Lietuvoje išgyvename startuolių bangą
Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ skyriaus vadovė Karolina Urbonaitė sako, kad startuolių bangą lemia kelios priežastys: pirmiausia, gerėjanti technologinė infrastruktūra suteikia lengvą prieigą prie įvairių įrankių, kuriais startuoliai gali naudotis kurdami inovacijas ir efektyviau vystyti savo produktus bei paslaugas.
„Kita svarbi priežastis yra augančios rizikos kapitalo investicijos. Lietuvoje pastebimai padidėjo tiek vietinių, tiek tarptautinių investuotojų susidomėjimas startuoliais. Tai suteikia startuoliams galimybę gauti finansavimą, reikalingą augimui ir plėtrai. Be to, vis daugiau rizikos kapitalo fondų, verslo angelų ir kitų investuotojų aktyviai ieško perspektyvių projektų, kas skatina ekosistemos plėtrą“, – aiškino K. Urbonaitė.
Ji pridūrė, kad valstybės politika taip pat vaidina svarbų vaidmenį kuriant palankią startuolių ekosistemą. Lietuvoje yra įvairios finansavimo priemonės, akceleratoriai, pre-akceleratoriai ir programos, skirtos padėti startuoliams augti. Pasaulinės tendencijos taip pat prisideda prie startuolių bumo Lietuvoje. Globalizacija ir skaitmenizacija leidžia lietuviškiems startuoliams lengviau patekti į tarptautines rinkas ir konkuruoti su kitais pasauliniais žaidėjais. Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas su užsienio partneriais padeda Lietuvos startuoliams augti ir tobulėti.
Verslininkas Kai Schukovskis papildė, jog startuolių antplūdis Lietuvoje liudija palankią šalį, aplinką ir pasaulines tendencijas. Lietuva gali pasigirti puikiais talentais, fantastiška infrastruktūra ir klestinčia technologijų bendruomene. Nors aplinka su didelėmis palūkanomis brangina skolinimąsi ir mažina didelių įmonių finansavimą, tai taip pat skatina startuolius nuo pat pradžių sutelkti dėmesį į pelningumą, kuris yra labai svarbus bet kokiam verslui.
„Digital Aero Technologies“ vadovas Julius Norkūnas išskyrė ir tamsias šios tendencijos puses: „Manau, svarbus lūžis įvyko prieš keletą metų, kai daug jaunų žmonių, įgiję patirties šalies verslo paslaugų sektoriuje, pamatė naujas galimybes ir atrado savyje ambiciją kurti pasaulį keičiančius sprendimus. Pastaruosius porą metų auga verslo angelų aktyvumas, o tai svariai prisideda prie jaunų startuolių augimo. Kaip įvertinimą galima priimti ir tai, kad kitose šalyse įsteigti startuoliai ne tik atsidaro savo biurus čia, bet ir sėkmingai įdarbina mūsų šalies talentus“.
Jis pridūrė, kad nusiėmus rožinius akinius yra daug ramybės neduodančių požymių. Pavyzdžiui, dalis startuolių vis dar yra pernelyg susitelkę į Lietuvą ar kaimynines šalis. Startuolių „lokalumą“ liudija ir finansiniai rodikliai. Lietuviškų startuolių, turinčių virš 10 mln. eurų apyvartos, kol kas yra vienetai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad dalis startuolių patys užsiprogramavę netapti „vienaragiais“, nes jau turi aiškias galimų rinkos įverčių lubas. Čia atsiranda tarsi užburtas ratas. Kai kuriami sprendimai nėra orientuoti į globalias rinkas, automatiškai yra riboti rinkos kapitalizacijos dydžiai, vadinasi, rimtesni užsienio investuotojai ir fondai nesidomi ir neinvestuoja.
„Liūdina ir investicijos į startuolius, jų stoka. Paviršutiniškai skaičiai atrodo neblogai – keletą metų iš eilės bendra suma siekia apie 300 milijonų eurų. Visgi, atmetus 3-5 didžiausias investicijas, lieka „katino ašaros“, kurių startuoliams užtenka vos išgyventi 9-12 mėn. Nebūtina tapti „vienaragiu“, kad būtum sėkmingas. Lietuvos TOP startuolių sąraše galima rasti sėkmingai iš savo lėšų ir veiklos užaugusių startuolių, kurie kasmet turi virš 1 mln. eurų apyvartos. Manau, dalis startuolių gali sėkmingai pasiekti tašką, kai juos kas nors nupirks“, – kalbėjo J. Norkūnas.
Mažai startuolių gali tapti „vienaragiais“
Labai maža dalis startuolių tampa „vienaragiais“, maždaug 90 proc. jų apskritai žlunga. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1000 startuolių ir 3 „vienaragiai“. Tačiau ekosistemos augimas yra stabilus, tad perspektyvių startuolių yra nemažai. Nuo 2024 pradžios 15 startuolių pritraukė investicijas, kurių didžiausia siekia 10 mln. dolerių.
Pasak K. Urbonaitės, Lietuvoje turime net kelis startuolius, kurie turi potencialo tapti ateities vienaragiais: „Argyle“, „Citybee“, „TransferGO“, „PVCase“. Jie demonstruoja augimo ir inovacijų potencialą, kuris gali padėti jiems pasiekti reikšmingų rezultatų tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje. Negana to, turime daugybę perspektyvių startuolių, kurie sėkmingai skinasi kelią rinkoje.
