Auksinė savybė, be kurios susirasti darbą labai sunku: jos nepakeis niekas

Nors išmanios technologijos vis dažniau užduočių atlikime pakeičia žmogaus darbą, jos turi vieną esminį trūkumą – negeba mąstyti kūrybiškai. Būtent dėl to pabrėžiama, jog ateities rinkoje geidžiamiausia darbuotojo savybė bus kūrybiškumas. Net ir programavimas, iš šalies galintis pasirodyti kaip monotoniškas ir su kūrybiškumu mažai ką bendro turintis darbas, neįsivaizduojamas be šios savybės, o darbas IT srityje – tikras kūrybinis procesas, kurio darbuotojus galima vadinti šio amžiaus rašytojais.

Programuotojus vadina šių laikų rašytojais: pasaulis be jų neįsivaizduojamas

Stereotipiškai manoma, kad darbas IT srityje – monotoniškas ir jokiu būdu nekūrybiškas. Tačiau IT paslaugų bendrovės „Metasite“ direktoriaus pavaduotoja Indrė Chomentauskienė įsitikinusi, kad IT yra kūrybiškumo sinonimas, o tam įrodyti ji pateikia keletą pavyzdžių.

„IT srityje kūrybiškumas pasireiškia labai intensyviai – pradedant startuoliais ir jų inovatyviomis idėjomis, skirtomis palengvinti mūsų kasdienybę, baigiant IT profesionalų bendradarbiavimu su įvairių sričių mokslininkais, sprendžiant visai žmonijai svarbius klausimus nuo robotikos ir bionikos, spartesnių ir tikslesnių medicininių tyrimų, iki žemės ūkio produktyvumo didinimo, siekiant išmaitinti augantį pasaulio gyventojų skaičių.

Didelių duomenų kiekių apdorojimas, mašininio mokymosi taikymas tobulinant sudėtingus skaičiavimų algoritmus bei kompiuterinis modeliavimas leidžia spręsti didelio masto problemas čia ir dabar. Tačiau technologijos, padedančios mums spręsti problemas, nesugeba svarbiausio: užduoti teisingų klausimų. Todėl žmonės, kurie pasižymi stipriu loginiu mąstymu, kūrybiškumu ir nestandartiniu sprendimų ieškojimu, yra tobulėjančio pasaulio varomoji jėga, o kompiuteriai ir technologijos – tik juos įgalinantys įrankiai“, – aiškina I. Chomentauskienė.

IT yra labai plati sritis, apimanti tokius darbus kaip tinklų administravimas, kompiuterinė inžinerija, programinės įrangos kūrimas ir dar aibę kitų užsiėmimų. Nors gali atrodyti, kad darbas IT srityje monotoniškas, I. Chomentauskienė tikina, kad monotonijos kiekį darbe gali pasirinkti pats IT specialistas.

„Kadangi mano profesinė patirtis daugiausia susijusi su programinės įrangos kūrimu, kūrybiškumo iliustracijai IT specialistų darbe pasitelksiu programuotojo profesiją. Programuotojas – tarsi rašytojas, kuriantis loginių ir algoritminių simbolių kalba. Programuotojo kasdienybė gali pasirodyti labai monotoniška – tai sėdėjimas prie kompiuterio ir nuolatinis rašymas skaičiais, raidėmis, ženklais. Tačiau rašytojas, kuriantis literatūros kūrinį, daro lygiai tą patį: rašo tam tikrais simboliais ir žodžius verčia į prasmingą mintį.

Kaip talentingas rašytojas faktus ir apmąstymus per kūrybą sudeda į nuoseklų ir įkvepiantį pasakojimą, taip pat ir programuotojas, dėliodamas programinius objektus į loginę seką, kuria patogų, greitą, sklandžiai veikiantį technologinį sprendimą. Tokį, kurį kiekvienas mūsų naudojame kasdien. Tai gali būti elektroninės prekybos platforma, bankininkystės sistema, draudimo programėlė, įtraukiantis žaidimas arba nišinės finansinių instrumentų verčių apskaičiavimo problemos sprendimas, aktualus siaurai finansinio sektoriaus vartotojų grupei“, – teigia I. Chomentauskienė.

