Kol konferencijos dalyviai ir svečiai laukia birželio 6–7 d., kai galės gyvai išvysti daugybę patyrusių verslo ir technologijų pasaulio atstovų iš viso pasaulio sostinėje, su jaunomis įmonėmis dirbantis S. Vincenzi išskirtiniame interviu portalui DELFI dalijasi savo mintimis apie spąstus, į kuriuos galima pakliūti kuriant naują verslą arba paties išmoktą svarbiausią pamoką pasinėrus į darbą.
– Dirbdamas su jaunomis įmonėmis joms padedate greitai augti. Tačiau koks yra pakankamas greitis augti įmonei, kad ji nepasimestų konkurentų jūroje?
– Nemanau, kad yra universalus apibrėžimas. Tai priklauso ir nuo to, kokiame sektoriuje įmonė veikia. Tačiau, manau, kad kompanija auga pakankamai greitai, jei ji turi nusistačiusi vidinius tikslus ir tuos tikslus įmonė labai greitai išauga. Pavyzdžiui, bendrovė tikisi išauginti darbuotojų skaičių iki metų pabaigos iki 20, o jai pavyksta išaugti iki 40 darbuotojų įmonės. Arba įmonės tiksluose – 1 mln. eurų apyvarta, o pasiekiami – 2 mln.
Labai svarbu, kad įmonė ne tik augtų darbuotojų skaičiumi ar investicijomis į produktą, bet tai būtų tikslinga ir efektyvu. Įmonės turi norėti augti greitai, bet kartu jos turi būti pasiruošusios ir valdyti augimą.
– Jauno verslo pasaulyje nuolat pabrėžiama, kad nesėkmė nėra blogai. Tai tik pamoka, kurią jaunas verslininkas turi išmokti. Kokia buvo Jūsų didžiausia nesėkmė ir ko iš jos išmokote?
– Man tiek kartų nepasisekė, kad net nežinau, ką įvardyti (red. juokiasi). Visgi, manau, kad viena didžiausių klaidų, iš kurių pasimokiau, buvo tada, kai dirbau taip sunkiai, kad pamiršau, jog turiu rūpintis savo šeima, kai mano santykiai su žmona pradėjo griūti. Tuomet suvokiau, kad būtent šeima yra tai, kas mane stumia į priekį. Supratau, kad niekada neturėtum dirbti tiek daug, kad pradėtų kentėti artimiausi santykiai su šeimos nariais ar draugais.
– Bet visuomet atsiras tokių žmonių, kurie santykius nustums į šalį ir visomis jėgomis atsiduos savo verslui. Tuomet asmeniniam gyvenimui daug laiko skiriančiam jaunam verslininkui konkurencinėje kovoje gali būti sunku laimėti?
– Jums teko prisidėti prie kelių šimtų naujų įmonių kūrimo. Tikriausiai dirbote su labai skirtingo amžiaus žmonėmis. Gal pastebite, kuo skiriasi tūkstantmečio karta nuo Z kartos?
– Iš to, su kuo susidūriau, karta Z yra mažiau pasiryžusi įdėti darbo, kad gautų rezultatą. Jie nori spartesnio rezultato. Manau, kad taip yra todėl, kad jie užaugo aplinkoje, kur egzistuoja momentinis pasitenkinimas. Nori ką nors nusipirkti, apsilankai „Amazon“ ir gali iškart įsigyti.
Tuo metu tūkstantmečio karta, kuriai priklausau ir aš, užaugo pokyčių metu. Kol Z karta greitai keičia darbus ar projektus, turi mažiau kantrybės, mes galime ilgiau laukti. Taip pat vyresnieji daugiau laikosi darbo etikos. Bet matau ir minusų tūkstantmečio kartoje: jie mažiau linkę klausytis. Galbūt tai susiję su tuo, kad mes užaugome aplinkoje, kur nuolat vyko pokyčiai ir turėjome daug ką išsiaiškinti patys, nes to mūsų tėvai negalėjo mūsų išmokyti.
