- Kas šiuo metu vyksta pasaulyje su sąmokslo teorijomis – jų mažėja ar daugėja? Jas lengviau ar sunkiau atpažinti? Kodėl?
- Šiuo metu ypač madinga kalbėti apie sąmokslo teorijas, bet neaišku, ar jų yra daugiau nei anksčiau. Jau XIX a. pabaigoje buvo plačiai paplitusių sąmokslo teorijų. „Протоколы сионских мудрецов“ arba „Siono išminčių protokolai“ – tai tekstų rinkinys, pirmą kartą publikuotas Rusijoje apie 1900 m., aprašęs žydų sąmokslą užvaldyti pasaulį. Ši sąmokslo teorija plačiai paplito Europoje ir JAV. Ją palaikė ir prie jos platinimo aktyviai prisidėjo net tokie garsūs ir išsilavinę žmonės kaip automobilių gamybos pradininkas Henry Fordas.
Apskritai sąmokslo teorijos nėra naujas fenomenas, bet internetas tapo puikia terpe jų sklaidai. Prieš keletą metų, dirbdamas universitete Nyderlanduose, parašiau straipsnį, kuriame tyrinėjama memų sklaida internete. Memas, pasak žinomo biologo Ricardo Dawkinso, yra kultūrinės informacijos vienetas. Memai, panašiai kaip genai, turi tendenciją plisti, daugintis ir mutuoti. Skirtumas toks, jog genai naudojasi mūsų kūnais, kad plistų, o memai pasitelkia mūsų fantaziją. Internete memų sklaidą nėra sunku aptikti ir analizuoti. Taip pat su sąmokslo teorijomis. Internetas padeda jų sklaidai, bet taip pat leidžia nustatyti jų šaltinius, kūrėjus ir sklaidos metodus. Tokia analizė leidžia lengvai aptikti ir diskredituoti sąmokslo teorijas.
- Kaip atpažinti sąmokslo teoriją? Kaip atskirti tiesą nuo melo virtualioje erdvėje?
- Atpažinti sąmokslo teorijas nėra sudėtinga. Visos tokios teorijos turi kelis bendrus atpažinimo ženklus. Dažniausi tokios istorijos požymiai – tai grupė sąmokslininkų, kurie sukūrė akiplėšišką planą ir jį tobulai įgyvendino. Sąmokslo teorijos ignoruoja vieną pagrindinių pasaulio veikimo principų – niekas niekada neišeina, kaip tikėtasi. Jei teorija pabrėžia, kad atsitiktinumų nebūna, ir visa, kas įvyko, yra sumanaus plano dalis, tokia teorija dažniausiai priklausys sąmokslo teorijų kategorijai. Apie vieną tokių pavyzdžių, kaip netikėtai susidūriau su Rusijos programišių planu paralyžiuoti Ukrainą gyvendamas Kinijoje, pasakosiu LOGIN 2021 konferencijoje.
- Jūsų nuomone, ar kibernetinis karas toks pat pavojingas kaip ir vykstantis ant žemės? Kodėl?
- Kibernetinis karas kariaujamas bent dviem būdais: melagingos informacijos skleidimu ir programišių atakomis. Abu metodai reikalauja gero technologijų ir psichologijos išmanymo. Abu metodai taip pat turi realius žemiškus padarinius. Melaginga informacija gali paveikti, pavyzdžiui, rinkimų rezultatus ar bent sugriauti viešo asmens reputaciją. Programišių atakos, vis dažniau koordinuojamos pasaulio vyriausybių, o ne pavienių individų, blogiukių, taikosi sutrukdyti kritinės infrastruktūros darbą. Dažniausiai taikomasi į ligonines, bankus, transportą ar energijos tiekimą. Moderniame pasaulyje karas, kai žmonės šaudo vieni į kitus, nebeturi prasmės. Didžiąją dalį pasaulinės infrastruktūros valdo robotai, kompiuterinės sistemos, o ne žmonės. Ateityje tie robotai vis dažniau taps pagrindiniais karo taikiniais. Pastarąjį dešimtmetį dirbau pasaulinės kritinės infrastruktūros konsultantu. Deja, puikiai žinau, kokia pažeidžiama yra sistema, nuo kurios mes visi priklausome.
- COVID-19 ir sąmokslo teorijos. Ką šiandien galima papasakoti apie šią kombinaciją?
- Įdomu tai, kad tikėjimas sąmokslo teorijomis yra neatsiskiriamas nuo abejojimo viskuo kitu. Dažna sąmokslo teorija ar melagingos informacijos kampanija skatina abejoti sudėtingais paaiškinimais ir siūlo paprastesnius, lengviau prieinamus. Tokios kampanijos bando įtikinti, kad COVID-19 atsirado ne dėl sudėtingų viruso mutacijų, joms plintant tarp skirtingų rūšių gyvūnų terpėje, kurią sudarė intensyvus žemės ūkis Kinijoje. Ne, tai galima paaiškinti paprasčiau. Blogi mokslininkai išrado virusą pagal užsakymą. Žmonės, linkę atmesti sudėtingus paaiškinimus, pasirenka eiti pramintu, bet klaidingu keliu.