„Sėkmės veiksniai, padedantys startuoliams išvengti bankroto ir siekti vienaragio statuso, yra labai įvairūs. Tai apima stiprią ir motyvuotą komandą, aiškią viziją, lankstumą prisitaikant prie rinkos pokyčių, bei gebėjimą pritraukti ir efektyviai naudoti investicijas. Be to, startuolių ekosistemos brandumas ir palaikymas – tiek iš viešojo, tiek iš privataus sektoriaus – taip pat vaidina svarbų vaidmenį“, – sakė „Startup Lithuania“ skyriaus vadovė.
Nors statistika rodo, kad daugelis startuolių nesugeba ilgainiui išlikti, auganti Lietuvos startuolių ekosistema, vis daugiau pritraukiamų investicijų ir stiprėjanti verslo bendruomenė suteikia vilčių, kad perspektyvių startuolių, turinčių potencialą tapti „vienaragiais“, ateityje tik daugės.
Anot K. Schukovskio, tokios šalys kaip Vokietija rodo, kad stiprią ekonomiką skatina mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ). Nors „vienaragiai“ atkreipia dėmesį, būtent MVĮ suteikia darbo galimybių ir ekonominį stabilumą. Lietuvoje daug žadantis dėmesys yra plečiamo ir pelningo verslo kūrimui. „Vienaragiai“ iš tiesų gali sukurti domino efektą, įkvėpdami daugiau startuolių, kaip rodo Estijos pavyzdys, o Lietuva turi potencialo eiti šiuo keliu.
Startuolio įkūrimas slepia daugybę rizikos veiksnių
Pats žodis „startuolis“ dažnam asocijuojasi su inovacijomis, technologijomis ir žaibišku išpopuliarėjimu bei verslo sėkme. Deja, kaip rodo statistika, tai pavyksta vienetams. Dažniausiai startuoliai slepia sunkų darbą, rizikas ir didelę tikimybę nutraukti veiklą.
K. Urbonaitė įsitikinusi, kad startuolio kūrimas visada yra didelė rizika, ypač tiems, kurie remiasi investicijų pritraukimu. Startuoliai, pasiryžę tai įgyvendinti, turi labai gerai suprasti savo stipriąsias puses ir būti konkurencingi. Stipri komanda yra vienas svarbiausių dalykų investuotojams, ypatingai ankstyvoje stadijoje. Todėl norėdama pritraukti investicijas, komanda turi įrodyti, kad būtent jai pavyks įgyvendinti idėją.
„Startuolių kūrėjai dažnai turi didelę motyvaciją įgyvendinti savo idėjas ir pritaikyti jas rinkoje. Svarbiausia yra gerai pasiruošti, turėti aiškią viziją, lanksčiai reaguoti į pokyčius ir nuolat mokytis iš savo klaidų. Tinkamai valdant rizikas, galimybė pasiekti sėkmę yra reali, net jei kelias yra sudėtingas“, – aiškino „Startup Lithuania„atstovė.
K. Schukovskis pridūrė, kad startuolio steigimas rizikingas ypač pasikliaujant išorinėmis investicijomis. Dėl dabartinės ekonominės padėties dar svarbiau sutelkti dėmesį į tvarų verslo modelį. Lietuvos startuoliai gali sušvelninti riziką, pirmenybę teikdami pelningumui ir efektyviam išteklių naudojimui.
„Startuoliai, kurie akimirksniu netaps hitais ir nepristatys novatoriškų technologijų, vis tiek gali būti sėkmingi. Jie dažnai pasisuka ir prisitaiko prie rinkos poreikių, tapdami tvariomis įmonėmis. Nors „vienaragiai“ yra įdomūs, tikroji ekonomikos stiprybė slypi sėkmingose MVĮ. Lietuva turi geras sąlygas puoselėti šį verslą, prisidėdama prie ilgalaikio ekonomikos augimo“, – kalbėjo verslininkas.
Šiuo metu Lietuvos startuolių talentų ekosistema yra labai koncentruota. Anot „Unicorns LT“, pusė ekosistemoje dirbančiųjų, t.y., apie 9000 žmonių, dirba viso labo 3% startuolių (apie 30 įmonių). „Jeigu kalbėtume apie lietuvių įkurtus startuolius, tas skaičius taptų dar mažesnis. Kodėl tai nėra optimaliausia situacija? Bazė, iš kurios galėtų ateiti dėl startuolio sėkmės praturtėję bendraįkūrėjai ir daugiau galimybių turintys pirmieji darbuotojai, yra pakankamai menka. O juk būtent iš tų žmonių, kaip rodo užsienio šalių patirtis, gali ateiti nemaža dalis investicijų į naujus startuolius“, – kitas galimas rizikas įvardino J. Norkūnas.
Jis pridūrė, kad šiandien startuoliai veikia itin konkurencingoje ir sunkiai nuspėjamoje aplinkoje. Jie turi augti labai greitai, nes, labai tikėtina, kad kažkas kitas dirba prie tos pačios problemos sprendimo.
Nepaisant to, kad pasaulio mastu investicijos į startuolius yra kritusios, jos Europoje paaugo keliais procentiniais punktais. „CBInsights“ ataskaitos duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį 24 proc. visų rizikos kapitalo investicijų buvo atlikta Europoje, o vidutinė pritraukto finansavimo suma buvo 2,6 mln. eurų. Pastarasis rodiklis artėja prie JAV ir Azijos skaičių, kur anksčiau skirtumas buvo gana ženklus. Jeigu kursime pasaulinei rinkai skirtus sprendimus, tikėtina, pamatysime daugiau pritrauktų investicijų iš žinomesnių investuotojų ir turėsime daugiau sėkmės istorijų, kurios atvers naujus kelius naujoms žvaigždėms.
