Tvarumas atsiperka
„Tele2“ įrangos kategorijų vadovė Laura Saulėnaitė-Laukienė sako, kad modernumas ir tvarumas žengia koja kojon – kone visi gamintojai stengiasi, kad naujausi išmaniųjų įrenginių namams modeliai pasižymėtų kuo geresniu energiniu efektyvumu. Nors aukštesnės energinės klasės modeliai dažniausiai būna brangesni, ilgainiui tai atsiperka – visu įrenginio naudojimo laikotarpiu jie sunaudoja mažiau elektros energijos, o tai padeda sutaupyti.
Ne mažiau svarbus ir funkcionalumas – pavyzdžiui, naujausių modelių skalbyklės gali skalbti specialiais ciklais, kurių metu užtikrinama švara net žemos temperatūros vandenyje. Kuo mažiau kaitinamas vanduo, tuo mažiau elektros energijos išmanusis prietaisas sunaudoja.
„Kita tvarumo išraiška – rinktis kuo kokybiškesnius įrenginius. Jie pasižymi ilgesniu gyvavimo ciklu, ilgesniu garantiniu laikotarpiu, tad sugedusio įrenginio nereikia išmesti ir pirkti naujo – jį galima suremontuoti. Taip pat galima rinktis įrenginius tų gamintojų, kurie gamybos procesu naudoja perdirbtas medžiagas, atsinaujinančius energijos šaltinius“, – patarė L. Saulėnaitė-Laukienė.
Jai pritarė ir „Schneider“ nuotolinio pardavimo inžinierius Andrius Perevičius, sakė, kad funkcionalumas bei taupymas – lietuviams labai svarbūs dalykai. Anot jo, moderniuose namuose galima pamatyti daugybę prietaisų, kurie palengvina kasdienybę ar net dalį darbų atlieka už mus. Šiandien modernus namas neįsivaizduojamas be įvairių jutiklių, kurie ne tik įjungia apšvietimą žmogui būnant kambaryje, bet ir automatiškai valdo žaliuzes, kad esant saulėtam orui namai nebūtų perkaitinti ir nereikėtų naudoti oro kondicionieriaus.
Tiesa, prietaisų funkcionalumas gali padėti sutaupyti, tačiau neretai apie tai pamirštame. „Šiandien turime tokį didelį pasirinkimą įvairių prietaisų, sistemų, programėlių, kad dažnai pamirštame tokį jau turintys namuose. Nemaža dalis šiandieninių daugiafunkcių prietaisų gana kokybiškai geba atlikti kelias funkcijas, kurios nenusileidžia atskiriems prietaisams. Tas pats ir kalbant apie namus – galime turėti oro kondicionierių, kuris, pavyzdžiui, ne tik šaldo, bet ir šildo“, – sako A. Perevičius.
Kas svarbiau – kaina ar tvarumas?
Rinkdamiesi prietaisą ar įrenginį susiduriame su klausimu – ar mokėti brangiau už tvaresnį, ar pigiau už kenksmingesnį aplinkai? Specialistai sako, kad pastaraisiais metais lietuviai vis dažniau renkasi tvarumą. Atsižvelgiama ne tik į energetinę klasę, tačiau ir į gamintoją.
Pasak „Tele2“ atstovės, klientai labiausiai vertina įrenginių funkcionalumą – tai vis dar yra pats svarbiausias faktorius, nulemiantis įrenginių pasirinkimą. Jiems svarbu, kad produktai atitiktų jų poreikius ir naudoti būtų patogu. Tačiau pastebima ir auganti tvarumo aspekto svarba – klientai domisi prietaisų energiniu efektyvumu ir tuo, iš kokių medžiagų jie pagaminti.
Didžiausias pokytis pastebimas kalbant apie namams skirtų prietaisų energinės klasės pasirinkimus. Lietuviai vis dažniau linkę investuoti į tai, kad prietaisas kuo taupiau naudotų energiją. Populiarėja ir tokia įranga, kaip išmanieji namų termostatai, išmanusis apšvietimas, – tai irgi padeda sutaupyti bei užtikrinti, kad energijos būtų sunaudota tiksliai tiek, kiek reikia.
