„Esu turėjęs tokį atvejį: moteris su išreikštu hiperseksualumu, polinkiu į ekstrymą ir sadizmą manęs paklausė, ar jai tiktų filmuotis pornografijoje. Išverčiu į žmonių kalbą: ji man iš tiesų sakė, kad ji nori to ir laukė iš manęs patvirtinimo“, – vienu keistesnių savo darbinės praktikos atsiminimų dalinasi Giedrius Švetkauskas, su fenotipologija susidūręs prieš bemaž 19 metų.

Kas parašyta žmogaus veide

„Užsiiminėjau renginių organizavimu, bet po kurio laiko ši veikla man nusibodo, ieškojau daugiau prasmės. Vienos įmonės vadovas užsiminė man, kad turi idėją, kurios įgyvendinimui aš tikčiau, nes išmanau organizacinio pobūdžio verslo kūrimą ir valdymą. Jis pasiūlė užsiimti seminarų organizavimo veikla. O sėkmės faktorius būtų labai įdomūs užsienio lektoriai – Peep Vain, Markas Lučinas ir kiti. Sutikau. Įsteigėme įmonę UAB „Viva persona“, surinkau pirmą grupę fenotipologijos autoriaus Marko Lučino seminarui ir tuo pačiu pats pradėjau studijuoti fenotipologiją.

Nuo to laiko praėjo 19 metų, iki dabar populiarinu fenotipologiją, organizuoju Marko Lučino seminarus Lietuvoje ir kitose šalyse. Prasmės paieškos atvedė mane link fenotipologijos, kaip savęs ir kitų pažinimo instrumento“, – kelią, kuriuo eidamas atsidūrė prie išskirtinio būdo pažvelgti į žmogaus charakterį, pasakoja vienas iš šių metų laukiamiausio festivalio LOGIN pranešėjų, fenotipologas Giedrius Švetkauskas.

Fenotipologija analizuoja ne veido bruožus, o charakterius pagal išorines genetines charakteristikas: „Genetiškai nulemti bruožai yra visame kūne, bet daugiausia jų galvoje, įskaitant veido sritį nuo antakių iki smakro apačios. Analizuoti ausų, kaukolės srityje ir veido srityje esančius pavienius parametrus – bazinis lygmuo. Tikrasis kito žmogaus charakterio suvokimas ateina išmokus jungti bruožus į kombinacijas. Didžiausias fenotipologo profesionalumas – pamatyti, kaip išvystytos ir kuria kryptimi evoliucionavusios yra prigimtinai gamtos – per tėvus – duotos charakteristikos, atsižvelgiant į žmogaus socialinės aplinkos įtaką. Evoliuciją arba degradaciją galima pamatyti mimikoje, įskaitant parametrus, matomus akyse“.

Kaip analizuojamas charakteris, kai genetinius požymius koregavo plastikos chirurgai

Gyvename laikais, kuomet žmonių genetiškai išreikšti bruožai neretai koreguojami injekcijomis ar drastiškai keičiami plastikos chirurgų operacinėse. Kaip tokiu atveju fenotipologui daryti išvadas, jei žmogaus bruožai – nebe gamtos dovana?

„Jei bruožai keičiami drastiškai, pvz. žmogus neturėjo arba turėjo mažus skruostikaulius, o jie užauginami, jei priauginamas smakras, nutrumpinama nosis, nuimama nosies kuprelė ir t.t., tai žinoma galima suklysti interpretuojant pagal išorinius požymius, tačiau analizuojant daromas kryžminis patikrinimas su kitais parametrais, ir žiūri, kaip jie koreliuoja. Pavyzdžiui, jei žmogus buvo bailus ir tai matėsi akių parametruose – imant analogiją, plastinės chirurgijos dėka, jei kiškučiui uždedama liūto kaukė, o akyse išlieka bailumas, tai matosi, kad liūtas – netikras“.