Kūrybiškai mąstantis darbuotojas visuomet bus vertinamas labiau

Programinėms sistemoms sukurti neužtenka vieno, kad ir ypatingai kūrybingo ir talentingo, programuotojo. Nupasakodama sistemos kūrimo procesą, I. Chomentauskienė teigia, kad jis prasideda nuo problemos analizės, kurią atlieka verslo analitikas. Tokio specialisto uždavinys yra išklausti sistemos užsakovą, kokiu tikslu norima sukurti sistemą, kokią verslo problemą ji spręs – o tuomet, pasitelkiant sistemų architektus ir programuotojus, pasiūlyti nurodytos problemos sprendimų alternatyvas.

Pasirinkus geriausiai užsakovo poreikius ir galimybes atitinkantį sprendimą, jį įgyvendina programuotojų komanda. Jeigu sistema bus pasiekiama vartotojams, vartotojų sąsają piešia grafinio dizaino specialistas. Programuotojai, žinodami, ką reikia sukurti, rašydami programinį kodą renkasi būdą, kaip įgyvendinti vieną ar kitą funkcionalumą, nes alternatyvų yra aibė.

Suprogramavus numatytus funkcionalumus, į procesą įsijungia kokybės inžinieriai, labai kūrybingai bandantys „nulaužti“ sukurtą sistemą.

Na, o kad visas procesas vyktų sklandžiai, rūpinasi komandos arba projektų vadovas, užtikrinantis ne tik komandos, bet ir užsakovo įsitraukimą į projektą.

„Kiekvienas iš procese dalyvaujančių IT specialistų gali bandyti tiesiog kopijuoti jau anksčiau darytą sprendimą su nedidelėmis modifikacijomis arba laukti detalių instrukcijų ne tik ką, bet ir kaip įgyvendinti. Tačiau kiekviena sprendžiama problema, nors ir panaši į anksčiau spręstas eilėje kitų projektų, turi savo niuansų, į kuriuos nepasigilinus nors vienam komandos nariui, efektyvaus sprendimo sukurti nepavyks. Todėl mėgstantis mąstyti ir kūrybingai iššūkį analizuojantis IT specialistas bus labiau vertinamas kolegų ir vadovų nei labai uoliai, bet tik pagal instrukcijas dirbantis žmogus“, – kūrybiško darbuotojo pranašumą IT srityje pabrėžia I. Chomentauskienė.

Taip pat ji prideda, kad IT sritis yra ypatingai dinamiška, o šalia kūrybingumo IT specialistai būtinai turi pasižymėti žingeidumu ir noru tobulėti, nes programinių kalbų versijos nuolat kinta, keičiasi ir pagalbiniai kodo rašymą bei testavimą palengvinantys įrankiai ir praktikos.

„Labiausiai vertinami darbuotojai ne tik patys domisi naujienomis ir jas taiko savo darbe, bet ir noriai dalinasi savo žiniomis su kitais komandos nariais. Nenuostabu, kad tokie specialistai darbdaviui taip pat kelia reikalavimus, kurių pagrindinis – užtikrinti įdomių ir nuolat iššūkių keliančių darbų srautą. Džiaugiuosi galimybe kiekvieną dieną dirbti drauge su IT specialistais, kurie yra smalsūs išradėjai, pasižymintys stipriu loginiu mąstymu ir kūrybingumu“, – teigia I. Chomentauskienė.

Geriausias kūrybiškumo mokytojas – sunkus iššūkis

Nepaisant to, jog šiuolaikiniame pasaulyje daugybę užduočių už mus atlieka išmanios technologijos, kūrybiškumas išlieka viena svarbiausių ateities darbuotojo savybių, kurių technologijos nepakeis. Į tai atkreipiamas didelis dėmesys ir švietime, ateities darbams rengiant jaunąją kartą.

Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorius Jonas Čeponis teigia, kad šiandienis švietimas padeda ugdyti kūrybiškumą, bet tik tada, kai moksleiviai ar studentai atlieka užduotis reikalaujamu lygmeniu. Vis dėlto, didžiausia klaida švietime, slopinančia kūrybiškumą, jis įvardija nuleidžiamą švietimo kokybės kartelę. Jis pastebi, kad tai vyksta visuose švietimo sistemos lygmenyse – tiek mokyklose, tiek universitetuose ar kolegijose, o kartelės mažinimas ir yra tiesioginis poreikio būti kūrybiškam mažinimas.

„Manyčiau, kad derėtų reikalauti iš moksleivių ar studentų atlikti užduotis iki galo. Be abejo, užduotys taip pat privalo būti tokios, kurios sudomintų, patiktų ir būtų aktualios. Tik tokiu būdu, per iššūkį ir sudėtingumą, galėsime skatinti kūrybiškumą. Vaizdžiai tariant, visi mes, žmonės, esame tingūs padarai, visada ieškome lengviausio kelio. Bet be iššūkio nebelieka progreso. Svarbiausias dalykas – nenuleiskime kartelės. Labai lengva pasiduoti tokiai pagundai“, – pastebi J. Čeponis.

J. Čeponio manymu, tam, kad užaugtų kūrybiški žmonės, jų vaikystėje turi netrūkti iššūkių, nes būtent jie skatina į užduotis žiūrėti kūrybiškai.

„Pasakysiu griežtai: jei norime, kad užaugtų kūrybiški žmonės, jų vaikystė turi būti sunki. Aišku, sąvoką „sunkumas“ čia reikėtų suprasti perkeltine prasme. Kūrybiškumas bus skatinamas ir ugdomas tik tada, jei vaikas susidurs su iššūkiais. Ir tai reikėtų daryti jau mokykloje – vaiką reikėtų stengtis sudominti, tačiau neduoti jam per lengvų užduočių. Juk žmonės imasi kūrybiškai spręsti problemą tik tada, kai žino, kad bus įdomu, kad gaus paskatinimą, kai ją išspręs“, – aiškina J. Čeponis.

Perdėtas tėvų noras palengvinti vaikų užduotis kenkia kūrybiškumui

Didžiausią kūrybiškumo ugdymo problemą J. Čeponis pastebi pačiose šeimose, kuriose tėvai įvairias užduotis atlieka už vaikus, norėdami, kad vaikams būtų lengviau.

„Kas dabar vyksta? Neretai tėvai patys stengiasi padaryti viską už savo vaikus. Natūralu, kad šios perdėtos pastangos persikelia ir į mokyklą, kai vaikas pradeda į ją eiti. Pabrėžtina, kad jos persikelia ir į tolesnius etapus – universitetą, gyvenimą. Tikriausiai mes per daug mylime savo vaikus, o gal tiksliau – per daug lepiname. Iš tiesų tai reikėtų pavadinti ne meile, o meškos paslauga.

Tokiu būdu juos ugdydami suformuojame ydingą vidinę nuostatą. O vardan ko aš pats turėčiau labiau stengtis, juk ir taip gerai – pamąsto tas, kuris jau priprato prie nuolatinės komforto būsenos. Tikroji meilė vaikui – ne padaryti viską už jį patį, tačiau kelti jam iššūkį, leidžiantį paaugti“, – įsitikinęs J. Čeponis.

Pašnekovas taip pat sutinka, kad informacinių technologijų srityje kūrybiškumas išlieka itin svarbia savybe, nors iš pirmo žvilgsnio šis darbas gali pasirodyti ir ne toks kūrybiškas.

„IT srityje yra daugybė specializacijų, tačiau čia visuomenė vis dar vadovaujasi stereotipiniu požiūriu. Kažkodėl viešojoje erdvėje bene visų sričių IT specialistai tapatinami būtent su programuotojais. Jei jau kalbame apie programavimą, esu įsitikinęs – tai yra 100 proc. kūrybinis procesas. Jį prilyginčiau eilėraščio rašymui. Kaip poetai, rašydami eilėraštį, turi jį surimuoti, taip programuotojai turi laikytis tinkamo algoritmo. Kitaip tariant, programuodamas naudojiesi programavimo kalbos sintakse ir sukuri algoritmą. Visai kaip eilėraštyje – negali žodžių sudėlioti atsitiktine tvarka – iš to niekada nepavyks sukurti gero kūrinio! Taigi, poetas neparašys gero eilėraščio, jei jo žodynas bus prastas ir skurdus, o programuotojas nedirbs kūrybiškai, jei neturės bazinių žinių“, – teigia KTU studijų prorektorius.

