Kasdienybę naujovės keičia jau šimtmečius
Konferencijos „Pauzė“ įkūrėjas Almantas Dulkys sako, kad seniai užmarštyje liko laikai, kai technologijos žengė pirmuosius žingsnius, todėl buvo mažai ištirtas jų poveikis sveikatai. Tačiau labai svarbu suprasti, kad technologijos yra tik įrankis, kurį naudojant deramai, galima gauti daug naudos, o naudojant pernelyg ilgai ar netinkamai – galima nukentėti. Elementarus pavyzdys – kompiuterių, televizorių ar telefonų ekranai. Jie skleidžia daug mėlynos spalvos spektro šviesos, kuri taip pat būdinga saulės šviesai. Žiūrėjimas į ekraną pats savaime nėra blogas, tačiau jei tai darysime prieš miegą, smegenis apgausime, jog yra diena ir neišsiskirs melatoninas – miego hormonas, padedantis mums užmigti.
„Taip pat su laime gali būti susijusios programėlės, kuriose turinys keičiasi itin greitai. Tokios programėlės labai paveikios, nes žiūrint trumpučius vaizdo įrašus smegenys nuolat stimuliuojamos ir išskiriami didžiuliai kiekiai dopamino – atpildo hormono, kuris tiesiogiai susijęs ir su priklausomybėmis. Todėl jei laikas naudojant tokias programėles ribojamas, ypač vaikams, nieko blogo nenutiks. Beribis tokių programėlių naudojimas tikrai atsilieps vaiko psichinei sveikatai, gebėjimui susikaupti, spręsti problemas, išlaikyti dėmesį ir svarbiausia – jausti pasitenkinimą kitose veiklose“, – sakė pašnekovas.
„ACC Distribution“ ekspertas pridūrė, kad norint suprasti technologijų poveikį žmonijos ateičiai, verta pažvelgti į praeitį. Ji išskyrė keletą etapų, iš esmės pakeitusių dabartinį mūsų gyvenimą.
Mechaninis. Dvidešimto amžiaus pradžioje, masinės elektrifikacijos dėka, į namus atėjo nauji įrenginiai. Šaldytuvai, skalbimo mašinos, dulkių siurbliai ir viryklės pakeitė buitį, leisdami žmonėms sutaupyti laiko ir pastangų. Šie pokyčiai turėjo didelį poveikį, suteikdami vartotjams daugiau laisvės ir galimybių užsiimti kitomis veiklomis, įskaitant išsilavinimą ir profesines karjeras.
Skaitmeninis / išmanusis/ Tvarumo. Išmanių namų įrenginiai, tokie kaip termostatai, apšvietimo ir saugumo sistemos, išmanūs namų apyvokos daiktai, buities prietaisai, tapo įprasti. Šie įrenginiai gali būti valdomi per išmaniuosius telefonus ar balsu, suteikiant dar didesnį patogumą ir efektyvumą. Šiandienos technologijos taip pat orientuotos į energijos taupymą ir aplinkos apsaugą, leidžiančios sumažinti vartojimo išlaidas ir poveikį aplinkai.
Dirbtinis intelektas. Ateityje, tikėtina, namų vartojimo technika taps dar labiau integruota, autonomiška ir asmeniškai pritaikyta. Technologijų plėtra, pvz., dirbtinis intelektas ir tolesnė interneto daiktų (IoT) evoliucija, leis įrenginiams ne tik reaguoti į nurodymus, bet ir prognozuoti vartotojų poreikius, suteikti rekomendacijas, kaip elgtis, kad situacija pagerėtų, automatiškai pritaikant aplinkos sąlygas. Galime tikėtis, kad ateityje technologijos padės spręsti senėjančios visuomenės iššūkius, pavyzdžiui, suteikiant pagalbą namuose gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms ar neįgaliesiems.
Visuotinė technologijų evoliucija namų vartojimo technikos srityje rodo, kaip technologijos gali formuoti ir keisti visuomenės struktūras, kasdienes veiklas ir vartotojų elgseną, kartu skatindamos naujus ekonomikos ir socialinius modelius.