Fenotipologas pateikia puikiai pasaulyje žinomo aktoriaus Mickey Rourke pavyzdį - nors veide padarytas ne vienas akivaizdus pakeitimas, daugybė žmogaus charakterio bruožų liko aiškiai identifikuojamos fenotipologijos profesionalų:

„Kaip buvo lankstus, lengvai besiadaptuojantis, – taip ir liko. Kaip buvo pragmatiškas, orientuotas į apčiuopiamą rezultatą – taip ir liko. Kaip buvo provokatorius, su gera logika, su puikiomis komunikatoriaus savybėmis, drąsus, lengvai prisiderinantis prie aplinkos vardan asmeninės naudos bei linkęs į kūniškas nuodėmes su ištvirkimo atspalviu... taip ir liko. Taip, kai kurios detalės pasikeitė, bet charakterio esmė tai liko ta pati ir ji fenotipologiškai matosi“ , – tikina LOGIN klausytojus šiemet žadantis nustebinti G. Švetkauskas.

G. Švetkauskas

Anot fenotipologijos specialisto, keičiant kai kuriuos parametrus, ypač jaunesniame amžiuje, charakteris taip pat keičiasi.

„Atlikite eksperimentą: jei jūsų garso bangų antenos ausys prigludę – delnais atlėpinkite jas ir pajauskite, kaip keičiasi pasaulio patyrimas, t.y. tarsi viskas girdisi geriau iš priekio, o tai, kas vyksta šone ir gale, tarsi dingsta iš garso bangų diapazono. Jei Jūsų ausys atlėpę – prispauskite jas ir įsijauskite: pastebėsite, kad pradedate girdėti ir tai, kas vyksta šone ar už Jūsų. Pirma išvada: skirtingai genetiškai išreikšti anatominiai parametrai nulemia skirtingą organų fiziologinį veikimą, o tai kuria individualų charakterį per skirtingas kompensacines reakcijas, kurios pasireiškia stresinėse situacijose, kai žmogus savęs nekontroliuoja. Skirtingų parametrų dėka žmonės patiria realybę skirtingai. Antra išvada: keičiant išorinius anatominius parametrus, keičiasi konkretaus biologinio objekto fiziologija, o dėl to keičiasi ir charakteris bei kompensacinės reakcijos“, – įžvalgomis dalinasi G. Švetkauskas.

Panašus procesas, anot pašnekovo, vyksta ir su itin šiais laikais populiaria procedūra – skruostikaulių srities didinimu. Kuo mažesni skruostikauliai – tuo žmogaus regėjimo kampas į apačią didesnis. Žmogus nepalenkęs galvos gali matyti erdvę šalia savęs ir po savimi. Kai skruostikauliai dideli – jie užstoja regėjimo kampą į apačioje esančią erdvę ir žmogui tenka palenkti galvą, kad pamatytų, kas yra šalia jo ar po juo.

„Tai kuria skirtingas kompensacines reakcijas, apie kurias moksliškai seminarų metu papasakoja fenotipologijos autorius M. Lučinas. Taigi, kai moteris „užsiaugina“ skruostikaulius chirurginiu būdu, tai kažkiek įtakoja ir charakterio keitimąsi. Kuo ankstesniame amžiuje tai daroma – tuo didesnė įtaka. Skiriasi išorinės aplinkos patyrimas, todėl skiriasi charakteriai ir kiekvieno realybė.“

Pasaulio turtingiausiųjų veidai: kas juose bendro?

Dabar pažvelkime į pasaulio turtingiausiųjų penketuką, ar turėtume jų veiduose įžvelgti kažką esminio, kas juos sieja? Ar apskritai galima žmogaus veide „išskaityti“ jam tiesiog nulemtą sėkmę, karjeros aukštumas, o gal anaiptol problemas su santykiais, finansais?

„Dar kartą patikslinsiu, kad fenotipologija analizuoja ne veidus, o charakterius, pagal išorinius genetinius požymius, kurių tik dalis – veide. Kaip identifikuoti žmogaus intelektines savybes? Visų pirma reikia pažiūrėti į žmogaus procesoriaus dydį ir logikos parametrus, kurie vizualiai matomi kaukolės srityje. Kaukolė - tai ne veidas. Tada reikia įvertinti nuolatinio informacijos priėmimo per garso bangas instrumentų, t.y. antenų – ausų kokybę. Tai – vėlgi ne veidas. Ir tik tada įvertiname, ar įdiegta kokybiška programinė įranga per parametrus, kurie matomi akyse ir veido mimikoje. Todėl analizuojame ne veidus, o charakterius, ir ne iš veido bruožų, o iš fenotipo – genetiškai nulemtų požymių, sąlygotų aplinkos poveikio“, - kalba pašnekovas.

