Dėl didesnių negu kada nors anksčiau vartotojų lūkesčių, besikeičiančių įpročių ir technologijų pažangos mokėjimų industrija ir toliau vystysis sparčiai.
Vartotojai linkę atsisakyti senų įpročių
Pavyzdžiui, atsiskaitymas čekiais ilgą laiką buvo labai populiarus mokėjimo būdas JAV, naudojamas ir įmonių, ir privačių vartotojų, tačiau dabar nuolat traukiasi. Nuo 2000 m. pradžios čekių naudojimas JAV sumažėjo tris kartus ir 2018 m. atsiskaitymai čekiais sudarė tik 8,3 proc. visų atsiskaitymų negrynaisiais pinigais. Akivaizdu, kad atsirandant alternatyviems ir patogesniems atsiskaitymams, vartotojai linkę atsisakyti senų įpročių.
Europoje pokyčių taip pat nestinga – sparčiai populiarėja vadinamieji vieno spustelėjimo (angl. one-click) atsiskaitymai elektroninėse parduotuvėse, momentiniai mokėjimai, mokėjimai telefonu ar atsiskaitymai pagal telefono numerį, kurie jau yra galimi ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, jei turite SEB mobiliąją programėlę, pinigus žinodami tik gavėjo telefono numerį, galite pervesti ne tik kitam programėlės naudotojui, bet ir į kitą banką, kuris teikia tokią paslaugą.
Jei žiūrėtume į Rytus, pavyzdžiui, į Kiniją, joje mobilieji mokėjimai populiarėja itin sparčiai – nuo 2013 m. iki 2018 m. jie išaugo net 28 kartus – 2018 m. bendra tokių mokėjimų vertė sudarė 41,5 trilijono JAV dolerių.
Kinijoje daugiau negu 1 milijardas klientų kasdien atsiskaito už prekes ir paslaugas naudodamiesi savo socialinės medijos paskyromis. Naują vartotojų elgseną skatina tokių platformų kaip „WeChat“ ir „Alipay“ pažanga ar tokios naujovės kaip „Nusišypsok ir sumokėk“ (angl. Smile to pay) – tai atsiskaitymo būdas, kai pirkėjas nusišypso į kamerą kasoje ir sumokama automatiškai. Skaitmeniniai mokėjimai leidžia kaupti ir vertingus duomenis apie vartotojų elgseną, dėl to Kinijos bendrovės gali diegti naujos kartos produktus, kuriančius pridėtinę vertę, patarti vartotojams, kaip geriau valdyti savo finansus, o prekybininkai gali efektyviau organizuoti pardavimus.
Nematomi mokėjimai – patogioms kelionėms
Vienas pagrindinių pokyčių padedančių taupyti laiką vartotojams, kurie tampa vis labiau užsiėmę, – nematomų mokėjimų naudojimas. Kas gi yra tie nematomi mokėjimai? Tai mokėjimai, kurie tampa natūralia kliento kelionės dalimi ir kurio pačiam klientui nereikia atlikti – toks mokėjimas atliekamas automatiškai paslaugos teikimo metu arba iškart po jos.
Puikūs pavydžiai, kuriuos matome ir Lietuvoje, yra pavežėjimo paslaugos, pavyzdžiui, naudojant „Uber“, „Bolt“ ar „CityBee“ programėlę. Užbaigus kelionę, pinigai automatiškai išskaičiuojami iš banko sąskaitos, tad vartotojui nereikia dėti jokių papildomų pastangų.
Dar viena nematomų mokėjimų pritaikymo sritis – kelionės viešuoju transportu. Mobilusis telefonas dėl GPS technologijos gali automatiškai nustatyti, kada yra pradedama kelionė, nesvarbu, ar tai traukinys, autobusas ar tramvajus, o atvykus į kelionės tikslą kelionės kaina apskaičiuojama ir tiesiog nurašoma iš banko sąskaitos. Jokių eilių perkant bilietą, jokios rizikos pamiršti jį aktyvinti ar pamesti. Tokia technologija jau egzistuoja ir yra bandoma Belgijoje.
Kaip sumažinti verslo sąnaudas?
Nematomi mokėjimai pradeda skintis kelią ir maitinimo įstaigose. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad beveik 40 proc. vartotojų atsiskaitymo restoranuose patirtis yra nemaloni, nes, norint susimokėti, reikia laukti sąskaitos.