Technologijos prisideda prie asmeninio pasitenkinimo
Ne paslaptis, kad technologijos turi įtakos ir individualiam pasitenkinimo jausmui, tačiau jis – nebūtinai ilgalaikis. A. Dulkio teigimu, visos iki šiol vykusios pramonės revoliucijos iš esmės bandė sutaupyti žmogiškąją jėgą, ją optimizuoti ir efektyvinti. Konvejerinės gamybos atsiradimas, robotizacija, kompiuterizacija, o paskutiniais metais ir dirbtinis intelektas mums – žmonijai – sutaupo begalę laiko.
„Mano supratimu, tai – brangiausias dalykas pasaulyje. Problema ta, kad neretai vedini egoizmo, traumų ar gobšumo, tą laiką skiriame visai ne tam, kas suteiktų pilnatvę, tvarų ir nuoseklų laimės jausmą. Puikus tokios ironijos pavyzdys – socialiniai tinklai. Pastarųjų kūrėjai tvirtina, jog jie, tarsi mesijai, sujungė pasaulį ir dabar galime bendrauti iš bet kurios pasaulio šalies su bet kuriuo žmogumi. Tačiau, remiantis tyrimais, esame vienišiausia karta, kada nors gyvenusi Žemėje. Vienišumo jausmas yra vienas destruktyviausių jausmų, turinčių itin reikšmingą įtaką psichinei sveikatai“, – kalbėjo „Pauzės“ įkūrėjas.
„ACC Distribution“ atstovas pridūrė, kad technologijos daro gyvenimo ritmą intensyviu ir kartais perkrautu, bet tuo pačiu įgalina pasiekti norimą auditoriją bet kurią akimirką. Nors technologijos padaro gyvenimą kur kas intensyvesnį, jos gali ir padėti susitelkti į gyvenimo balansą. Turbūt šiandien kiekvienas šiek tiek išmanesnis sveikatingumo, biometrinis įrenginys turi gyvenimo balanso programas.
Lietuvos jaunimas (iki 30) pripažintas laimingiausiu, tačiau A. Dulkys nemano, kad prie to prisidėjo technologijos: „Jaunimas jau gimė išsivysčiusioje ir niekuo nuo vakarietiškų šalių technologiškai nesiskiriančioje valstybėje. JTO laimės tyrime yra daug labiau technologiškai išsivysčiusių šalių, kuriose žmonės save identifikuoja kaip labai nelaimingais – pavyzdžiui vos 73 vietoje esantis Japonijos jaunimas. Ir atvirkščiai, arkliais varomais vežimais garsėjantis Rumunijos jaunimas, štai, džiaugiasi aštunta vieta.
Jam prieštarauja „ACC Distribution“ ekspertas, teigdamas, kad Lietuvos technologinis vystymasis ir technologijų prieinamumas gali būti vienas iš svarbių veiksnių, prisidedančių prie jaunimo laimės. Tam įtakos turėti gali keletas priežasčių. Atsakymuose Delfi įmonės atstovas išskyrė keletą technologijų tobulėjimo naudų, galinčių turėti įtakos jaunimo laimės jausmui.
Prieiga prie informacijos ir išteklių: Lietuvoje, kaip ir kitose technologiškai pažengusiose šalyse, jaunimas turi greitą ir patogią prieigą prie interneto, kuris suteikia galimybę lengvai rasti informaciją, mokytis ir tobulėti. Tai gali padidinti asmeninę savigarbą ir pasitenkinimą gyvenimu.
Geresnės karjeros ir užimtumo galimybės. Technologijų sektorius Lietuvoje yra vienas iš sparčiausiai augančių ekonomikos sektorių, kuris jaunimui siūlo daugybę karjeros galimybių. Darbo vietos šioje srityje dažnai yra gerai apmokamos ir siūlo galimybes tobulėjimui. Pagal Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos pateiktą strategiją IRC sektorius yra vienas iš prioritetinių – su 260 mln. eurų investicijų iki 2030 metų.
Socialinis ryšys: Technologijos suteikia jaunimui galimybę lengvai bendrauti su draugais ir šeimos nariais, nepriklausomai nuo geografinės vietos. Tai gali sumažinti izoliacijos jausmą ir padėti kurti stipresnius socialinius ryšius.
