Startuolių įkūrėjai nėra nukritę iš kitos planetos ir nenori pakeisti kapitalistinio pasaulio taisyklių - kiekvieno verslo galutinė užduotis yra tapti pelninga ir kurti vertę vartotojams, bendruomenėms ir savo akcininkams. Visos įmonės privalo būti pelningos, kitaip jos tebūtų labdaros organizacijomis.
Kiekvienoje rinkoje, taip pat ir Lietuvoje, didžiausią dalį startuolių sudaro ankstyvosios stadijos bendrovės, kurios visko ieško – geriausios idėjos, geriausio verslo plano, geriausio būdo sukurti paslaugą, geriausios komandos, galiausiai – to pirmojo investuotojo, kuris padėtų atsiplėšti nuo žemės ir užkurtų augimo variklį.
Pelningumas net ir patiems investuotojams šioje stadijoje mažai svarbus, jie supranta, kad pirma reikia pradėti augti. Tad antroje startuolių vystymosi stadijoje prasideda didysis rinkos užkariavimas. Šiame raidos etape startuolio įkūrėjai apie pelningumą galvoja dar mažiau. Jų pagrindinė užduotis – savo paslaugą pristatyti kuo platesniam vartotojų ratui, bet kokia kaina.
Aktyvaus augimo stadijoje atsiranda pirmosios realios pajamos, kurios esant gerai sukonstruotai paslaugai, gali pradėti gana greitai augti. Dažniausiai šis augimas skatina dar didesnių investicijų poreikį – naujų klientų pritraukimui, esamų aptarnavimui ir išlaikymui, paslaugos vystymui, naujų darbuotojų pritraukimui ir kasdienių klaidų taisymui. Šiame etape pritraukiamos pirmosios didžiosios investicijos, leidžiančios suburti jau globalaus lygio komandą, kuri užtikrins tolimesnį startuolio augimą jau pasauliniu mastu.
Startuolių atveju visada kalbame apie eksportuojančias įmones, orientuotas į globalias rinkas. Pradiniuose raidos etapuose šios kompanijos veikia tik vienoje – kitoje rinkoje (pvz.: Vokietija, Prancūzija), bet jos puikiai supranta, kad turi potencialo veikti 20-yje patrauklių pasaulio rinkų su dar didesnėmis augimo galimybėmis.
Tai ypatingai galioja verslams, turintiems stiprų network efektą. Tai verslai, kurių sėkmei reikalinga tam tikra kritinė masė vartotojų, kad sukurta paslauga pradėtų funkcionuoti gerai, taip, kaip sumanyta. Imkite, pavyzdžiui, bet kokį socialinį tinklą – jei jūs prisijungsite prie tokio tinklo, kuriame bus mažai vartotojų, jame nerasite jūsų artimiausių draugų, tad labai tikėtina, kad antrą kartą jūs greičiausiai čia nebegrįšite.
Kitas pavyzdys – skelbimų portalas. Jei prisijungę prie jo nerasite prekių, kurios jus domina, arba įkelsite skelbimą savo parduodamai prekei ir niekas ja nesidomės, neparduosite savo prekės greitai ir efektyviai, jūs į jį negrįšite. Visa tai reiškia, kad tokia paslauga ar produktas dar neturi jį veikiančio pozityvaus network efekto, nepasiekė lūžio taško.
Norint tai pasiekti, reikalingos gana didelės ir koncentruotos investicijos, kurios padėtų kaip galima greičiau užsiauginti kritinę vartotojų masę. Tik tada produktas pradės funkcionuoti taip, kaip jis turi funkcionuoti ir tik tada jis gali tapti lyderiaujančiu rinkoje.
Net ir pasiekusiems globalaus augimo stadiją startuoliams kalbėti apie pelningumą dažnai neįdomu. Neretai startuoliui prireikia ir 10 m., kad jis pasiektų tą verslo brandą, kai jau užimtos pelningos rinkos atsveria vis naujas nuolatines investicijas.
Dar ir šiandien socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje galima dažnai girdėti skeptiškus komentarus „kokia viso to augimo prasmė, jei startuoliai 10 m. degina pinigus ir nesugeba uždirbti?“
Šiems skeptikams būtų geriausia atsiversti 20 m. senumo Vakarų verslo žiniasklaidą ir paskaityti, ką tada „ekspertai“ rašė apie „Amazon“. Dažniausiai rastume labai skeptiškus ekonomistų vertinimus – buvo sakoma, kad „Amazon“ niekada nebus pelninga, kad tai yra pinigų deginimas ir investuotojų apgaudinėjimas.
Šiandien plačioje visuomenėje panašiai kalbama apie „Tesla“ ar „Uber“, bet investuotojai tiki ir žvelgia giliau, nei matoma tik žiūrint į vandens paviršių. Niekas nesiginčys, kad „Amazon“ ir panašios bendrovės šiandien yra pelningiausios pasaulio korporacijos su didžiausia rinkos kapitalizacija. Nepaisant kandžios publikos, įžvalgūs investuotojai kantriai augino bendroves, tikėjo jų įkūrėjais ir padėjo joms augti.
Šiandien visa ši seniai užrašyta JAV startuolių pasaulio istorija savotiškai kartojasi ir Lietuvoje. Mūsų ekonomikai būtinos stipriai eksportuojančios bendrovės, kurios sugeba vietos rinkos talentų sukurtus produktus parduoti globaliai.
Naivu, o gal ir kenkėjiška būtų tikėtis, kad nuo pirmos dienos startuolis taps pelningu. Tiesą pasakius, daugeliui startuolių įkūrėjų nelabai ir rūpi tokie lūkesčiai. Jie supranta, kokias galimybes atveria globali rinka ir atsirenka prioritetus, kam pirmiausiai skirti visą savo dėmesį – ilgalaikiam augimui ar vienadieniam pelningumui.
Šiandien turime ne vieną startuolį Lietuvoje, kuris veikia pelningai, sėkmingai auga ir kuria labai gerai apmokamas darbo vietas. Tačiau ir jų geriau klausti ne apie pelningumą, o apie tai, kaip Lietuvoje jiems pavyko sukurti tokį produktą, kuris konkurencingas globaliu mastu? Klauskite, kokių klaidų startuolis padarė, iš kurių galėtų pasimokyti jauni verslo vystytojai.
Galiausiai paklauskite, kaip jiems pavyko įtikinti pasaulinius investuotojus patikėti tokios nedidelės šalies verslo kūrėjų potencialu. Startuolių kūrėjai turi tikrai daug ką įdomaus papasakoti.
Technologijų analitikai prognozuoja, kad 2022 m. vėl bus rekordiniai metai pagal į sektorių pritrauktas investicijas. Tiek JAV, tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje. Neabejoju, kad šiemet bus kaip niekada daug įdomių naujienų ir temų, kurių galėsime paklausti mūsų startuolių. Ne vienas jų planuoja plėtrą JAV, nes šiandien yra pačios palankiausios tam sąlygos. Manau, tai labai įdomi tema.
Linkiu visiems turiningų pokalbių su startuoliais!
Martynas Rusteika yra „Brainhack PR“ komunikacijos vadovas.