Su buvusiu Estijos prezidentu kalbamės per „Whatsapp“ programėlę skambučiu. Laiko skirtumas ir didžiulis atstumas netrukdo šiuo metu JAV esančiam prezidentui toliau skleisti idėjų apie liberalizmą ir technologinį progresą, kurį turi įvaldyti valstybės.
Kalifornijoje rytinį interviu portalui DELFI davęs politikas save įvardija kaip technologijų evangelistą ir prabyla apie dalykus, kurie jį stebina vienoje labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių.
– Estija pristatoma kaip skaitmeninė valstybė, tačiau atsiranda kritikų, tikinančių, kad čia tik šalies protinga rinkodaros kampanija. Ką galėtumėte pasakyti tokiems žmonėms?
– Paskaitykite „The New Yorker“ prieš porą metų spausdintą straipsnį apie Estiją kaip skaitmeninę valstybę. Ir tokią išvadą daro gana skeptiškai technologijų atžvilgiu nusiteikęs žurnalistas. Manyčiau, kad vienintelė sritis, kur Estija imasi rinkodaros įrankių, yra e. pilietybė, nes tai pajamų šaltinis valstybei. Jei su e. pilietybe įkuri įmonę Estijoje, tai mums nauda yra mokesčiai.
Daugiau nemanau, kad kas nors užsiima Estijos reklama, išskyrus mane (šypsosi). Esu lyg skaitmeninio saugumo evangelistas. Ir žinot, ką galvoju. Lėčiausia vieta, kur vyksta skaitmenizacija yra čia – netoli Silicio slėnio. Nors esu IT Mekoje, manau, kad viskas čia vyksta labai lėtai. Apie 12 km nuo manęs yra įsikūrusios tokių įmonių kaip „Tesla“, „Google“ ar „Facebook" pagrindinės buveinės, bet jei nori čia registruoti automobilį, laukimas eilėje tau gali užtrukti tris dienas.
Būtent Estijoje yra kitaip su viešuoju sektoriumi. Būdamas JAV, kur dar rašomi popieriniai mokėjimo kvitai, jaučiu didelį kontrastą palyginęs su Estija. Mums tai jau juokinga.
– Kaip manote, kodėl Estijai – tokiai mažai valstybei – pavyko aplenkti daugybę valstybių skaitmenizacijos ir technologijų srityje?
– Manau, kad šalies dydis taip pat čia turi savo įtakos. Tačiau kalbu ne apie technologines galimybes, bet politines. Estijai pavyko sutarti dėl ilgalaikio visuotinio sutarimo judėti šia kryptini politiniu lygmeniu.
Pagrindinė mintis, kuria stengiuosi dalintis, yra ta, kad dabar technologijos yra labai pigios. Todėl norint skaitmenizuotis nėra prieinamumo prie technologijų klausimo. Viskas sukasi apie politinį sutarimą. Tam reikalinga tinkama politika, teisinis pagrindas, o su tuo galima jau judėti ir į priekį.
– Ties kuo turėtų dabar koncentruotis Estija, kad išliktų lyderiaujančia skaitmenine valstybe?
– Nebesu šalies prezidentas, bet manau, kad dabar vienas pagrindinių tikslų turėtų būti judėti už Estijos ribų į Europą. Reikia pradėti dirbti prie tarptautinių e. paslaugų sistemos kūrimo. Pavyzdžiui, tarp Suomijos ir Estijos jau galioja bendra vaistų receptų sistema.
Manau, kad jei Europos Sąjunga nori judėti į priekį, ji turi daryti daugybę žingsnių, kurie patinka žmonėms. O kam nepatiktų, jei būdamas Ispanijoje galėčiau paskambinti savo gydytojui Estijoje, jis išrašytų receptą, o jį jau matytų vaistininkas saulėtuose Europos Pietuose. Manau, kad dabar turime dėmesį sutelkti į Europos skaitmenizaciją. O Estija jau ir taip žino, ką toliau daryti.