Pasak G. Švetkausko, jei pažiūrėtume šiuo metu TOP5 sąraše esančių žmonių – Bernard Arnault, Elon Musk, Jeff Bezos, Larry Elisson, Warren Buffet – fenotipologines charakteristikas ir paieškotume panašumų, tai pas visus akivaizdžios itin stiprios intelektinės savybės, visi jie mąstantys plačiai, globaliai, ne buitinio mąstymo žmonės. Be to, visi – mąstantys nestandartiškai, fenotipologiškai tai vadinama „nestandartinis“, „kūrybinis“, „inžinerinis“, „kriminalinis“ mąstymas. Visi pragmatiški, su puikiais „komerciniais instinktais“, pasąmoningai orientuoti į apčiuopiamus finansinius rezultatus, pas visus išreikštas polinkis į ekstremalius pojūčius, tai žmonės, linkę rizikuoti, peržengti komforto, o neretai ir legalumo ribas.

„Ar šios mano aprašytos savybės nulėmė, kad jie tokiais tapo? Ne, jokiu būdu. Yra daug žmonių, kurie turi panašias savybes, tačiau kurie nepasiekė tokių aukštumų. O yra ir žmonių su tokiomis savybėmis, kurie yra degradavę ar atsidūrę benamių gretose. Šios savybės negarantuoja, kad bus pasiektos finansinės aukštumos. Tačiau būtų keista, kad šie TOP5 asmenys neturėtų mano aprašytų savybių, kurios vienija juos. Paprasčiau sakant, jei pasiekė daug – tai ir smegenų turėjo, ir pinigą mėgo, ir buvo linkę rizikuoti, bei labai dažnai peržengdavo savo ir aplinkos mąstymo ar įstatymų legalumo ribas. Ir tai – normalu. Kodėl? Todėl, kadangi kokie charakteriai – tokia ir realybė“, – įsitikinęs fenotipologas.

Fenotipe „išskaityti“ ir aukštumas, ir nesėkmes galima, sako G. Švetkauskas: „Jei matai, kad daug duota žmogui gamtos per tėvų genetiką, jei charakteris drąsus, dominuojantis – galima teigti jauname tokio žmogaus amžiuje, kad tikėtina, jog „prasisuks“. Jei matai, kad duomenys – šiaip sau, nereikia nuvertinti tokio žmogaus. Kodėl? Nes kartais mažiau talentingi kruopštaus ir nuoseklaus darbo dėka pasiekia daugiau, nei talentingi tinginiai. Kai „silpni komerciniai instinktai“, yra daug šansų, kad žmogus turės problemų su pinigais, tačiau, yra daug įvairių metodikų, kurios ir žmonėms su silpnais komerciniais instinktais leidžia gyventi gausoje. Kol žmogus gyvas ir sveikas – nieko nėra fatališko, galima ir reikia dirbti su savimi, keisti save.“

Pats blogiausias dalykas, įsitikinęs fenotipologas, – kopijuoti svetimas strategijas ir patarimus, užuot atsigręžus į savo prigimtį: „Tarkime, jūs esate kitokios konfigūracijos „robotas“ nei W. Buffetas, t.y. neturite kaupimo – akumuliavimo funkcijos, tai jums ir nesigaus kaupti, norėsis „ištaškyti“ pinigus tik juos gavus. Bet tai anaiptol nereiškia, kad negalima būti turtingu. Galima. Reikia susikurti sau pinigų konvejerį, legalų, teikiantį vertę kitiems žmonėms, pvz. jums patinkantis verslas, kad galėtumėte uždirbdamas pelną užsiimti mėgstama sau veikla – „pinigų taškymu“. O W. Buffetas tegul kaupia, jei jam taip patinka. O jam juk patinka. Kodėl? Nes jis toks. O kadangi jis toks, tai jam ir gaunasi taip, kaip gaunasi. Svarbiausia ištraukti save iš stereotipų matricos, kad neprarastumei savo gyvenimo laiko vaikštinėdamas klystkeliais.“