– Konferencijoje „Login“ lankysis ir toks jaunimas, kurie šiuo metu dirba įmonėse, bet galvoja apie savo verslo pradžią. Kokiais trimis patarimais pasidalintumėte su jais?
– Visų pirma patarčiau nemesti turimo darbo ir pradėti savo verslą dar dirbant. Kuriant pirmą verslą reikia labai daug išmokti. Jei verslas bus sėkmingas ir tvarus, tam gali prireikti ir 3–5 metų. Šiais laikais ne daug kas gali tiek laiko išsilaikyti iš santaupų. Tikėkis geriausio, bet būk pasiruošęs blogiausiam.
Antras patarimas būtų – pristatyti rinkai savo produktą ar paslaugą. Net jei dar nesate visiškai patenkintas. Idealumas neegzistuoja. Jei turite idėją, iškart pradėkite ją pardavinėti. Jei žmonėms ji patiks, galėsite toliau tęsti.
Trečias svarbus aspektas – bendruomenė. Dirbant įmonėje dirbate komandoje, tačiau pradėjus nuosavą verslą dažnai esate vienas. Net jei turite verslo partnerius, apsupkite save kitais versliais žmonėmis. Būnant tokioje aplinkoje dalijamasi idėjomis, strategijoms, taktikomis ar tiesiog palaikymu, kai jo reikia.
– Kalbant apie jaunas įmones dažnai pabrėžiama, kad jos turi daug privalumų prieš senas ir dideles kompanijas, pavyzdžiui, lankstumas. Tačiau kokios naujai kuriamų įmonių silpnybės?
– Didžiausia – prieiga prie kapitalo. Antra – tai, kaip yra išleidžiami turimi pinigai. Pamenu, kartą mes gavome 50 tūkst. svarų investiciją produktui patekti į rinką. Po trijų savaičių supratome, kad mes neturime žalio supratimo, kur išleidome visus pinigus. Tai mus pamokė, kad svarbu ne tai, kiek turi ar uždirbi pinigų, bet kaip juos išleidi. Patirtį turinčios didelės įmonės dažniausiai turi tokią struktūrą, kur yra žinomas kiekvienas išleidžiamas centas ir tai, kad išleistas centas atneš įmonei naudos. Lankstumą taip pat galima matyti kaip grėsmę, nes jaunoje įmonėje galima vieną dieną dirbti prie vieno projekto, kitą – prie naujo. Pradinėje įmonės stadijoje labai lengva pasimesti ar savo dėmesį nukreipti neefektyvia linkme.
– Kokius matote spąstus, į kuriuos lengvai gali pakliūti naujai įsikūrusi įmonė?
– Pradedant įmonę yra tiek daug dalykų, į kuriuos galima koncentruotis, kad taip galima įstrigti nereikalinguose reikaluose, kurie įmonei iš tiesų nėra gyvybiškai svarbūs. Kad to išvengtų, verslininkas turi, pirma, sukurti prototipą, o tada visas jėgas permest į rinkodarą ir pardavimus. Pradėję bendrauti su klientais, iš jų sulauksite atsiliepimų, o tai leis tobulinti produktą ar paslaugą.
– Kaip manote, ar jauni verslininkai iš mažų valstybių, kaip Lietuva, turi pranašumų prieš verslininkus iš didelių ir ekonomiškai stiprių valstybių?
– Pats gyvenu Londone, o esu italas. Kaip žinote, Italijoje ekonominė situacija nėra pati geriausia šiuo metu. Be to, turiu daug draugų iš Rytų Europos. Pastebėjau, kad žmonės iš šalių, kur ekonominė padėtis yra sunkesnė, yra linkę dirbti daug daugiau, kad tik jiems pasisektų.
Birželio 6–7 dienomis vyksiantis technologijų ir inovacijų festivalis LOGIN 2019 šiais metais sugrįžta į „Litexpo“ erdves. Daugiau informacijos: www.login.lt