„Populiariausių išmaniųjų įrenginių topuose karaliauja buitinė technika – išmanieji televizoriai, siurbliai ir panašiai. Nors populiariausi prietaisai nekinta, tačiau klientai dabar juos prijungia prie išmaniosios namų ekosistemos – viską mato ir valdo išmaniųjų telefonų ekranuose, o tai, žinoma, padeda sutaupyti“, – pirkėjų pasirinkimus apibendrino L. Saulėnaitė-Laukienė.
Įrenginių bei jų gamintojų tvarumą pastebėjo ir A. Perevičius. Jo teigimu, kuo toliau, tuo dažniau lietuviai atkreipia dėmesį į aplinką tausojančių prietaisų naudojimą, taip pat ir į juos gaminančias įmones: „Tam nemažą įtaką turi ir verslai, kurie vis dažniau akcentuoja, kad vieni ar kiti prietaisai labiau prisideda prie aplinkos tausojimo, kad vieni prietaisai veikia efektyviau už senuosius ar yra pagaminti, pavyzdžiui, iš vandenynuose surinkto plastiko. Patogumas svarbu, tačiau didėjantis žmonių sąmoningumas patogumą kartais nustumia į antrą vietą.“ Jis pridūrė, kad labai svarbu dar prieš įsigyjant įrenginį išsiaiškinti, ar žinosime, kaip bei kur jį turėsime utilizuoti atėjus laikui.
Brangesnę įrangą draudžia dažniau
Didesnį dėmesį išmaniesiems įrenginiams rodo ir padidėjęs gyventojų turto draudimų dažnumas. BTA duomenimis, pernai buvo apdrausta daugiau kilnojamojo turto objektų negu 2021-aisiais. Apsidrausti būstą nemažai daliai lietuvių tampa įprastine praktika. Klientai renkasi vis platesnes draudimo apsaugas ir vis dažniau įtraukia kilnojamąjį turtą.
BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė Aurelija Baranauskaitė atkreipė dėmesį, kad į išmaniąją įrangą investavę lietuviai draudžia prietaisus ne tik nuo vagysčių.
„Vienos dažniausių žalų butuose – užliejimai, jų metu yra apgadinamos ne tik lubos ir sienos, dažnai dėl vandens genda ir televizoriai, buitinė technika, apgadinami baldai. Kilnojamojo turto draudimas apima namų apstatymo, buitinio naudojimo bei vartojimo namų apyvokos daiktų apsaugą, taip pat įmontuojamųjų baldų ir buitinės technikos, vaizdo, garso, kompiuterinės technikos, darbo įrankių ir aplinkos tvarkymo mechanizmų, naudojamų asmeniniais tikslais buityje, sporto ir poilsio inventoriaus apsaugą“, – aiškino A. Baranauskaitė.
Pasak draudikų atstovės, kilnojamojo turto draudimas aprėpia kur kas daugiau rizikų nei tik vagystė. Dažniausiai kilnojamasis turtas draudžiamas nuo pačių svarbiausių rizikų – ugnies, vandens, gamtos jėgų, vagystės ar apiplėšimo, stiklo dūžių, elektros įtampos svyravimų, galima apsauga net nuo savaiminių įrenginių gedimų.
Svarbu žinoti, kad atlyginami visi nuostoliai, atsiradę dėl staiga ir netikėtai atsitikusių įvykių, pavyzdžiui, jeigu iš rankų išslydo puodas ir sudaužė elektrinę viryklę, vaikas užkliuvo ir nuvertė televizorių. Kartu su kilnojamuoju turtu gali būti draudžiami ir išmaniųjų įrenginių (mobiliųjų telefonų, nešiojamųjų ir planšetinių kompiuterių, išmaniųjų apyrankių) gedimai bei dūžiai.
Tai – maža dalis iš 150 LOGIN konferencijos temų, kurios palies visas šių laikų pasaulio sritis. Gegužės 11–12 dienomis vyksiantis didžiausias Baltijos šalyse inovacijų festivalis šiemet kvies net į penkias turinio sales, Expo and Networking zonoje paruoštos pramogos stebins net didžiausius inovacijų žinovus, o piliečius, kurie suinteresuoti keisti Vilniaus gyvenimą, po daug metų pertraukos kvies į pokyčius sostinėje orientuotas hakatonas. Daugiau informacijos apie konferenciją ir pranešėjus rasite čia.