Leido turinį kurti patiems
Jei internetas yra didelė žaidimų aikštelė, tai naujoji „Web 3.0“ karta leidžia jums patiems nuspręsti, kas ir kaip elgsis su jūsų žaislais, o žaidimo taisyklės – visiems sąžiningos ir teisingos. Taip jau kurį laiką aptarinėjamą „Web 3.0“ interneto kartą būtų galima paaiškinti mažiau besidomintiems žmonėm ir vaikams.
Tiesa, pastariesiems nieko aiškinti turbūt jau ir nebereikės. Ekosistema, reikalinga „Web 3.0“ įsigalėjimui, eksponentiškai auga ne vienerius metus, tad jauniausioji karta jau užaugs kaip vieni pirmųjų jos vartotojų.
Bet apie viską – nuo pradžių. Interneto virsmą prilyginant Žemės evoliucijai, „Web 1.0“ – interneto dinozaurų epocha. Tai buvo interneto amžius, kuriame naršydami galėjome būti tik stebėtojais, bet ne darytojais. Pirmąją interneto epochą formavo tokie tinklalapiai, kaip „Google“, „MSN“ ir „Yahoo“, kuriuose statiškai vaizduojama informacija, tačiau būdų patiems tapti jos kūrėjais – beveik nėra.
Maždaug 2000-siais prasidėjo antroji interneto epocha – „Web 2.0“. Kitaip nei pirmoji, ši suteikė naudotojams galimybių labiau įsitraukti. Tai lėmė socialinių tinklų bumą – suklestėjo „Facebook“, „Twitter“ (dabar – „X“) ir „Wikipedia“, kurios suteikė naudotojams galimybę patiems kurti turinį.
Įgalina naudotojus
2010-ųjų pabaigoje į areną įžengė visiškai nauja interneto karta. Prieš tai negirdėta ir paslaptinga. Ji vadinasi „WEB 3.0“. Nenusiminkite, jei žinia apie ją jūsų iki šiol nepasiekė – tikrai nesate vieni. Remiantis 2022 m. atlikta „Harvard Business Review“ apklausa, beveik 70 proc. iš daugiau nei 50 tūkst. apklaustųjų prisipažino nežinantys, kas yra „Web 3.0“.
Bet žinoti, tiesiog būtina. Kodėl? Atsakymas paprastas – nauja interneto karta palies kiekvieną vartotoją. Ši internetą transformuojanti vizija nėra tik skambūs pažadai. Ji reiškia esminį pokytį mūsų bendravimo, sandorių sudarymo ir pasitikėjimo internetu srityje.
Naujausios interneto kartos misija – decentralizuoti internetą taip, kad jo tinklus valdytų pačių vartotojų bendruomenės, o ne saujelė didžiausių korporacijų.
Esminis skirtumas, skiriantis „Web 3.0“ nuo ankstesnių interneto kartų, yra tai, kad ji yra paremta kriptotechnologijomis, kurios leidžia ne tik matyti turinį, jį kurti, bet ir tapti jo savininkais. Šiame decentralizuotame internete jūs pilnai kontroliuojate ne tik sukurtą turinį, bet ir ekosistemą, kurioje jis yra.
Nuo 2016-ųjų metų kriptotechnologijų vartotojų dydis pradėjo eksponentiškai augti. Šiandien galima drąsiai teigti, kad žmonių, turinčių kriptovaliutas, visame pasaulyje jau yra daugiau nei 500 mln. ir šis skaičius auga kasmet. Tad iš esmės „Web 3.0“ vartotojams reiškia įgalinimą.
Naujoji interneto karta suteikia naudotojams daugiau galimybių kontroliuoti savo duomenis, tapatybę ir skaitmeninį turtą bei dalyvauti skaitmeninėje ekonomikoje. Daugiau nebepriklausome centralizuotoms platformoms, kurios renka mūsų asmeninę informaciją arba diktuoja mūsų bendravimo internete sąlygas. Vietoje to „Web 3.0“ grąžina galią į naudotojo rankas.
Įtraukia kiekvieną
Vienas iš svarbiausių būdų, kaip „Web 3.0“ keičia internetą, yra blokų grandinės (angl. „blockchain“) technologija. Ji leidžia vykdyti sandorius skaidriai ir atskaitingai. Tai gali būti ir pinigų siuntimas užsienyje be tarpininkų, skaitmeninio turto autentiškumo tikrinimas, balsavimas decentralizuotose valdymo sistemose.
Palyginimui, „Web 2.0“ atveju sandoris – ar tai būtų keitimasis pinigais, ar informacija – priklauso nuo to, ar dvi šalys pasitiki viena kita dėl informacijos, kuria dalijamasi. Priešingai, „Web 3.0“ nereikalaujama, kad naudotojai pasitikėtų vienas kitu. Vietoje to technologija sukurta taip, kad sandoris būtų vykdomas tik tuo atveju, jei tenkinami tam tikri kriterijai ir patikrinami visi duomenys.
Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad „Web 2.0“ perpardavimo rinkoje norite įsigyti bilietą į koncertą. Jūs patikėjote, kad pardavėjas parduoda tikrą bilietą ir nusiuntėte jam pinigų, bet bilieto negavote. Tuo tarpu „Web 3.0“ kiekvienam bilietui priskiriama unikali, nekintama ir patikrinama tapatybė, susieta su tikru asmeniu. Prieš jums įsigyjant bilietą, dauguma tinklo mazgų patvirtina pardavėjo įgaliojimus, taip užtikrindami, kad bilietas iš tiesų yra tikras.
Tačiau bene labiausiai įtikinantis „Web 3.0“ aspektas yra jo pažadas įtraukti kiekvieną be išimties naudotoją. Pasaulyje, kuriame milijonai žmonių vis dar neturi galimybės naudotis tradicine finansų sistema, „Web 3.0“ siūlo gelbėjimosi ratą bankų neturinčioms ir nepakankamai aptarnaujamoms bendruomenėms visame pasaulyje.
Turėdamas tik išmanųjį telefoną ir interneto ryšį, dabar žmogus gali naudotis decentralizuotomis finansinėmis paslaugomis, dalyvauti pasaulinėse rinkose ir užsitikrinti savo finansinę ateitį. Taip užtikrinama, kad niekas neliktų nuošalyje.
Tačiau svarbu suprasti ir iššūkius. Norint išnaudoti visą „Web 3.0“ potencialą, jis pirmiausiai turi būti ne tik plačiai paplitęs, bet ir remtis patikima infrastruktūra. Tai reiškia, kad reikia įveikti techninius iššūkius, reguliavimo kliūtis ir kultūrinį pasipriešinimą pokyčiams. Tačiau bendromis kūrėjų, novatorių, ir naudotojų pastangomis tolesnis „Web 3.0“ įsigalėjimas yra nesustabdomas.
