Kylančios elektros kainos verčia susimąstyti ne tik apie nuosavą saulės elektrinę, bet ir galimybę investuoti į nutolusias saulės elektrines. Ekspertai pataria, kad dabartinėje situacijoje investuoti būtų labai naudinga. Tačiau prieš tai darant reikėtų išsiaiškinti, kaip greitai ir kokios grąžos gali atnešti vienokia ar kitokia investicija. Taip pat – kuo daugiau išsiaiškinti apie sritį, į kurią norima investuoti, kad nepatirtum nuostolių.
Ar verta pirkti auksą?
Paklaustas, į ką dabar labiausiai verta investuoti, pašnekovas sakė, jog verta atkreipti dėmesį į gynybos sektoriuje veikiančias įmones, būtinųjų prekių, tokių kaip maisto, gėrimų, higienos sektorių įmones, taip pat sveikatos apsaugos, telekomunikacijų ar komunalinių paslaugų sektoriuose veikiančias įmones.
Nuo seniausių laikų viena iš patraukliausių investicijų yra auksas. Specialisto manymu, fizinio aukso turėjimas ir saugojimas kelia tam tikrų nepatogumų: ne tik reikia užtikrinti turimo aukso saugumą, tačiau ir įvertinti likvidumą, kuris yra sąlyginai mažesnis nei įprastų vertybinių popierių.
„Aukso kainos augimas nebūtinai gali padengti infliacijos rodiklius, o nusprendus atsisakyti šios investicijos teks ieškoti, kaip ją realizuoti. Nepaisant to, istoriškai auksas iki šiol atliko saugios investicijos funkciją esant neramumams finansų rinkose, tačiau tai nebūtinai gali būti ateityje“, – sakė G. Milieška.
Manantiems, kad investicijoms reikia labai daug pinigų, banko atstovas prieštarauja: „Mitas, kad norint investuoti reikia daug specifinių žinių ir didelio kapitalo, seniai sugriautas. Šiuolaikiški investavimo sprendimai suteikia galimybę investuoti net mažiausias pinigų sumas, pradedant nuo 1 Eur. Ypač dabar, kai metinė infliacija siekia aukštumas, vadinamų „laisvų“, niekur neinvestuotų pinigų vertė tampa vis mažesnė, todėl apsvarstyti galimybes nukreipti savo santaupas ar kitas „laisvas“ lėšas į investicijas dabar ypač svarbu“.
Populiarėja investavimas į saulės elektrines
Sparčiai populiarėjant žaliajai energijai daugėja norinčių investuoti į atsinaujinančius išteklius, kurie bėgant metams bus vis labiau reikalingi ir gali atnešti pelno. Tam reikia turėti truputį daugiau pinigų, tačiau lietuviai vis dažniau pasiryžta tokiam uždirbimo būdui.
„Šiuo metu rinkoje pasiūla yra mažesnė už paklausą. Jau metų pradžioje saulės elektrinių rangovai įrengimo darbų turėjo pusmečiui į priekį. Šiandien nauji žaliosios energetikos projektai įgyvendinami jau ateinantiems metams“, – sakė pašnekovė.
Naujausiais bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, gaminančių vartotojų, t. y., nuosavas saulės elektrines turinčių vartotojų skaičius Lietuvoje jau viršija 20 tūkst., įskaitant tiek įsirengtas, tiek įsigytas (nuotolines) elektrines. Dauguma jų – apie 70 proc. – yra įrengtos naudojantis valstybės kofinansavimu.
Energetikos ministerija šiemet skyrė daugiau kaip 48 mln. eurų elektrinių įsirengimui namų ūkiuose iš nuotolinių parkų. Numatoma, kad dėl to per artimiausius metus nuosavų saulės elektrinių kiekis Lietuvoje išaugs dvigubai.
Pagal naująjį 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos projektą, investicijos į saulės, vėjo elektrinių bei kaupimo įrenginių fiziniams asmenims įrengimą turėtų siekti 164 mln. eurų. Energetikos ministerija prognozuoja, kad iki 2050 m. Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrą patys gamins apie 500 tūkst. vartotojų.
I. Baltušienė neslepia, kad norint įsigyti saulės elektrinę gali tekti palaukti, mat gamintojai vos spėja suktis, kad patenkintų augantį poreikį: „Saulėsparkai.lt yra vienas iš investavimo būdų vystytojams ar investuotojams. Dar statybų stadijoje galima užtikrinti saulės parko rezervacijas.
Svarbu, kad saulės parkų įrengimu domisi ne tik šioje srityje dirbančios įmonės, tai yra nauja sritis investuotojams uždirbti. Investicijų grąža gali būti ilgalaikė, t. y. nuomojant Saulės parką, arba trumpalaikė – parduodant klientams. Sprendimą dėl modelio pasirenka pats investuotojas. Kaip matome minimalus investicinės grąžos laikotarpis yra 12 mėn., maksimalus iki – 7 metų. Pati saulės elektrinė veikia 25–30 metų. Saulės parkų modelis veikia jau 3 metus ir juo domisi ne tik patyrę energetikoje rangovai. Šis modelis įdomus ir kitiems kurie planuoja ne tik sutaupyti, bet ir uždirbti iš saulės energijos“.
Kaip nesuklysti investuojant
Vienas iš svarbiausių klausimų, nusprendus pradėti investuoti ir iš to uždirbti – kaip nesuklysti renkantis? Neturint žinių apie finansų rinką, populiarėjančias sritis bei ekonomikos prognozes gali būti sudėtinga pasirinkti. Taip pat investavimas į tam tikrus dalykus kartais tampa mados reikalu.
