Pramonė skuba į skaitmenizavimo traukinį

Rugpjūčio mėnesį paskelbtais Eurostato duomenimis, 2021 metais 56 proc. ES įmonių pasiekė bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį. Šios bendrovės naudoja bent 4 skaitmeninius įrankius iš 12 galimų: nuo tokių elementarių kaip kompiuterizuotos ir prie spartaus interneto prijungtos darbo vietos, socialinė medija ir e-prekyba bei skaitmeninės verslo valdymo sistemos iki labiau sofistifikuotų – tokių kaip dirbtinio intelekto (AI) bei daiktų interneto (IoT) sprendimai bei didieji duomenys.

Lietuvoje bazinį lygį yra pasiekę 58 proc. įmonių. Visgi 36 proc. bendrovių skaitmeninis intensyvumas yra žemas (ES – 34 proc.) ir tik 18 proc. – aukštas (ES – 19 proc.), o 4 proc. – labai aukštas (ES – 3 proc.). Geriausiai pagal šį rodiklį atrodo Skandinavijos šalių ir Maltos įmonės, rašoma pranešime spaudai.

Įdomu, kad bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį ES yra pasiekę tik 56 proc. SVV įmonių ir net 88 proc. didelių įmonių – jos pirmauja pagal visų skaitmeninių įrankių naudojimą. Pavyzdžiui, didžiuosius duomenis naudoja 34 proc. didelių ir tik 14 proc. SVV, dirbtinio intelekto sprendimus 29 proc. didelių ir tik 7 proc. SVV ES bendrovių.

Vertinant skirtingus ekonomikos sektorius, didžiuosius duomenis daugiausia naudoja turizmo bei leidybos sektorių bendrovės (po 28 proc.), o pramonės įmonės gerokai atsilieka (tik 10 proc.). Daugiausia dirbtinio intelekto sprendimų naudojama informacinių ir komunikacinių technologijų sektoriaus bendrovėse (25 proc.), o pramonės įmonės vėlgi gerokai atsilieka (tik 7 proc.).

Europos Sąjungos priimtame „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodyje“ keliamas tikslas, kad per 90 proc. ES mažųjų ir vidutinių įmonių turėtų pasiekti bent bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį, o 75 proc. įmonių turėtų naudoti debesijos paslaugas, didžiuosius duomenis ir dirbtinį intelektą. Dokumente teigiama, kad bendrovių transformacija priklausys nuo jų gebėjimo naujas skaitmenines technologijas diegti greitai ir įvairiose srityse, įskaitant lėčiau skaitmenizuojamas pramonės ir paslaugų ekosistemas.

Taip pat akcentuojama, kad spartus skaitmeninių technologijų diegimas būtinas tam, kad būtų sudarytos sąlygos išteklius naudoti intensyviau ir veiksmingiau, o padidinus Europos medžiagų panaudojimo našumą sumažės gamybos sąnaudos ir pažeidžiamumas tiekimo sukrėtimų atveju. Taigi aiškiai pripažįstama skaitmenizacijos svarba siekiant užtikrinti bendrovių atsparumą bei didinti jų veiklos tvarumą.

Apie visa tai bus kalbama bei sprendimų, kaip paskatinti pramonės skaitmenizavimą, bus ieškoma spalio 19 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“, parodos „Balttechnika 2022“ metu vyksiančioje kasmetinėje tarptautinėje konferencijoje „Making Industry 4.0 Real“. Šių metų renginio pagrindinė tema – „Kaip technologinė transformacija gali padėti didinti pramonės atsparumą ir judėti tvarumo link?“.

„Lietuvos inžinerijos ir technologijų sektoriaus apyvarta per kiek daugiau nei dešimtmetį išaugo dvigubai iki maždaug 5,4 mlrd. eurų. Tuo tarpu sektoriuje dirbančių asmenų skaičius per tą patį laikotarpį augo nedaug – tai reiškia, kad tie patys žmonės sukuria dvigubai didesnę vertę Be to, didžioji dalis to, kas šiame sektoriuje pagaminama, yra eksportuojama (76 proc.) – kitos šalys vertina mūsų kompetencijas ir yra pasirengusios už jas mokėti“ – sako konferencijos organizatorių Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA prezidentas Tomas Prūsas.

Jis atkreipia dėmesį, kad būtent skaitmenizacija ir robotizacija ypač svarbi siekiant ir ateityje didinti šio sektoriaus sukuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą. LINPRA prezidentui antrina ir pranešimą renginyje skaitysiantis Europos technologijų pramonės asociacijos „Orgalim“ generalinis direktorius Malte Lohan: „Pažangios gamybos įsisavinimas bus esminis dalykas, kuris padės įmonėms sumažinti išmetamų emisijų ir atliekų kiekį, skaitmenizuotis ir tapti atsparesnėmis itin nenuspėjamomis konkurencinės aplinkos sąlygomis. Tos įmonės ir ekonomikos, kurios įvaldys šią transformaciją, ateinančiais dešimtmečiais turės konkurencinį pranašumą.“

Konferencijoje savo patirtimi skaitmenizuojant, automatizuojant ir robotizuojant gamybą bei diegiant daiktų interneto ir kitus išmanios gamybos sprendimus pasidalins pažangių įmonių „Bod Lenses“, „ROL Lithuania“, „Pack Klaipėda“, „VMG Techics“, „Viking Malt“ ir kitų atstovai.

Renginio pabaigoje taip pat bus apdovanoti jau ketvirtą kartą rengiamų modernios pramonės įmonių apdovanojimų „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ nugalėtojai. Šiemet jie renkami dviejose kategorijose: „Gamyba 4.0“ ir / arba „Produktas / paslauga 4.0“. Tai – šiuo metu vienintelis tokio pobūdžio konkursas šalyje.

Apdovanojimus ir tarptautinę konferenciją „Making Industry 4.0 real“ rengia Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA, asociacija INFOBALT, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK). Renginio programą galima rasti: https://www.industry40.lt/.