Emocinis intelekto lavinimas – lyg darbas sporto klube
„Visų pirma, norėčiau apibrėžti, kas yra emocinis intelektas. Oksfordo universitetas jį apibūdina ilgu sakiniu, tačiau trumpai tariant, tai yra gebėjimas suvokti ir valdyti savo emocijas. O visų svarbiausia yra tai, kad emocinis intelektas lemia mūsų elgesį. Štai kodėl tai yra tokia svarbi kompetencija“, – konferencijoje „LOGIN 2024“ susirinkusiems pasakojo I. Vaitkevičiūtė.
Ji įsitikinusi, kad emocinį intelektą galima treniruoti lygiai taip, kaip kūną sporto klube. Treniruodami pastarąjį tampame stipresniais, pasikeičia mūsų išvaizda ir fizinės galimybės, gerėja sveikata, emocinė būsena ir daug kitų sričių. Lygiai taip treniruodami emocinį intelektą galime tapti sąmoningesniais, greičiau ir tiksliau suprasti savo ir kitų emocijas bei reaguoti į jas priimtinesniu būdu.
„Nuoširdžiai tikiu, kad emocinio intelekto vis dar neįmanoma pakeisti dirbtiniu intelektu, ir tikiuosi, kad taip ir liks, todėl tai yra pagrindinė žmogaus kompetencija“, – svarstė konferencijoje psichologijos specialistė.
Emocinis intelektas ypač svarbus, sako ji, darbovietėse. Juk čia praleidžiame ir didžiąją dalį savo laiko, todėl natūralu, kad emocijos ir čia vaidina itin svarbų vaidmenį, net jei kartais mums atrodo kitaip. Domėjimasis šia sritimi I. Vaitkevičiūtei ir jos komandai padėjo suprasti, kad dėl žemo emocinio intelekto organizacijos kenčia nuo prastų komunikacinių įgūdžių komandose, nevaldomo streso, vedančio į perdegimą.
Be to, kaip sako ji, emocinio stabilumo stoka mažina produktyvumą, turi įtakos darbuotojų kaitai, o visa tai lemia emocijų disbalansas: „Taip pat tikiu, kad emocinis intelektas yra susijęs su inovacijomis, nes tik emocinio intelekto dėka galime skaityti tarp eilučių ir suprasti dalykus, kurie nėra aiškiai apibrėžti, tačiau yra labai svarbūs mūsų veiklai, mūsų asmeninei ir organizacijos sėkmei.“
„Taigi emocinė būsena neabejotinai daro įtaką tam, kaip gyvename, kaip bendraujame su kitais, priimame sprendimus, palaikome santykius su kitais žmonėmis, kiek esame kūrybingi, kokie yra mūsų kognityviniai gebėjimai. Todėl, jei laviname savo gebėjimą balansuoti emocijas, galime tikėtis geresnių santykių, geresnio sprendimų priėmimo, mažiau konfliktų, mažiau agresijos, nes galime emocijas verbalizuoti, galime apie tai kalbėtis, turėti geresnį santykį su savimi, su grupėmis, kuriose esame, būti produktyvesniais kartu ir valdyti pusiausvyrą ne tik tarp darbo ir gyvenimo, bet ir visų skirtingų vaidmenų, kuriuos nuolat atliekame“, – konferencijoje aiškino psichologijos specialistė.
Pasak pranešėjos, už emocinio intelekto ugdymą atsakingi ne tik vadovas, darbovietė ar komanda, kurioje dirbame, bet ir individualus asmuo. Tik dirbant kartu galima pasiekti geriausių rezultatų: „Yra posakis, kad santykiai yra abipusė gatvė. Tai emocinis stabilumas yra kelių krypčių gatvė, todėl visos suinteresuotos šalys yra atsakingos už savo emocinio intelekto lavinimą, vienas kito įkvėpimą tai daryti ir psichinės sveikatos valdymą.“
Kaip valdyti emocijas?
Kelias link sveiko emocinio intelekto, pasak I. Vaitkevičiūtės, kaip ir pradedant lankyti sporto klubą, prasideda nuo pripažinimo, kad mus nuolat supa emocijos ir su jomis reikia dirbti.