Apie vieną iš tokių kalbėjo ir G. Milieška, įspėjęs nepatyrusius investuotojus nesusivilioti, pavyzdžiui, kriptovaliutomis: „Kriptovaliutų rinka yra nereguliuojama ir itin spekuliatyvi. Dėl to investavimas į kriptovaliutas yra labai rizikingas ir dažnu atveju reikalauja didesnės patirties nei investuojant į kitas finansines priemones. Taip pat yra didelė tikimybė, kad tokia investicija neatneš daug naudos. Todėl pradėti investuoti siūlome nuo reguliuojamų ir paprastesnių priemonių.
Istorinė patirtis rodo, kad, kuo ilgiau investicijos į akcijų rinkas buvo išlaikytos, tuo mažesnė buvo nuostolių tikimybė. Įprasta nuostata, kad investuoti į akcijas reikėtų bent penkeriems metams.
Jei žinote, kad jums pinigų prireiks tikrai greitai (per metus ar greičiau), investicijoms finansų rinkose šių lėšų nereikėtų skirti. Suprantant, kad investuojama ilgam, yra lengviau susikoncentruoti į ilgalaikę strategiją ir nekreipti dėmesio į trumpalaikius finansinių priemonių vertės svyravimus“.
I. Baltušienė paskaičiavo, kiek kainuotų investavimas į saulės elektrines: „Mažiausi siūlomi saulės parkai yra apie 500 kW, didžiausias šiuo metu yra – 5 MW saulės parkas. Pradines investicijas būtina atskirai pasiskaičiuoti kiekvienam, jos priklauso nuo parko dydžio, ESO sąlygų ar įrangos. Preliminariai tai būtų apie 700 EUR/ kW. Jei yra aktualu finansavimas, patrauklias sąlygas investuotojams siūlo VIPA (Viešųjų investicijų plėtros agentūra“)
„Ignitis“ Saulės parkai jau yra pardavę daugiau nei 20 MW saulės parkų. Sutartis sudarę 4500 privačių ir verslo klientų. Investuotojams tai – patogi platforma užtikrinanti klientų pritraukimą, aptarnavimą, įmokų administravimą“.
Nusprendusiems investuoti į saulės elektrines, pašnekovė pateikė veiksmų planą, kaip tai padaryti ir nuo ko pradėti.
Investavimo į saulės elektrines etapai:
1. Turėti žemės sklypą tinkamą saulės elektrinei įrengti.
2. Gauti ESO pasiūlymą – jos lemia investicijų grąžą, todėl būtina turėti iš anksto.
3. Gauti leidimus statyboms.
4. Užsitikrinti finansavimą.
5. Pateikti paraišką „Ignitis saulės parkams“. Platforma užtikrins išankstinę parko rezervaciją ir perves dalį klientų avansų savininkui.
6. Saulės parko statybos.
7. Investicijų atgavimas. Gavus VERT gamybos leidimą, „Ignitis saulės parkai“ pasirūpina parko dalies perdavimu, o savininkui perveda klientų lėšas.
Kalbėdamas apie investavimo pasirinkimą bei rizikas, SEB atstovas priminė seną tiesą, kurią turėtų atsiminti ir taikyti visi investuojantys žmonės – būdas valdyti su investicijomis susijusią riziką yra diversifikacija (investicijų išskaidymas). Reikia paskirstyti investicijas pagal įvairias turto klases, pramonės šakas, šalis – taip sumažinama didelio nuosmukio tikimybė. Nerekomenduojama nukreipti visų lėšų tik į vieną ar keletą finansinių priemonių.
Vienareikšmiško atsakymo, kurios investicijos atsiperka greičiausiai, nėra, nes skirtingo dydžio riziką – žemą, vidutinę ar aukštą – sukelia kiekviena investicija. Prisiimama rizika ir investicijos atsiperkamumas neretai turi tiesioginį sąryšį: rizikingos investicijos pasižymi didesne ilgalaike grąža, tačiau tikimybė prarasti dalį arba visas investuotas lėšas taip pat didesnė. Žemesnės rizikos investicijos tikslinė grąža bus mažesnė, tačiau tikimybė prarasti investuotas lėšas taip pat mažesnė.
„Investuojant taip pat svarbu žinoti, kas bus daroma su investiciniu portfeliu, jei norimi rezultatai nebus pasiekti arba rinkos tendencijos drastiškai pasikeis. Renkantis investuoti į konkrečią įmonę svarbu įsitikinti, kad jos rezultatai yra tvarūs, ir ateityje bus galima tikėtis tolesnio bendrovės akcijų kainos augimo ar laukiamo dividendinio pajamingumo.
Jei aktyviai įsitraukti į investicijų portfelio valdymą nesinori, verta pasirinkti profesionalų valdomus sprendimus. Pats paprasčiausias ir prieinamiausias iš jų smulkiajam investuotojui yra investicinis fondas, kuriame investicijos valdomos pagal iš anksto apibrėžtą strategiją, rizika išskaidoma per daugybę skirtingų instrumentų, galime investuoti reguliariai ir minimaliomis sumomis. Tais atvejais, kai norima aktyviai investuoti į individualias priemones, verta pasirinkti tarpininką, kuris tokią galimybę suteikia“, – patarė G. Milieška.