Netikrų vartotojų rekomendacijos ar atsiliepimai. Interneto platybėse apstu įvairiausių rekomendacijų apie produktus, tačiau neretai abejojame dėl jų tikrumo bei patikimumo. Todėl, jeigu verslininkai leidžia susipažinti su vartotojų atsiliepimais apie produktus, jie turėtų informuoti vartotojus, ar yra procesai ar procedūros, užtikrinančios, kad skelbiami atsiliepimai gauti iš vartotojų (pavyzdžiui, reikėtų vengti situacijų, kai atsiliepimus gali palikti ne tik pirkėjai, bet ir kiti asmenys), kurie iš tikrųjų naudojo arba įsigijo produktus. Jei tokie procesai ar procedūros yra nustatyti, prekiautojai turėtų suteikti informacijos apie tai, kaip atliekami patikrinimai, aiškiai informuoti vartotojus, kaip atsiliepimai yra tvarkomi, pavyzdžiui, ar skelbiami visi atsiliepimai (teigiami ir neigiami).
Produktų reitingavimas. Rinkoje pasitaiko situacijos kai produktų prekiautojai tiesiogiai arba netiesiogiai sumoka interneto paieškos funkcijų teikėjui už aukštesnį produkto reitingą paieškos rezultatuose, tačiau vartotojai apie tai nežino ir nėra informuojami. Nuo šiol tokią informacija yra privaloma atskleisti. Pagal direktyvą verslininkai turėtų pateikti bendrą pagrindinių parametrų, kuriais remiantis nustatomas reitingas, aprašymą, paaiškinantį prekiautojo naudojamus pagrindinius standartinius parametrus ir jų santykinę svarbą, palyginti su kitais parametrais.
Privaloma atskleisti pardavėjo statusą. Elektroninių prekyviečių teikėjai turėtų informuoti vartotojus, ar prekes, paslaugas arba skaitmeninį turinį siūlanti trečioji šalis yra profesionalus verslininkas ar, pavyzdžiui, fizinis asmuo. Jeigu pardavėjas nėra verslininkas, jis turi pareigą atskleisti, jog sudarytai sutarčiai nebus taikomos vartotojų teisių apsaugą užtikrinančios normos.
Netikrų nuolaidų eros pabaiga. Vartotojai yra viliojami įspūdingomis nuolaidomis. Pavyzdžiui, skelbiant, jog prekei taikoma 200 eurų nuolaida, todėl ji dabar kainuoja vos 49,99 euro, nors vakar identiška prekė kainavo tokią pačią sumą ir be nuolaidos. Direktyva nustato, kad verslas turės pareigą įrodyti, jog ankstesnė kaina buvo taikyta ne mažiau kaip 30 dienų.
Beveik identiškų prekių reguliavimas. Vartotojai dažnai teigia, jog skirtingose valstybėse skiriasi ir tų pačių prekių sudėtis, kokybė ir pan. Pavyzdžiui, „Lietuvoje įsigytas to paties prekės ženklo šokoladas turi mažiau cukraus nei Vokietijoje“. „Omnibus“ tokios praktikos netoleruos, verslininkai turės pareigą tokias prekes žymėti (išskyrus tam tikras išimtis).
Nesilaikantiems direktyvos reikalavimų gresia reikšmingos finansinės sankcijos, sieksiančios iki 4 proc. metinės apyvartos arba iki 2 mln. eurų.