– Skaitmeninės valstybės idėja gali daug ką gąsdinti. Ar jūs matote grėsmių, kurias technologijos valstybės valdyme ir gyvenime gali atnešti?
– Kalbant apie politiką, manau, kad didžiausias iššūkis yra tas, kad žmonės politikoje nesupranta technologijų. O jei kalbame apie verslą, verslui kartais tolima etika. Taigi taip politikoje turime žmones, kurie nesupranta technologijų, o versle – kurie negalvoja apie žmones. Taip ir atsiranda problemos, kai nežinoma, kaip teisiškai viską pažaboti.
– Estija jau daugiau nei dešimtmetį naudoja e. balsavimo sistemą, tačiau Lietuvoje dalis kibernetinio saugumo ekspertų sako, kad užtikrinti saugaus balsavimo internetu neįmanoma.
– Nesiūlyčiau nei vienai valstybei pereiti prie e. balsavimo, jei nėra aplinkos, kur viskas ir taip vyksta elektroninėje erdvėje. Aš internetu dabar atlieku daugybę kasdienių veiksmų: perku, moku už paslaugas, pasirašau dokumentus, gaunu receptus vaistams, tikrinuosi duomenis apie savo sveikatą. Todėl manyčiau, kad nereikėtų komentuoti to, ko nesupranti ar nežinai, kaip viskas veikia.
– Praėjusiais metais Estija buvo pirma Kibernetinio saugumo indekso sąraše. Kaip to Estijai pavyko pasiekti?
– Tai ilgalaikio proceso rezultatas. Vienas iš svarbiausių polių, ant kurių statyta mūsų sistema, – saugi tapatybė, naudojant dviejų faktorių autentifikaciją ir kodavimas. Ir mes šiuos sprendimus priėmėme dar 1999 m. Pavyzdžiui, JAV to neturi dar ir dabar, o mes jau galvojame daugybę metų. Mes ir toliau nuolat didiname tapatybės saugumą. Ir Estijoje negali prieiti prie nieko be saugaus tapatybės atpažinimo.
O kaip yra JAV? Prieš kelias dienas skaičiau pranešimą JAV Kongreso darbuotojams. Taip, jie naudojasi ID kortelėmis patekti į pastatą, bet jos iki šiol neturi lusto.
Viskas yra politinis sprendimas. Ir, kaip jau minėjau, bėda ta, kad žmonės, kurie priima politinius sprendimus nesupranta technologijų. Tai nereiškia, kad jie priešinasi joms, jie tiesiog nemano, kad tai svarbu.
– Technologijoms vis labiau tobulėjant vis daugiau žmonių turi galimybę dirbti iš bet kur, neprisirišti prie vienos valstybės. Kaip manote, ar idėja, kad galėsime judėti ir gyventi bet kuriame pasaulio krašte, yra reali?
– Iš technologijų pusės – tai įmanoma, tačiau, jei žiūrėsime, kas dabar vyksta pasaulyje, einame kitu, nacionalistiniu keliu. Pažiūriu į naują Estijos valdžią ir matau, kaip jie nenori, kad žmonės pas mus atvažiuotų. Manau, kad tai didžiulis kirtis IT sektoriui. Ir pažiūrėkite į JAV, kur mažinamas vizų skaičius su technologijomis dirbantiems specialistams. Tai savižudybė.
– Gal nacionalizmo banga tik dar vienas trumpas periodas, kuris praeis?
– Tikėkimės, be globalizacijos technologijos nebūtų tiek pažengusios į priekį. Pažiūrėkite, kiek talentingų žmonių iš Indijos dirba tokiose įmonėse kaip „Google“ ar „Amazon“. Jei nacionalizmas įslenka į technologijų pasaulį, pabaiga laukia labai liūdna.
Birželio 6–7 dienomis vyksiantis technologijų ir inovacijų festivalis LOGIN 2019 šiais metais sugrįžta į „Litexpo“ erdves. Daugiau informacijos: www.login.lt