Paskelbus karantiną, pasigirdo ir pirmieji primygtiniai Vyriausybės prašymai likti namuose. Praktiškai per vieną dieną įmonėms teko sugalvoti, kaip toliau efektyviai dirbti ir bendrauti.
Darbas iš namų išmokė labiau pasitikėti vieni kitais
Bene pagrindinis iššūkis – operatyvus biurų perkėlimas į namus ir sklandaus darbo užtikrinimas. „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė pastebėjo, kad esminis pokytis yra tai, jog toks darbo pobūdis privertė mokytis labiau pasitikėti vieni kitais.
„Nuotolinis darbo būdas rodo didžiulį pasitikėjimą savo darbuotojais. Tai, kad mes pasitikime vieni kitais, yra vienas iš pagrindinių pokyčių“, – sakė ji.
Pasak „Ignitis grupė“ Žmonių ir kultūros departamento vadovės Renatos Augustaitienės, pandemija paskatino vystyti darbo iš namų kultūrą – prieš karantiną, darbo iš namų praktika nebuvo populiari: daugelis darbuotojų neišnaudodavo leistino – įmonės rekomenduojamo – dienų skaičiaus.
Kaip ir kiekviena nestandartinė situacija, COVID-19 sukelta pandemija turėjo pasekmių – ne visi darbdaviai išlaikė savo darbuotojus – bedarbystė Lietuvoje nors ir nežymiai, tačiau kilo. Drastiškų pasekmių pavyko išvengti dėl to, kad buvo aiškus Vyriausybės signalas, jog visos įmonės, kurios neatleis darbuotojų, gali tikėtis valstybės paramos. Būtent tai tapo kertiniu aspektu, padėjusiu suvaldyti darbo rinkos krizę.
L. Duksaitė-Iškauskienė dabartinės situacijos scenarijų lygina su praėjusios, nekilnojamojo turto burbulo sprogimo sukeltos krizės scenarijumi. Tiesa, jis skyrėsi kardinaliai, nes šiuo atveju įmonių pagrindiniu tikslu tapo darbuotojų išlaikymas.
„Mes atlikome tyrimą. Mes paklausėme: kas jūsų bendrovei yra svarbiausia pandemijos metu? Ir atsakymas buvo – išlaikyti darbuotojus. Tai buvo labai netikėta, lyginant su 2008–2011 m. darbo rinkos krize, kuri truko ne vienerius ir ne dvejus metus. Ankstesniosios krizės akivaizdoje mes galime sakyti, kad darbdaviai tikrai reagavo visai kitaip“, – skirtumus pabrėžė ji.
Motyvuoja pinigai, o ne darbo šventės
Vertindama darbuotojų motyvaciją ir darbo efektyvumą pandemijos metu, R. Augustaitienė sako pastebėjusi fenomeną – nors fiziškai darbuotojai buvo atskirti, jausmas buvo toks, tarsi visi tapo kaip niekad artimi ir reikalingi vieni kitiems. Tam įtakos galėjo turėti susiklosčiusi situacija. Ji atskleidė, kad nepaisant visų skirtumų, sėdime vienoje valtyje.
Atlikus didelį vidinį bendrovės tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kaip darbuotojams sekasi įgyvendinti darbo tikslus, ar pavyksta efektyviai dirbti ne biure ir kaip darbuotojai ateityje mato savo darbą ir jo pobūdį, rezultatai maloniai nustebino.
„Tyrimas išryškino vieną svarbų momentą – savo darbo efektyvumą daugelis vertina kaip nepakitusį ar net padidėjusį. Ir tai yra impulsas mums galvoti, ką daryti. Grįžti ar eiti toliau?“ – pridūrė Renata Augustaitienė.
L. Duksaitė-Iškauskienė giliau komentuodama jos įmonės „Master Class“ atliktą tyrimą atskleidė, kad pandemija organizacijoms leido atidžiau peržvelgti, kas yra tikrai svarbu ir vertinga. Pavyzdžiui, kas personalo skyriui atrodė labai svarbu ir nepakeičiama – darbuotojams iš tikrųjų buvo net nereikalinga.
„Labai daug kas pasakė, jog gavo įžvalgų iš savo darbuotojų, kad tos motyvacinės priemonės, kurios būdavo taikomos, pasirodė nesvarbiomis“, – tikslino pašnekovė.
Daugumos respondentų išvada aiški – darbuotojams nėra labai reikalingos biuro šventės, sporto renginiai ir net šiuo metu itin populiarūs team-building‘ai. Darbuotojai labiau linkę vertinti materialinę pagalbą, kuri susijusi su pinigais ar darbui būtinu inventoriumi.
Kas laukia ateityje?
Tyrimai aiškiai parodė, jog su laiku labai pasikeis įprasto darbo sąvoka. Kaip sakė Renata Augustaitienė, darbo pobūdis bus įvairesnis: įsivyraus namų ir biuro „miksas“, su kuriuo ateis dar daugiau iššūkių.
„Einame toliau – kursime naują, įvairialypį darbo pobūdį. Žinoma, kad turėsime dar daugiau iššūkių nei dabar, nes vėl, staiga, atsidursime skirtingose situacijose: dalis dirbs iš biuro, dalis – namuose, turės iš naujo kurtis naujo rutinos. Ir niekas neturi patirties, kaip tinkamai sudėlioti darbotvarkę: sužinoti, kas veikia, o kas – ne“, – tęsė ji.
„Master Class Lietuva“ vadovė taip pat pastebėjo, kad keisis pačių biurų kultūra. Iki šiol buvo madinga įsirenginėti dailius biurus, varžytis su konkurentais, tačiau pandemija parodė, kad biuro apdaila – nereikšmingas faktorius, neturintis įtakos darbui.
Kartu su besikeičiančiu darbo pobūdžiu, keisis ir suvokimas apie tai, kas yra geras darbdavys. Pandemija atskleidė, koks, iš tikrųjų, yra svarbus saugumo jausmas dirbant bet kurioje įmonėje.
„Mes labai aiškiai matėme darbo rinkos dalyvių pasirinkimus karantino metu. Patrauklus darbdavys yra tas, kurio veikla nesustoja pandemijos metu. Nesvarbu, kad valstybė mums sako likti namuose, nesvarbu, kad valstybė nurodo, jog negalime skraidyti ir keliauti – tos įmonės, kurių veikla nenutrūksta ir yra privaloma – pavyzdžiui, energetika, vandens tiekimas, žiniasklaida – darosi patrauklesnės“, – įsitikinusi Laura Duksaitė-Iškauskienė.
Daugiau apie tai, kaip pandemija pakeitė kasdienybę darbe ir kokių pokyčių galime tikėtis artimiausioje ateityje, bus kalbama LOGIN renginiuose rugsėjo 24–25 d. Daugiau informacijos www.login.lt.
O visą laidos įrašą apie darbo rinkos pokyčius galite žiūrėti ČIA.