Inovacijos ir kūrybiškumas: Inovacinė aplinka, kurią skatina technologijų prieinamumas, gali įgalinti jaunuolius kurti ir įgyvendinti savo idėjas, kas ne tik suteikia asmeninio pasitenkinimo jausmą, bet ir prisideda prie visuomenės gerovės.
Technologijos jau gali dirbtinai sukelti laimės jausmą
Yra žmonių, kuriems laimės jausmą suteikia pirkimas. Ši tendencija gali būti pastebima išpopuliarėjus elektroninėms parduotuvėms bei nuolat augant prekių bei paslaugų pirkimo internetu skaičiams.
A. Dulkys mano, kad tai gali būti susiję, tačiau nėra vienareikšmiška. Prieš dešimtmetį internete buvo galima rasti fiktyvią elektroninę parduotuvę, kurioje buvo galima nebrangiai įsigyti taškų tam, kad juos galėtum išleisti perkant fiktyvias prekes. Pavyzdžiui, prabangus sportinis automobilis, realybėje kainavęs 100 tūkst. JAV dolerių kainavo 100 taškų. Tiek taškų galėjai įsigyti vos už kelis dolerius. Žinoma, nusipirkęs tokį automobilį tu realybėje jo negausi, tačiau šios parduotuvės įkūrėjas tvirtino, kad tokiu būdu pirkėjai patenkina savo norą pirkti. Mokslininkai teigia, kad nuolatinis daiktų pirkimas, ypač kai veikia kaip priklausomybė, yra tiesiogiai susijęs su mūsų smegenų neuronešikliu dopaminu. Minėtos fiktyvios parduotuvės kūrėjas teigė, kad apsipirkimas jo parduotuvėje gali padėti ir gyjant nuo pirkimo manijos.
„Vis daugiau tyrimų tvirtina, jog įsigyti daiktai laimės jausmą veikia tik itin trumpą laiką. Todėl ne vienas esame matę gudrių rinkodaros priemonių, kurios kviečia įsigyti potyrius, o ne daiktus. Patyrimai, tokie kaip kelionės, pramogos ar pomėgiai yra tai, kas mūsų smegenis apdovanoja daug didesniais kiekiais endorfinų ir todėl suteikia daug tvaresnį ir ilgalaikį laimės jausmą“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo manymu, kiekvienas išmintingas psichologas pasakys, kad liūdesys yra mums tiek pat reikalingas, kaip ir džiugesys. Tai tas pats, kaip juoda spalva, kuri pati savaime nėra nei gera, nei bloga, tačiau labai reikalinga visai spalvų paletei. Nei vienas stiprus jausmas nesitesia ilgą laiką. Bandyti atsikratyti liūdesio, jei jis nėra ilgalaikis ir indikuojantis klinikinį psichikos sutrikimą, tikrai nereikia, daug svarbiau leisti jam būti niekaip jo neveikiant.
Šiandien egzistuoja įrenginiai, panašūs į ausines, kurie skleidžia itin mažo stiprumo elektros srovę, tokiu būdu stimuliuodami smegenų sritis, kurios dėl psichikos ligų būna mažiau aktyvios. Taip padedama pagyti nuo rezistentiškos depresijos ar nerimo sutrikimų, tiriami pacientai, turintys ir psichozinių sutrikimų.
„Šiuos prietaisus jau plačiai naudoja Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys psichiatrai ir rezultatai tikrai daug žadantys. Taip pat šiuo metu itin aktyviai vystomi įrenginiai, skirti atkurti nervo klajoklio veiklai, kas turi didžiulės įtakos ne tik somatinėms ligoms, bet ir psichikai. Rinkoje esama įrenginių, kurie, kaip tvirtina jų kūrėjai, padeda įveikti lengvus miego sutrikimus arba dirbantiems intensyvų protinį darbą palengvina įėjimą į vadinamą „flow“ būseną, kuomet susikaupimas ir smegenų veikla veikia efektyviausiai“, – apie technologijas, tiesiogiai susijusias su laimės jausmu kalbėjo A. Dulkys.