Vidinę kultūrą vienoje didžiausių e. prekybos bendrovių Baltijos šalyse UAB „Pigu“ galima pristatyti kaip startuolio ir korporacijos elementų mišinį. E. parduotuves „Pigu.lt“ Lietuvoje, „220.lv“ Latvijoje ir „Kaup24.ee“ Estijoje valdančios bendrovės rinkodaros vadovė apie tai kalbėjo technologijų ir inovacijų festivalyje „Login“.
Teisinga vidinė kultūra, anot pranešėjos, įgalina darbuotojus ieškoti savalaikių sprendimų, prisiimti atsakomybę, ir tokiu būdu procesiniai ar struktūriniai pakeitimai ateina kaip rezultatas, nėra biurokratinis elementas, stabdantis pokyčius.
Greiti ir lėti sprendimai
Startuolis dažniausiai neturi daug istorinių duomenų, neatlieka itin didelės analizės, kad būtų galima įsitikinti sprendimų teisingumu. Savo veikloje daugiausia mokosi dirbdamas ir didele dalimi pasikliaudamas intuicija. „Gut feeling“, taip vadinama nuojauta, leidžia inovuoti, o tai vienas iš svarbiausių elementų augant.
„Strartuolis pirmiausia siejamas su greičiu ir inovacijomis. Startuolio struktūros, dydžio privalumas yra tas, kad galima mokytis iš savo klaidų greitai jas taisant. Klaidos kaina ne tokia didelė, palyginus su korporacija, kuriai reikalingi labiau apgalvoti, pasverti sprendimai. Matome, kad rinkoje laimi tie verslai, kurie sugeba suderinti greitį ir riziką,“ – teigia G. Vilkė.
Pasak jos, svarbu atskirti, kurie sprendimai gali būti priimami kaip startuolyje, o kurie reikalauja daugiau laiko, galimybių ir potencialios rizikos įvertinimo. Hibridinis sprendimų priėmimas, kaip rodo „Pigu“ praktika, pasiteisina.
Atsakomybė – vieningos komandos komandos rankose
Tyrimai rodo, kad kasdien žmogus priima apie 40 tūkst. skirtingų sprendimų. Smegenys, kaip raumuo, pavargsta, tad tikslas yra sumažinti kasdien reikalingų sprendimų skaičių. Garsūs žmonės, kaip pavyzdžiui, „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas ar buvęs JAV prezidentas Barackas Obama, kasdien renkasi vilkėti tuos pačius drabužius – taip jie išvengia nereikalingo smegenų varginimo kasdieninėmis smulkmenomis. Tokį kelią renkasi žymūs žmonės, o kompanijos įgalina darbuotojus ir taip paskirsto sprendimo priėmimo atsakomybę.
„Norint pasiekti geriausią rezultatą, į sprendimų priėmimo procesą reikia įtraukti komandos narius – kuo didesnė įmonė, tuo daugiau potencialo. Pasitikėjimas yra vertybė, kuri motyvuoja darbuotoją. Kai darbuotojas jaučiasi komandos dalimi, įmonės savininku, nepaisant struktūros, jis elgiasi, kaip maksimaliai naudinga įmonei, prisiima atsakomybę ir daro gerus sprendimus“, – įsitikinusi G. Vilkė.
Kiek tiesos posakyje, kad „kultūra valgo strategiją pusryčiams“?
Vienas žymiausių pasaulio vadybos teoretikų Peteris Druckeris yra pasakęs: „Kultūra valgo strategiją psuryčiams“. Anot G. Vilkės, vidinė įmonės kultūra – tai žmonės, jų mąstymas. Nesvarbu, kokia bebūtų teoriškai įmonės strategija, žmonės ją įgyvendina praktiškai. Būtent žmonės ir jų tarpusavio ryšiai, atsakomybės lygis įgalina įmonę tinkamai reaguoti į rinkos sąlygas, išnaudoti savo potencialą ir įgyvendinti strateginius tikslus.
„Pritarčiau posakiui, kad esame tiek greiti, kiek paskutinis komandos narys (angl. We are only as fast as our slowest team member). „Pigu“ įmonių grupėje esame viena komanda ne tik švenčiant pergales, bet ir susitelkiant sudėtingu laikotarpiu. Greitai augančioje kompanijoje procesai, struktūra pasensta daug greičiau nei evoliucionuoja atsakomybės. Todėl stengiamės mokytis ir dalintis patirtimi, padėti vienas kitam, inicijuoti naujoves ir prisiimti papildomas atsakomybes. Vieningumo jausmas leidžia greitai prisitaikyti ir nubėgti tą papildomą mylią“, – pasakoja G. Vilkė.