Mimikoje – net ženklai apie žmogaus polinkį į ištvirkavimus

Į kuriuos fenotipinius bruožus labiausiai kreipti dėmesį ieškant ištikimo, mylinčio, atsidavusio partnerio ar partnerės? Jei nemokate fenotipologijos, tai žiūrėkite, kad žmogus jums patiktų ir klausykite savo nuojautos, atvirai sako G. Švetkauskas. Giliai poros charakterių ir būsimo bendro gyvenimo scenarijaus analizei kelių bruožų neužteks, tie keli bruožai gali ir suklaidinti, nematant visumos.

„Na tarkime, tam tikrą fenotipologinę konfigūraciją turinčiai moteriai, pvz. turtingai verslininkei, pasakai, kad jai reikia jautraus, jausmingo, stiprias intelektines savybes turinčio vyro, ir ji tokį susiranda, bet tuo pačiu jis dar yra ir, fenotipologiniais terminais šnekant, finansinis kriminalinis žulikas, dykaduonis, linkęs naudotis turtingomis moterimis joms „pardavinėdamas“ šviesią ateitį. Aišku, kieno naudai finansine prasme baigsis jų santykių scenarijus, tai tik laiko klausimas. O kaltas liks tas, kuris patarė kelis bruožus.

Esu turėjęs tokį atvejį: moteris, su išreikštu polinkiu į hiperseksualumą, ekstrymą ir į sadizmą, manęs paklausė, ar jai tiktų filmuotis pornografijoje. Išverčiu į žmonių kalbą: ji man iš tiesų sakė, kad ji nori to ir laukė iš manęs patvirtinimo. Atsisakiau duoti atsakymą jai į šį klausimą, per didelė atsakomybė už svetimą likimą.“, – sako fenotipologas ir pataria nesivadovauti paviršutinėmis išvadomis ir patarimais bei pats tokių nedalinantis.

Šiemet G. Švetkauskas sutiko savo patirtimi dalintis didžiausiame, turtingiausiame turiniu ir, ko gero, drąsiausiame inovacijų festivalyje Baltijos šalyse LOGIN. Jau gegužės 30–31 dienomis Vilniuje, Litexpo parodų ir kongresų centre 18-tą kartą įvyks konferencija, kasmet sutraukianti šimtus pranešėjų ir tūkstančius dalyvių.

„LOGIN konferencijoje pažadu išsklaidyti „haliucinacijas“, t.y. taip vadinamus stereotipus. Pavyzdžiui, manęs ne kartą yra paklausę, kokie lyderio bruožai, arba žmogus klausia apie save „ar aš galiu būti lyderiu?“. Mano klausimas: o kokio tipo lyderiu? Paimkime analogiją dviejų pasaulyje žinomų lyderių – Jėzaus Kristaus ir Čingischano. Pirmasis – ideologas, o kitas – plėšrus užkariautojas. Abu lyderiai. Kai koks nors pasaulyje žinomas verslo plėšrūnas (analogija su gyvūnų pasauliu – liūtas) patarinėja plačiajai publikai, kaip daryti grobuoniškais metodais verslą, o jo klauso mažesnio kalibro verslininkai (vilkai ir lapės), tikėtina, kad jiems nepavyks arba nepilnai pavyks įgyvendinti patarimus. Kodėl? Nes „komposteris“ (atstumas tarp iltinių dantų) pas vilką per siauras ir nepavyks atkąsti didelio kąsnio kaip liūtui.

Stengtis atsikąsti didelį kąsnį niekas nedraudžia. O mano rekomendacija – paieškoti pagal savo individualų charakterį labiau tinkančios strategijos. Tad LOGIN konferencijoje mano pranešimo metu bus daugiau aiškumo nei įprastai“, – pažada G. Švetkauskas.

Daugiau informacijos apie šių metų LOGIN konferenciją, pranešėjus ir bilietus rasite čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)