Koronavirusas paspartino pokyčius
Biurų pokyčiams itin didelę reikšmę turėjo ne tik nuolat vykstantys robotizacijos procesai, bet ir pasaulį aukštyn kojomis apvertusi COVID-19 pandemija. Šis virusas tapo naujų pokyčių generatoriumi. Pasak vienos iš „LOGIN Curious minds“ reginio pranešėjų – „Master Class Lietuva“ partnerės Lauros Duksaitės-Iškauskienės – net 43 proc. Lietuvos įmonių iki pandemijos pradžios jokios veiklos nevykdė nuotoliniu būdu.
„Masterclass“ pandemijos pradžioje padarė tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad maždaug 43 procentai įmonių Lietuvoje visai nedirbo nuotoliniu būdu – nei vienas darbuotojas, nei vieną dieną. Atėjus pandemijai, toks didelis skaičius įmonių turėjo prisitaikyti. Parodytas lankstumas – neįtikėtino dydžio. Būtent lankstumo potencialas mus visus nustebino“, – kalba ji.
Vilniaus universiteto partnerystės profesorius, „Danske Bank“ Turto ir investicijų valdymo padalinio Lietuvoje vadovas dr. Vytautas Ašeris – dar vienas „LOGIN Curious minds“ renginio pranešėjas. Specialistas įsitikinęs, kad COVID-19 situacija paankstino pokyčių datą. Susiklosčiusi situacija lėmė, kad daugelis įmonių ir darbuotojų ėmė suvokti, jog ši padėtis nesikeis dar metus – dėl to atsiranda paskata mokytis dirbti virtualiai. Jo teigimu, padaugės galimybių dirbti ir globaliai.
„Kalbant praktiškai, tai reikš ir sumažėjusį darbo vietų skaičių biuruose. Tikėčiausi, kad darbuotojai bus skirstomi į kelias kategorijas pagal savo darbo pobūdį. Pavyzdžiui, mobilūs – tie, kuriems darbo vietos iš esmės nereikia, tai yra vadovai ir panašiai. Tada – nuolatiniai: tie žmonės, kurie dirba savo darbo vietoje nuolatos. Galiausiai – lankstūs. Tai yra tie žmonės, kurie papuola per vidurį. Atitinkamai sugrupavus visus vieno biuro darbuotojus į tas kategorijas, pasidaro aiškiau, kaip reikėtų organizuoti darbą prie stalų“, – dėmesį atkreipia dr. V. Ašeris.
O kaip bus su robotais?
„Robotas plačiąja prasme – tai mašina, galinti sumaniai ar beveik sumaniai atlikti kai kuriuos darbus už žmogų“, – sako dr. V. Ašeris. Pasak eksperto, tokių robotų jau turime ir šiandien – Alexa, Google Home ar panašiai.
„Matome ir dalinai automatizuojamus procesus parduotuvėse, kur išmanūs skenavimo įrenginiai pakeitė rankinį darbuotojų darbą. Vis tik, kol kas – tik dalinai. Šiandien robotai biuruose automatizuoja rankiniu darbu atliekamas užduotis. Neišvengiamai artimoje ateityje laukia įdomių teisinių/techninių dalykų, kaip, pavyzdžiui, kas turėtų būti atsakingas – vairuotojas ar automobilių gamintojas – jei pilnai autonominis automobilis sukėlė avariją“, – kalba Vilniaus universiteto partnerystės profesorius.
Štai, tame pačiame konferencijos renginyje kalbėsianti verslo psichologė, „Swedbank“ Karjeros centro vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman pastebi, kad robotai, palengvinantys mums rutininius darbus – pavyzdžiui, programinė įranga, perkelianti duomenis iš vienos sistemos į kitą – darbuotojams leis dirbti įdomesnį ir kompleksiškesnį darbą.
„Pavyzdžiui, prieš kelerius metus paskelbta „Capgemini“ ataskaita apie ateities darbus sako, kad 2 iš 3 šiandienių pradinukų baigę mokyklą dirbs tokius darbus, kurie kol kas net neegzistuoja. Manau, kad robotizacija prie to tikrai prisidės“, – teigia ji.
Pasak L. Duksaitės-Iškauskienės, viena iš sričių, kurioje turėsime tokius robotus, bent kažkuo primenančius žmones, yra slauga. Šioje srityje poreikis robotams – didžiulis.