IT srities kūrybiškumą atskleidžia hakatonuose gimstančios idėjos

IT kaip kūrybinį procesą galima lengvai suvokti iš arčiau susipažinus su hakatonais – pramoginiais, su IT susijusių projektų kūrimo renginiais, suburiančiais skirtingų sričių specialistus. Naujos programinės įrangos, žaidimo ar kito inovatyvaus IT sprendimo kūrimas per tam tikrą laiką suvienija programuotojų, grafikos dizainerių, projektų vadovų ar kitos srities specialistų komandą, kurios rungiasi tarpusavyje dėl geriausios idėjos vardo.

Įvairiuose hakatonuose mentoriavusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektroninių sistemų katedros lektorė Dovilė Kurpytė teigia, jog būtent šiuose renginiuose atsiskleidžia jaunų profesionalų talentai ir kūrybiškumas.

„Labai džiaugiuosi, kad pastaraisiais metais hakatonų yra tiek daug. Ir jie neapsiriboja tematikose, dabar jie skirti naujų technologijų naudojimui, skatinimui, miestų atnaujinimui, specifinių problemų sprendimų paieškoms, pramogoms, edukacijai. Labiausiai įsimena ne konkreti idėja, o degančios dalyvių akys. Nuostabu žiūrėti, kai tiek jaunieji profesionalai, tiek dar mokykloje besimokantys entuziastai per savaitgalį sukuria naujus tech taikymus.

Pamenu, kai per pristatymą moksleiviai pristatydami išmanaus būsto maketą pradėjo maždaug taip: „kurdami šį išmanų būstą, pritaikėme naujų funkcionalumų, aišku, apie būsto signalizaciją, drėgmės nustatymą, apšvietimą ir vėdinimo sistemą nebekalbėsime, nes tai paprastos ir lengvai įgyvendinamos funkcijos“. Hakatonai – puiki vieta išmokti praktinių dalykų, ar turimų žinių pritaikymui, o gal naujos komandos paieškai, su kuria galima bus judėti ir toliau kuriant inovacijas ar verslus“, – įsitikinusi D. Kurpytė.

Taip pat ji sutinka, kad darbuotojas, turintis kūrybiškumo, šioje srityje taip pat yra gerokai pranašesnis.

„Toks darbuotojas turės daugiau laisvės savo sprendimuose, kai reikės, galės imtis tiek naujų būdų ar metodų bei imtis rizikos, kai jos reikia. Pavyzdžiui, atnaujinant sistemas naudojant ne tik tas technologijas, kurios jau 20 metų veikia patikimai, bet ir išmanias, kurios gali padidinti našumą ir visos sistemos efektyvumą. Taip pat kūrybiškas darbuotojas galės pasitikėti savo priimamais sprendimais, taigi, atsirandančios kliūtys ir iššūkiai bus paprasčiau išsprendžiami.

Kūrybiškumas – tai kelias į autentiškumą, kartu ir vertybes, kurios atsižvelgia ne tik į „sausus“ rodiklius, bet ir socialinę bei globalios visuomenės gerovę. Galima teigti, kad kūrybiškumas yra tarp svarbiausių XXI amžiaus darbuotojų savybių“, – sako D. Kurpytė.

Inovacijų ir technologijų festivalis „LOGIN“ kviečia rezervuoti GEGUŽĖS 28-29 d. ir didžiausioje Baltijos šalyse progreso konferencijoje susipažinti su pasaulio inovatoriais, kūrėjais ir įkvėpėjais. Bilietus galite pirkti jau dabar www.login.lt