„Vis dar yra organizacijų, kuriose vadovai ar patys darbuotojai mano, kad įžengę į darbo vietą turėtume palikti emocijas už durų. Tai yra tarsi dramblio kambaryje ignoravimas, nes mus visus valdo emocijos. Todėl reikia pripažinti, kad jos yra, kad jos mus veikia ir kad galime kažką padaryti, jog geriau jas valdytume, suprastume save, konstruktyviau reaguotume į dirgiklius ir stresą keliančias situacijas“, – konferencijos dalyviams aiškino pranešėja.
Kai pripažįstame, kad su emocijomis, kaip ir su fiziniu kūnu, reikia dirbti, lygiai taip, kaip stebint progresą sporto klube, reikia stebėti ir emocijas: „Mes mėgstame sakyti, kad emocijos yra duomenys. Kaip ir bet kokie kiti duomenys, lemiantys pokyčius. Emocijos daro įtaką mūsų elgesiui, padeda mums nuspėti ir užkirsti kelią destruktyviam ar kitam nepageidaujamam elgesiui. Todėl emocijų stebėjimas, jų vertinimas ir darbas su jomis kaip su duomenimis padeda mums sustiprinti konstruktyvias reakcijas į dirgiklius.“
Dirbti su emocijomis ir jų valdymu, sako psichologijos specialistė, galima įvairiai – vieniems geriau sekasi tai daryti individualiai, kitiems – grupėje, tretiems – su psichologinės sveikatos specialistais. Kelyje link emocinio stabilumo ne mažiau svarbus ir žodynas, kuriuo apibrėžiame savo jauseną bendraudami su kitais individais.
„Galime palyginti savo emocinio intelekto lavinimą su, tarkime, prisitaikymu prie naujos kultūros. Jei persikelsiu į Italiją, greičiausiai norėsiu mokėti apsipirkti, nueiti į kirpyklą, užsisakyti maistą į namus, kalbėtis su ten dirbančiais kolegomis. Turiu suprasti kultūrą, turiu išmokti kalbą ir turiu išmokti žodžių, kad tą kalbą įvaldyčiau. Tas pats ir su emociniu intelektu. Jei mano tikslas yra konstruktyviau reaguoti į neišvengiamus įvairių situacijų dirgiklius, čia man reikia intelekto, kad tai padaryčiau. O kad tai pasiekčiau, man reikia turėti kalbos įgūdžių“, – tikino I. Vaitkevičiūtė.
Neretai aplinkiniams pasiteiravus, kaip mes jaučiamės, atsakome paprastais žodžiais: gerai, blogai, vidutiniškai. Tačiau siekiant suprasti ir valdyti emocijas, šių paprastų žodžių nepakanka, mat jie tėra situacijos įvertinimas, bet ne žodžiai, apibūdinantys tikrąsias mūsų emocijas. Šimtus emocijų galima identifikuoti atsižvelgiant į tai, kas atitinka mūsų energijos lygį, ir tai, kas mums kelia malonumą. Tai – pagrindiniai emocijų stimulai.
„Mindletic“ mes naudojame Jeilio universiteto emocijų žemėlapį, kuriame turime šimtą emocijų, suskirstytų pagal tuos stimulus, kad galėtume lengviau orientuotis ir rasti tikslesnius žodžius bei nuolat plėsti savo žodyną. O plėsdami žodyną ir didindami savo ir kitų emocijų suvokimą, ypač glūdintį po tomis, kurios iš tikrųjų įvardijamos žodžiais, apmąstydami praeitį, analizuodami, galime tikėtis savo elgesio pokyčių ir galbūt galime prisidėti prie kitų elgesio pokyčių“, – tikino ji. Trumpai tariant, kiekvienas iš mūsų turime į emocijas pažvelgti gilesniu ir akylesniu žvilgsniu, nei esame pratę tai daryti, apibrėždami jas paprastais trimis žodžiais.
Po ilgo darbo su emocijų valdymu, svarbu atsigręžti ir įvertinti progresą – kai matome pokytį, atsiranda motyvacija judėti toliau. Lygiai taip, kaip ir sporto klube.
„Net jei rezultatus matuojame subjektyviai arba pagal skalę, kurią sukuriame kartu su partneriu ar šeimos nariu, pavyzdžiui, vertinant nuo 1 iki 10, kaip jaučiamės vienoje ar kitoje situacijoje, kokia mūsų reakcija į pasikartojančias situacijas ir t. t.“ – aiškino ji ir pridūrė, kad jau po šešių savaičių konstruktyvaus darbo stebimi teigiami rezultatai.