeda tempti, žmogus turi apsisukti ir eiti priešinga kryptimi. Tada jis supranta, kad reikia eiti prie žmogaus. Tai – kelių dienų darbas“, – teigia Ana.

Trenerė siūlo įsivaizduoti, kaip jaučiasi šuo, kai jo šeimininkas pradeda tempti pavadėlį – taip bus paprasčiau suvokti, kodėl jis taip elgiasi.

„Įsivaizduokite: šuo pamatė kažką įtartino, o šeimininkas pradeda jį tempti. Šunį ir taip „nervas ima“, o čia dar žmogus jam neleidžia eiti, taip tik įrodydamas, kad ten tikrai yra kažkas įtartino. Šuo dar labiau pradeda įtarinėti ir veržiasi pirmyn. Kai laikote pavadėlį, šuo turi pajausti jūsų ramią energetiką. Tada jis pradeda atsipalaiduoti ir supranta, kad viskas gerai, nėra ko jaudintis. Svarbu mums patiems išlikti ramiems, tolti nuo objekto, duoti šuniui skanėstų, kalbėtis su juo, kad šuo išmoktų ramiau reaguoti į aplinką“, – sako trenerė.

Daugiau apie pagrindines šunų auklėjimo taisykles – vaizdo reportaže.