Kompiuteriniai žaidimai yra ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų laisvalaikio dalis. Virtualus pasaulis vilioja galimybe pasislėpti nuo kasdienybės rūpesčių, įsijausti į pasirinkto personažo gyvenimą, patirti nuotykių tiesiog sėdint namuose ant sofos. Praktika rodo, kad toks laisvalaikis turi ir tamsiąją pusę, rašo D. Jokšas viešai išplatintame komentare.
Ribota praktika
Azartinių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimo tvarką ir sąlygas Lietuvoje reglamentuoja 2001 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas (ALĮ). ALĮ azartinį lošimą apibrėžia kaip žaidimą ar abipuses lažybas „kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas“. ALĮ skiria šešias lošimų rūšis: i) lošimus automatais, ii) bingą, iii) stalo lošimus, iv) totalizatorius, v) lažybas, vi) nuotolinius lošimus.
Platesnis požiūris
ALĮ pateikiamą azartinių lošimų sąvoką galima laikyti siaura, kadangi pagal ją azartiniai lošimai yra siejami tik su siekiu laimėti pinigus, t. y. kitokios laimėjimo formos trukdo veiklą laikyti azartiniu lošimu. Tačiau, pvz., Europos Sąjungos (ES) teisėje azartiniai lošimai yra suprantami plačiau – kaip apimantys tikimybių principu pagrįstus žaidimus, kuriuose rizikuojama piniginę vertę (angl. pecuniary value) turinčiais statymais .
Europos Komisija (EK) 2014 m. pateikė rekomendacijas dėl internetinių azartinių lošimų vartotojų ir lošėjų apsaugos. Šiose rekomendacijose bei vėlesniuose ES teisės aktuose ir toliau laikomasi plačios azartinių lošimų sąvokos.
„Taigi, ES lygmeniu taikoma azartinių lošimų samprata yra platesnė nei numatytoji ALĮ – pagal ją azartiniai lošimai nėra siejami nei su piniginiu laimėjimu, nei su pinigų įmokėjimu, norint dalyvauti azartiniame lošime. Nepaisant to, azartinių lošimų reguliavimo klausimai priklauso ES valstybių narių kompetencijai, tad šiuo metu Lietuvoje turime azartinių lošimų sąvoką, kuri nepritaikyta reguliuoti naujas azartinių lošimų formas“, – vertina „TGS Baltic“ jaunesnysis teisininkas.
Integruoti sprendimai
Pastebėtina, kad žaidimų kūrėjai naudojasi realijų neatspindinčiu reguliavimu ir į žaidimus integruoja azartinius lošimus simuliuojančias sistemas, pvz., „Prizų dėžes“.
„Prizų dėžė“ – tai žaidime egzistuojančioje parduotuvėje už tikrus pinigus parduodamas virtualus daiktas, dažniausiai vaizduojamas kaip skrynia ar dėžė, su iš anksto neatskleistu turiniu, kurį atidarius žaidėjas turi galimybę laimėti atsitiktinius virtualius daiktus, kurie gali būti naudojami žaidime. Vieni iš dažniausiai žaidimų kompanijų naudojamų prizų: kosmetiniai daiktai (pakeičiantys veikėjo išvaizdą, ginklų spalvą ar išvaizdą ir pan.), nauji žaidimo veikėjai, nauji ginklai, naujos žaidimo veikėjų animacijos ir pan. Didžiausios pasaulio žaidimų kūrimo kompanijos, pvz., „Activision Blizzard“, „Ubisoft“, „Electronic Arts“, savo žaidimuose pardavinėja „Prizų dėžes“, rašo D. Jokšas.
Skirtingai nuo azartinių lošimų, asmuo nusipirkęs „Prizų dėžę“ visada kažką laimės, tačiau laimėtų prizų vertė gali skirtis dramatiškai: galima laimėti prizus, kuriuos žaidėjai laiko beverčiais ar nenorimais, tokius daiktus galima įsigyti vos už kelis eurus, arba yra galimybė laimėti itin vertingus prizus. Pastarieji žaidėjų yra vertinami, dažnai laikomi prestižo simboliu ir gali būti vertinami tūkstančiais ar net dešimtimis tūkstančių eurų.
Kaip žaidimų automatas
Dažniausias „Prizų dėžės“ veikimo principas yra toks: žaidime esančioje parduotuvėje pasirenkamas „Prizų dėžių“ kiekis, sumokami pinigai, tuomet šalia nusipirktų „Prizų dėžių“ paspaudžiamas mygtukas „Atidaryti“, po kelias sekundes trunkančios spalvingos animacijos parodoma, ką žaidėjas laimėjo.
„Prizų dėžes“ būtų galima palyginti su lošimų automatais: į automatą įmetami pinigai, paspaudžiamas mygtukas arba nulenkiama rankenėlė ir tikimasi išvysti laimingą skaičių ar simbolių kombinaciją bei laimėti pinigų.
„Daugėja mokslinių tyrimų bei pranešimų apie „Prizų dėžių“ bei azartinių lošimų panašumus. Jų išvados yra vienareikšmės: veikimo principu bei psichologiniu poveikiu „Prizų dėžės“ yra panašios į azartinius lošimus. Mat žaidimų kūrėjai pasitelkia psichologinius triukus, skatinančius žaidėjus pirkti, „Prizų dėžių“ veikimo principas yra grobuoniškas, manipuliuojantis, nukreiptas į pažeidžiamiausius vartotojus, ypač nepilnamečius“, – vertina D. Jokšas.
Už ribų
Kadangi „Prizų dėžių“ modelis, lyginant su klasikiniais azartiniais lošimais, yra naujas ir dažnai įstatymų leidėjams nepažįstamas ar nesuprantamas, todėl nenuostabu, jog jam pavyko išlikti už azartinių lošimų reguliavimo ribų. Džiugu, jog pasaulyje pamažu pradedama suprasti, jog „Prizų dėžės“ yra ne kas kita kaip azartiniai lošimai ir kai kurios šalys jau imasi priemonių šiam reiškiniui pažaboti.
2018 m. Belgija „Prizų dėžes“ pripažino azartiniais lošimais ir jas uždraudė. Tais pačiais metais analogišką sprendimą priėmė ir Nyderlandų azartinių lošimų reguliatorius, o šiemet ir Ispanija nusprendė įstatymu uždrausti „Prizų dėžių“ pardavimą nepilnamečiams. Deja, bet šių metų pradžioje Nyderlandų aukščiausios instancijos administracinis teismas panaikino reguliatoriaus nustatytą „Prizų dėžių“ draudimą. Šiuo metu Nyderlandų Senatui yra pateiktas svarstyti įstatymo projektas, kuriuo siekiama įstatymo lygmeniu uždrausti pardavinėti „Prizų dėžes“.
„Reikia tikėtis, jog mūsų įstatymų leidėjai atkreips dėmesį į šią problemą ir priims jau egzistuojančio reguliavimo pakeitimus, kurie „Prizų dėžes“ priskirtų prie azartinių lošimų, arba priims naujus teisės aktus, skirtus reguliuoti žaidimuose taikomas vartotojams žalingas apmokestinimo praktikas“, – apibendrina D. Jokšas.