„Pavyzdžiui, Japonija yra labai konservatyvi šalis imigrantams ir išdavinėja labai mažai vizų. O slaugytojams jie išdavinėja vizas dėl to, jog ten yra labai daug senų gyventojų. Kadangi poreikis tokiam darbui yra, o žmonių negana – atsiranda siekis robotizuoti šį sektorių“, – sako „Master Class Lietuva“ partnerė.
Keisis darbo erdvės
Ji išskiria, kad dar visai neseniai įmonės suprato komplesiško biuro prasmę, kuriame darbuotojas gali ne tik dirbti, bet ir papietauti, sportuoti, pramogauti ar netgi pasinaudoti vaikų darželio paslaugomis. Tačiau pandemija šią viziją kiek pakoregavo.
„Šiuo metu tai pasidarė visiškai neaktualu – mes norime dirbti mažose komandose, izoliuoti jas, kad būtų galimybė dirbti atskirai, o atvirose erdvėse to užtikrinti negalime. Galimybė prisitaikyti, greičiausiai, organizacijoms bus svarbiausia – net ir architektūrine prasme“, – teigia specialistė.
Dabar tai tapo NT vystytojų ir patalpų nuomotojų iššūkiu, tačiau, jos teigimu, tai tikrai nesitęs ilgai – daugelis darbuotojų neturi galimybės dirbti namuose, o inovatyvios erdvės tikrai aktualios visiems. Be to, žmogus – sociali būtybė, kuriai biuras neretai reikalingas kaip erdvė, kurioje galima bendrauti.
Dr. V. Ašeris įsitikinęs, kad darbuotojams svarbu turėti galimybę rasti laiko „pakrauti baterijas“ – pavyzdžiui, nusnūsti, pasportuoti ar pamedituoti. Yra nemažai tyrimų, įrodančių, kad darbo vietos kokybę gerina augalai – jie išvalo orą, sugeria akustiką, o kūrybingą darbą dirbančių darbuotojų produktyvumą pakelia nuo 15 iki 45 procentų.
„Tikiuosi, kad novatoriškas, tačiau ganėtinai standartinį darbą atliekantis biuras už 5 metų atrodys maždaug taip: pirma, ne daugiau kaip pusė žmonių dirba biure, o likę – nuotoliniu būdu, nebūtinai iš namų.
Antra, darbdavys užtikrina geras „standartines“ ergonomines sąlygas – tinkamą temperatūrą, oro drėgmę, apšvietimą ir triukšmo izoliavimą. Taip pat pasirūpina zonomis, leidžiančiomis darbuotojams „pasikrauti baterijas“. Tam tikra prasme, tai būtų natūrali trauka darbuotojams ateitį į biurą, o ne visą laiką dirbti iš namų”, – ateities perspektyvomis dalijasi jis.
Verslo psichologė L. Žemaitytė-Kirkman atkreipia dėmesį, kad naujausia tendencija ofisų planavime yra vadinamoji „activity based workplace“ (liet. veiklomis pagrįstos darbo vietos), kai darbuotojai neturi savo pastovios darbo vietos, bet renkasi, kur būti priklausomai nuo to, kokia veikla tuo metu reikia užsiimti.
„Todėl biuras planuojamas sritimis: dalis ofiso yra skirta susikaupimo reikalaujančiam darbui – joje užtikrinama, kad nebūtų pašalinių trukdžių, laikomasi tylos ir panašiai. Kitos erdvės skirtos pokalbiams telefonu, atskiros erdvės komandiniam projektiniam darbui. Be to, planuojamos ir erdvės poilsiui ar sportui. Tokie ofisai jau egzistuoja ir, manau, kad vis daugiau įmonių pertvarkys savo dabartines erdves į pagristas veiklomis”, – kalba ji.
Šiemet LOGIN keičia savo veidą – inovacijų ir technologijų gerbėjus rugsėjo 24–25 dienomis pasitiks ne vienas, o net keturi renginiai. Festivalio organizatoriai, norėdami užtikrinti dalyvių, partnerių ir pranešėjų saugumą, šių metų inovacijų ir technologijų festivalį verčia 4 atskirais renginiais: „LOGIN Progress makers“, „LOGIN Curious minds“, „LOGIN Future leaders“ ir „LOGIN Game changers“. Visi šie renginiai tuo pačiu metu vyks numatytomis dienomis, parodų ir kongresų centre „Litexpo“.