Apie mus norima žinoti viską: ateityje už privatumą dar ir susimokėsime

Šiuolaikinėje visuomenėje mūsų privatumas – jau nebe mūsų rankose. Esame nuolat stebimi įvairių platformų, apie mus renkami ir kaupiami duomenis, mumis manipuliuojama. Tačiau gali būti, kad pamažu sukursime saugią, alternatyvią sistemą, kurioje atgausime savo privatumą. Tik už tai teks susimokėti.

Decentralizuoto virtualaus privataus tinklo (VPN) kūrimo įmonės „Mysterium Network“ įkūrėjas Robertas Višinskis LOGIN2018 pristatė pranešimą, kokios grėsmė kyla šiuolaikinių technologijų, programėlių, socialinių tinklų ir įvairių aplikacijų amžiuje ir kaip galime tų grėsmių išvengti.

Interviu DELFI jis pasakojo, kad sprendimas – blockchain technologijos, kurių pagalba galime atgauti savo privatumą.

Visiškai praradome privatumą

R. Višinskis paklaustas, ar vis dar turime bent kažkokio privatumo, nė nedvejodamas atsakė: „Ne, mes jo neturime visiškai. Visa esama dabartinė ekosistema nebuvo pastatyta tam, kad gintų privatumą, nes jos pamatas – duomenų kaupimas ir kažko su tais duomenimis darymas.“

Šiuolaikinių kompanijų tikslas – kaupti kuo daugiau duomenų apie mus, nes nuo to priklauso jų finansinė sėkmė. Tokia padėtis, anot pašnekovo, kelia daugybę grėsmių.

„Yra labai akivaizdžių. Jeigu įmanoma įsilaužti į mano automobilio sistemą, išjungti stabdžius važiuojant autostrada, tos grėsmės labai akivaizdžios.

Tačiau yra labai daug paslėptų grėsmių, kurių mes nelabai matome, nes jos protingai ir subtiliai paslėptos, tačiau jomis aš galiu būti stumtelėtas į vieną ar kitą pusę.

Tą parodė „Cambridge Analytica“ pavyzdys. Jeigu kažkas žino mano pomėgius, pasaulėžiūrą, mano draugus, politines pažiūras, gali sukonstruoti žinutę, kuri būtų pritaikyta tobulai man, ir ji galėtų pakeisti mano nuomonę tam tikrais klausimais.

Jeigu tai daroma masiškai, įsivaizduokite, tai tobulas manipuliacijos įrankis su kuriuo galima valdyti visuomenę“, – pasakojo jis.

R. Višinskis sako atkreipia dėmesį, kad esame savotiškai stebimi per visas platformas – net gaudami atlyginimą ar darydami vaizdo transliacijas programėlių pagalba, kalbėdami su kažkuo.

„Visur yra trečias veikėjas – gauname algą per banką, kalbame su kažkuo per messenger programėlę“, – pažymėjo jis.

Nemokamų pietų nebūna

Anot R. Višinskio, privatumą galime atgauti panaikinus šį trečiąjį veikėją, ir tą gali padėti išspręsti blockchain technologijos.

Jis paaiškino, kaip tai gali veikti: „Draudimais jau nieko nebepakeisime, turime keisti viską iš pagrindų ir tą galima padaryti interneto protokolais, kurie suteikia tokią galią.

Mes irgi kuriame protokolą, kuris užtikrins komunikacijos kanalo saugumą, komunikaciją vykdant per aplikaciją, kuri paremta atviru kodu. Tada mes žinome, kad duomenys slapta nebus siunčiami į kažkokią slaptą duomenų bazę.

Atviras kodas leidžia žinoti, kas iš tiesų vyksta su duomenimis, ir reiškia tą, kad programinės įrangos kūrėjai parodo, kas yra tos programinės įrangos viduje.

Na, pavyzdžiui, uždaras kodas reiškia tai, kad yra veikiančios programos, pavyzdžiui, word, excel ar kažkokios aplikacijos telefonu, kurių kodai yra uždari – mes nežinome, kas yra tuose kode, kas daroma su mūsų duomenimis, kur jie siunčiami.

Word kuo puikiausiai gali kaupti kiekvieną rašomą žodį, apie mane pasidaryti profilį ir daryti atitinkamus veiksmus su ta informacija. Aišku, nereikia nueiti iki paranojos, niekas turbūt per tą wordą apie mane daug nesidomės, bet tai yra įmanoma.“

Paklaustas, kas iš to kompanijoms, kurios pasiryš naudoti tą atvirą kodą, jis pripažino, kad nemokamų pietų nebūna – už tai vartotojams tektų susimokėti.

„Bet šiandieniniame pasaulyje mes lygiai taip pat vartojame turinį, aplikacijas – ir už tai vis vien kažkas užmoka, nes juk serveriai kainuoja, žmonėms reikia atlyginimus mokėti. Šiandien už tai už mus sumoka reklamdaviai.

Ir kuo reklamdavys gauna daugiau ir geresnės kokybės informaciją, tuo jis geriau ir tikslingiau taiko į vartotoją.

Tačiau jeigu aš pats turėčiau galimybę užsimokėti už savo servisus, ir mokėčiau už tai visiškas cento dalis, man nebūtų skauda susimokėti už gerus DELFI straipsnius, už saugaus feisbuko patirtį.

Tą galima padaryti kriptovaliutomis. Susimokėjęs galėčiau naudotis milijonu skirtingų aplikacijų, o kiekviena kompanija pasiimtų savo dalelytę bitkoino ar ethereumo“, – paaiškino jis.

Jeigu žmonių, užsimokančių už tai, vis daugėtų, tokios organizacijos gautų pelną, ir galėtų kurti vartotojams vis geresnį turinį. Jei žmonių vis daugėtų, pamažu galėtų susikurti atskira alternatyvi, privačių duomenų nekaupianti ekosistema.

„Kai vis daugiau kompanijų pakeistų savo mąstyseną ir pereitų prieš šios sistemos, būtų įmanoma sukurti visą infrastruktūrą. Ir tai ne mano idėja, aš pats prisijungiau prie blockchain judėjimo, o jis link to ir veda“, – sako jis.

„Facebook“, „Google“ išnyks?

R. Višinskis pripažįsta, kad visa tai neįvyks jau rytoj, prireiks laiko, tačiau pirmąsias tokias saugias aplikacijas pamatysime jau šiais ir kitais metais.

„Net neabejoju, kad po 10 metų jau turėsime labai stiprią ir alternatyvią esamai sistemai ekosistemą, nes jei atsiras geresnis google, geresnis feisbukas, žmonės jais ir naudosis“, – įsitikinęs jis.

Paklaustas, ar tokiu atveju prognozuoja dabartinių kompanijų „Facebook“, „Google“ išnykimą, jis teigė, kad šios bendrovės greičiausia neišnyks, tačiau nežinia, kas bus po 100 metų.

Jis taip pat pažymi, kad mokestis už tokias aplikacijas ir programėles, kurios nekaups mūsų asmeninių duomenų ir informacijos, bus labai nedidelis.

„Mes už internetą juk irgi patys susimokame, reklamdaviai vis dar nemoka už mano internetą, o jei mokėtų, tikėtina, norėtų dar daugiau galių.

Tai aš tą mokestį įsivaizduoju kaip interneto mokestį, jis bus toks mažas, kad nebūtų skauda už tai susimokėti, tačiau vartotojas turėtų geras patirtis“, – sako jis.