- Kokios šiuo metu yra populiariausios sąmokslo teorijos Lietuvoje? O pasaulyje?
- Per pastaruosius kelerius metus pasaulyje ir Lietuvoje išpopuliarėjo įdomi sąmokslo teorijų rūšis. Tai teorija, kuri bando diskredituoti pagrįstus kaltinimus, teigdama, kad tai – neva sąmokslas prieš nekaltą individą ar šalį. Taip buvo bandoma paveikti viešą nuomonę apie Rusijos karo veiksmus Ukrainoje ir grėsmę Baltijos šalims. Bet daugiausia šalininkų surinkusi teorija teigė, kad įvairūs kaltinimai tuomečiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui yra pasaulinio žmogėdrų, satanistų ir turtuolių kabalo sąmokslas. Nors teiginiai buvo beprotiški, ši teorija subūrė šimtus tūkstančių sekėjų visame pasaulyje. Jos šalininkai JAV sukėlė riaušes ir jėga įsiveržė į JAV Kapitolijų, pastatą, kuriame renkasi Kongresas.
- Atrodo, kad kalbant apie sąmokslo teorijas, trolius, kibernetines atakas dažniausiai minimas Rusijos pavadinimas. Ar šios šalies dezinformacijos mašina tik stiprėja, ar visgi yra vis daugiau šviesos?
- Jau minėjau, viena pirmųjų pasaulyje plačiai paplitusių sąmokslo teorijų buvo sukurta Rusijoje jau daugiau nei prieš šimtmetį. Prisimenant Rusijos indėlį į pasaulinę literatūrą, galima padaryti išvadą, kad ši tauta turi išskirtinį pasakotojų geną, kurį sėkmingai naudoja ir geriems, ir blogiems tikslams. Rusija taip pat turi stiprią matematikos ir informacinių technologijų tradiciją, kuri tęsiasi nuo Šaltojo karo laikų. Griūvanti valstybė, valdoma nusikaltėlių, bet kurioje daug talentingų ir kūrybingų žmonių, neturinčių darbo – tai pavojinga kombinacija. Jei šios aplinkybės nesikeis, galime tikėtis vis dažnesnių ir pavojingesnių kibernetinių išpuolių iš Rusijos.
- Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti kovoje su sąmokslo teorijomis?
- Sąmokslo teorijų populiarumas yra bejėgiškumo ir nepasitikėjimo aplinka rezultatas. Mes gyvename pasaulyje, kurį vis mažiau suprantame, ir turime vis mažiau kontrolės. Net nereikia kalbėti apie klimato kaitą ar virusus – tik keli iš mūsų mokėtų pataisyti savo automobilį. O mūsų seneliai mokėjo. Sudėtingėjantis pasaulis yra pozityvus požymis, atspindintis tam tikrą mokslinį ir industrinį progresą. Tai, kad nemokame pataisyti automobilio, yra gerai – tegul taiso tie, kurie moka. Kartu turime išmokti gyventi su didėjančiu neapibrėžtumu ir vengti per paprastų atsakymų.
Norėdami aktyviai pasipriešinti sąmokslo teorijų plitimui, turime patys dalyvauti diskusijoje. Pats sukūriau kelis projektus ir juose dalyvavau – jų tikslas buvo sudėtingą mokslinę informaciją padaryti lengvai prieinamą visiems. Įgyvendindami vieną jų perplaukėme Ramųjį vandenyną matuodami plastiko šiukšlių kiekį vandenyje. Mėnesį užtrukusią kelionę dokumentavome video bloge ir socialiniuose tinkluose. Naudojantis surinktais duomenimis buvo išpublikuota mokslinių straipsnių. Bet nemanau, kad yra geresnis būdas įsitikinti pasauline neigiama žmonių įtaka ekologijai, nei nutolus per tūkstantį jūrmylių nuo bet kurios civilizacijos įšokti į mėlyną vandenį ir ten rasti plaukiojančią lėlę Barbę.
Kviečiame dalyvauti LOGIN konferencijoje, gegužės 28 d., kurios metu Alfredas Chmieliauskas jaunesnysis skaitys pranešimą tema „Sąmokslo teorija ir praktika: iš Rusijos kibernetinio karo prieš Ukrainą apkasų”. Ieškokite LOGIN tvarkaraščio ir pasižymėkite laukiamiausius pranešėjus https://login.lt/agenda/
LOGIN konferencija vyksta penkias dienas – gegužės 24-28 dienomis, renginys nemokamas, tad stebėti gali kiekvienas, užteks įsijungti Delfi arba 15min portalą.