Norėdami išspręsti šią problemą, „Barclaycard“ sukūrė „Dine & Dash“ koncepciją, kuri leidžia apeiti tradicinį sąskaitos apmokėjimo procesą. Tereikia išmaniuoju telefonu prisiregistruoti prie restorano programėlės, kurioje aptarnaujantis personalas įveda užsakymo duomenis – kiekvieną kartą ką nors užsakydami, tai matysite programėlėje. Išėjus iš restorano, pinigai automatiškai išskaičiuojami iš banko sąskaitos.
Kitas šios technologijos pritaikymo pavyzdys – „Amazon Go“ parduotuvė, kurioje nereikia laukti eilėje, skenuoti prekių ar mokėti už jas kasoje. Naudodamiesi „Amazon Go“ programėle, pirkėjai parduotuvėje išsirenka maisto produktus ir tiesiog išeina. Su dirbtiniu intelektu susieti išmanieji jutikliai nustato, ką kiekvienas pirkėjas išsirinko iš lentynų, automatiškai išskaičiuoja pinigus ir išsiunčia elektroninį kvitą už pirkinius.
Net 75 proc. JAV gyventojų teigia, kad naudotųsi šia paslauga, jei netoliese būtų atidaryta tokia parduotuvė, o 25 proc. mokėtų didesnes sumas, kad nereikėtų laukti eilėje prie kasų. Tai yra abipusiškai naudinga situacija – vartotojams padeda taupyti laiką, o parduotuvei – išlaidas, nes nebereikia kasininkų, galima efektyviau planuoti atsargas ir analizuoti vartotojų poreikius ir elgseną.
Šiai technologijai tobulėjant ir tampant vis labiau prieinamai, neabejotinai pamatysime, kad parduotuvės be kasų taps vis populiaresnės. Galime pasidžiaugti, kad tokios technologijos jau gyvuoja ir Lietuvoje, eksperimentinėje „Pixevia“ parduotuvėje Vilniuje. Ar nematomi mokėjimai užims didelę naudojamų technologijų dalį mūsų gyvenime? Sunku pasakyti, tačiau nauda vartotojui yra akivaizdi.
Daiktų internetas okupuoja buitį
Galiausiai daug įdomių pokyčių yra susijusių su daiktų interneto technologija. Daiktų internetas (angl. Internet of Things) apima įrenginius, prijungtus prie interneto, – pradedant išmaniaisiais šaldytuvais, balso asistentais (pvz., „Amazon Alexa“) ir baigiant automobiliais. Kaip jie susiję su atsiskaitymais? Galimybe mokėti už prekes ir paslaugas naudojant balsą. Tai jau yra realybė turint „Amazon Alexa“. Tokia paslauga teikiama JAV, Jungtinės Karalystės, Indijos ir kitose rinkose.
Daiktų internetas leidžia sumokėti ir už automobilių degalus. Automobilių gamintojai „Jaguar“ bendradarbiauja su degaline „Shell“, kad vartotojai galėtų greičiau sumokėti už degalus: atvykus į degalinę, įvedus specialų kodą, pasipildžius degalų ir vėliau patvirtinus mokėjimą automobilio ekrane visas procesas gerokai sutrumpėja. Nenustebčiau, jei netrukus sulauksime, kai nereikės jokių kodų – automobilis tiesiog susijungs su degaline ir, pasipildžius degalų, mokestis bus automatiškai išskaičiuojamas iš banko sąskaitos.
Nekyla abejonių, kad mokėjimų sritis sparčiai vystosi – tai lemia besikeičianti vartotojų elgsena ir technologinė pažanga. Pastaroji itin aktuali finansinių paslaugų sektoriui, kadangi tai – viena pagrindinių priemonių, didinančių konkurencingumą rinkoje ir suteikiančių galimybę ne tik atsižvelgti į klientų lūkesčius, bet ir edukuoti bei formuoti tam tikrus jų poreikius. SEB Inovacijų centras nuolat analizuoja technologines tendencijas ir galimą jų pritaikymą kasdienėje veikloje, kad technologijos būtų naudingos abiem pusėms – verslui, mažinant jo sąnaudas ir suteikiant patogią atsiskaitymo paslaugą, ir vartotojui, lengvinant jo finansinių atsiskaitymų kasdienybę.