Bandomojo projekto „Potential“ vadovė Lietuvoje Vilma Misiukonienė teigia, kad tai yra turbūt viena didžiausių inovacijų, kuri įvyko per paskutinius penkerius metus Europos Sąjungoje.
„Buvo priimta apie 50 naujų teisės aktų, reglamentų ir direktyvų, tai ji yra turbūt pati didžiausia inovacija, nes valstybė priartėjo prie piliečio, o ne atvirkščiai, kaip visada būdavo. Daugelis mūsų esame patyrė, kai vagiami mūsų tapatybės duomenys, jais prekiaujama, todėl atėjo laikas turėti patogų ir saugu įrankį ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet ir tarpvalstybiniu“, – komentuoja V. Misiukonienė.
Pasak jos, ši dėklė vartotojui bus paprasčiausia programėlė, kuria jis galės naudotis ir kuri turės bent keturias funkcijas.
„Pirmiausia tai bus asmens skaitmeninės tapatybės nustatymo ir patvirtinimo priemonė. Taip pat bus galima saugiai ir patogiai įkelti savo teisiškai galiojančius dokumentus, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimą. Bus galima dalintis šiais duomenimis su viešuoju ir komerciniu sektoriumi, pasirašyti įvairiausius dokumentus“, – pasakoja pašnekovė.
VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto partnerystės docentas Audrius Ramoška priduria, kad ši dėklė bus skirta ne tik fiziniams asmenims, bet ir verslui.
„Atsiras labai daug naujų galimybių, kaip galima efektyviau skaitmenizuoti verslo procesus ir iš to gauti daugiau naudos. Tai puiki galimybė atsisakyti skenuotų dokumentų siuntimo, nes tai nėra itin saugu, kai dokumentai siunčiami elektroniniu paštu. Ji suteiks žymiai didesnio saugumo garantijas ir galimybę keistis patikrintais dokumentais ne tik žmonių, bet ir verslo aplinkoje“, – teigia A. Ramoška.
Pasak jo, kibernetinės atakos ir gyventojų nerimas buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Europos Sąjunga sugalvojo, kad reikia sukurti tokią skaitmeninę dėklę.
„Europos Sąjungoje labai svarbi dalis yra privatumas ir apie tai buvo galvojama kuriant visą ekosistemą. Naujos technologijos įgalina žmones, ypač mažiau išprususius informacinių technologijų srityje suteikti geresnes, paprastesnes ir lengviau suprantamas paslaugas“, – komentuoja pašnekovas.
V. Misiukonienė akcentuoja, kad svarbiausias dalykas, jog visą tos sistemos kontrolę ir valdymą užtikrins valstybė.
„Valstybėje atsiranda virš 10 naujų institucinių rolių, kurios dalyvaus siekiant apsaugoti vartotoją, lygiai taip pat, kaip jis yra saugomas fiziniame gyvenime. Tai šiuo požiūriu visi privatumo incidentai veiks tarpvalstybiniu lygiu, užkardant prevenciškai“, – teigia ji.
Anot jos, Lietuva, kartu su kitomis 19 valstybių dalyvauja didelės apimties bandomajame projekte, kuris yra milžiniškas darbas.
„Jeigu dėklė pateks į svetimas rankas, ji iš karto bus užšaldyta, kad niekas negalėtų neteisėtu būdu pasinaudoti tais duomenimis. Tačiau tam prireiks ne vienerių metų, manau, kad 2027 m. pradžioje būsime šios kelionės kelyje. Tai yra ilgas kelias, reikės keisti visas sistemas tiek versle, tiek viešajame sektoriuje, tai kainuos daug laiko, žinių ir pinigų“, – komentuoja V. Misiukonienė.
A. Ramoška priduria, kad šiek tiek apmaudu, jog verslas tuo mažai domisi, nes tai iš esmės yra labai didelis konkurencinis pranašumas.
„Konsultacinė tyrimų kompanija „McKinsey“ yra identifikavusi, kad šalyje įdiegus skaitmeninės tapatybės dėklę gali būti virš 3 proc. padidėjimas šalies bendrojo vidaus produkto. Be to, tai yra pamatinis daiktas Europos Sąjungos skaitmeninei dekadai iki 2030 metų“, – teigia jis.
