Jei norite pirkti automobilį ar būstą, šių sričių brokeriai suras ir pasiūlys tai, kas atitinka Jūsų reikalavimus. O ką daro duomenų brokeris, vargu ar daug kas žino.
„Duomenų brokeriai yra kompanijos, kurios įvairiais būdais renka duomenis. Duomenys gali būti asmeniniai – pavyzdžiui, vardas, pavardė, elektroninis paštas, gyvenamoji vieta, telefono numeris. Taip pat jie gali būti susiję su mūsų įpročiais – kokiose svetainėse lankomės, kokias programėles naudojame, kokias paslaugas perkame, – vardija privačių duomenų šalinimo iš informacinių bazių paslaugos „Incogni“ vadovas Darius Belejevas. – Tie duomenys yra vertingi. Surinkus duomenis iš skirtingų šaltinių, gali būti kuriami įvairūs profiliai. Profiliai, kurie jau įgauna vertę, yra arba naudojami, arba parduodami kitoms įmonėms. Dažniausia tai būna susiję su rinkodara.“
Pašnekovas sako, kad duomenys nurodo, jog, pavyzdžiui, tam tikro amžiaus Darius gyvena Vilniuje, naudojasi tam tikromis svetainėmis, programėlėmis, tad jei norite susisiekti su juo vienais ar kitais būdais, yra tam tikra jo vertė.
Žmonės neretai sako „kam gi aš esu įdomus“ arba „aš juk nieko blogo nedarau“, tačiau pašnekovas teigia, kad, kaip vartotojas, žmogus turi vertę.
„Mūsų duomenis perka ne todėl, kad norėtų kam nors paskųsti ar šantažuoti, bet būtent, kad juos panaudotų ir darytų mums įtaką. Tai gali būti siūlymas ką nors įsigyti ar naudojama kitokiems įvairiausiems pasiūlymams teikti“, – paaiškina D. Belejevas.
Pašnekovas sako, kad duomenų profilius kuria ne viena ir ne dvi įmonės.
„Tai globalios korporacijos, jų yra įvairiausių dydžių. Įmonių, renkančių duomenis Lietuvoje, gali būti nuo dešimčių iki šimtų. Tai įmonės iš įvairiausių regionų, kurios turės apie tave informacijos. Yra atlikta nemažai tyrimų, kad turėdamas didelius duomenų kiekius gali nusipirkti iš kitos įmonės tą „sąrašiuką“ ir yra metodų, kaip juos atrinkti bei sujungti, kad galėtum sukurti gana taiklų profilį“, – dėsto pašnekovas.
Privačių duomenų šalinimo iš informacinių bazių paslaugas teikiančios įmonės vadovas sako, kad kone kasdien žmonės susiduria su vadinamaisiais slapukais. Jei sutinkate nesusimąstydami, anot pašnekovo, nematote, kokios ten gali būti pateiktos užklausos.
„Nesutikę su slapukais ir pažiūrėję tas ikonėles galėtume atrasti visai nemažą sąrašą įmonių, su kuriomis dalinamės informacija. Ten gali būti 100–200 įmonių. Kalbant apie patį sutikimą, mes sutinkame, kad mūsų naršyklėje būtų išsaugota ta informacija, ir tai leidžia mūsų skirtingus vedlius, kai naršome po skirtingas svetaines, sujungti, kad paskui sujungtų į kokį nors profilį“, – apie ką dažnai nė nesusimąstome, sako D. Belejevas.
Neretai žmonės nė negalvodami pasirenka sutikimą. Specialistas pataria neskubėti dalyti sutikimų ir įdiegus programėlę atidžiai skaityti užklausas.
„Visada labai svarbus sąmoningumas, reikia pagalvoti, ar tikrai tai programėlei reikia mūsų vietos duomenų, jei pati programėlė nesusijusi su vieta. Galima ir nesutikti. Jei jau giliau žiūrėtume, registruojantis būna nurodoma, kam tie duomenys gali būti naudojami, kokie duomenys gali būti renkami. Mes turime sąmoningai pagalvoti, ar tikrai norime sutikti, iškeisti savo duomenis už tai, kad pažaistume tą žaidimą“, – pašnekovas pataria nedalyti duomenų neapgalvotai.
Jei apie tai, kad programėlės jau gavo per daug duomenų, susimąstėte gerokai vėliau, pasak specialisto, padėtį dar galima pakeisti ir duomenis išvalyti.
„Mūsų paslauga tam ir sukurta, kad padėtume vartotojams. Europoje turime bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, kuris suteikia mums, kaip vartotojams, tam tikrų teisių. Šiuo atveju viena svarbiausių teisių – pareikalauti iš įmonių ištrinti informaciją, kokią turi apie mane sukaupę. Mes galime bet kada susisiekti su tomis įmonėmis ir pareikalauti. Deja, realybėje tas procesas yra labiau komplikuotas. Kalbant apie tuos pačius duomenų brokerius, jie, dažniausiai, nekuria tų programėlių, jie perka iš programėlių kūrėjų informaciją ir dar perka iš šimtų ar tūkstančių kitų programėlių. Dažnai mes nė nežinosime tų įmonių: tarkime, šimtas skirtingų įmonių turi apie mus asmeninių duomenų, o mes net nesame gyvenime apie jas girdėję. Taigi pirmiausia problema ir yra identifikuoti, kas mūsų duomenis turi“, – sako D. Belejevas.
Anot pašnekovo, realybė deja, tokia, kad ne visos įmonės suinteresuotos sukurti labai gerą vartotojo patirtį.
„Mes esame susidūrę su tokiomis situacijomis, kai prašo perteklinių duomenų, pavyzdžiui, vartotojui, kuris nori išsitrinti savo duomenis, sako: dar atsiųskite savo asmens dokumentą“, – apie kai kurių įmonių nesąžiningumą pasakoja pašnekovas.