Karališkosios šeimos paskyra
Ar kuriate reklamą, ar verslą – socialiniai tinklai jau tapo neatsiejama informacijos platinimo dalis, ir nesvarbu, ar produktą reklamuoja įmonė, ar privatus asmuo. O jei naudojatės socialiais tinklais – turite ir draugų bei sekėjų. Ar jie yra kiekvieno asmens turto dalis?
Bendrovės „Httpool“ vadovas Šarūnas Sakalauskas sako, kad turtu jau tapo ne tik materialūs dalykai, – socialinių tinklų pasaulis taip pat gali būti asmeninis turtas.
„Socialiniuose tinkluose viskas prasideda nuo asmeninės paskyros. Galimybių tiek iš asmeninės, tiek iš kompanijos perspektyvos yra labai daug. Kai kurie gali turėti kelis, keliasdešimt ar kelis šimtus prekių ženklų ir valdyti juos iš atskirų paskyrų, tačiau esmė yra asmeninis profilis. Testamentai turbūt mintyse asocijuojasi su turtais ir paveldėjimu. O socialiniai tinklai tampa skaitmeninio turto dalimi – čia mes kalbame ir apie kriptopasaulį, ir apie sekėjus: jie gali būti tai, kas užgyvenama ir paveldima“, – sako Š. Sakalauskas.
Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia Karolio III karūnavimo ceremoniją. Prieš keletą metų karalienė Elžbieta padarė įrašą socialiniame tinkle „Twitter“ ir nuo to laiko ji atstovavo paskyrai „Karališkoji šeima“. Karūnavus Karolį III, jam ir jo sutuoktinei atiteko ir karališkoji paskyra, turinti per 5 milijonus sekėjų.
„Jei atsidarysite tą paskyrą, matysite, kad viršelyje yra nuotrauka, kur balkone stovi ir kiti paveldėtojai. Nepritaikysime kiekvienam iš mūsų šio pavyzdžio, bet tai labai gerai atskleidžia, kad sekėjai gali būti paveldimi“, – paaiškina socialinių tinklų atstovas.
Kas paveldės jūsų socialinių tinklų paskyras?
Jei miršta paprastas žmogus, vargu ar jis testamentu kam nors numatęs palikti paskyrą. Visgi pašnekovas pataria pasinaudoti galimybe ir savo socialinių tinklų paskyrą palikti kam nors valdyti ar panaikinti.
„Tikroji testamento paskirtis yra mūsų valia, kurią galime išreikšti, koreguoti, keisti, ir nebūtinai tai susiję su gyvenimo pabaiga. JAV yra statistika, kokio amžiaus žmogus sudaro testamentą. Įdomi tendencija, kad juos sudaro vis jaunesni žmonės. Gal iš pradžių tai atrodo gąsdinantis dalykas, bet gilindamasis supratau, kad jausena panaši, kaip kalbant apie gyvybės draudimą. Neplanuoji greitos mirties, bet tai tam tikra sistema, kuri palengvins gyvenimą artimiesiems po mūsų mirties. Dabar jau ir feisbuke galima nustatyti, kas nutiks, kai tavęs nebebus, – ar paskyra bus panaikinta, ar memoralizuota. Memoralizuota – tai prieinama visuomenei kaip viešas priminimas“, – apie testamento poreikį pasakoja Š. Sakalauskas.
Pašnekovas sako, kad jei norėsite palikti paskyrą, reikės nurodyti ir patikėtinį, kuris ją galės valdyti. Dažniausiai patikėtiniai pasirenkami iš artimojo rato.
„Jei mes išreiškiame savo valią, artimiesiems viskas daug lengviau ir paprasčiau. Jei jos neišreiškiame, nepaliekame prisijungimų duomenų, tai socialiniai tinklai yra labai individualus dalykas, jie saugo kiekvieno prisijungimo teisę. Pats turėjau patirtį, kai mirė mano pažįstamas žmogus ir aš stengiausi padėti. Mes susiduriame su labai neįprastomis situacijomis – gali gauti priminimą, kad yra gimtadienis, darbo metinės, o žinai, jog žmogaus jau nebėra. Siekdamas to išvengti stengiausi rasti būdą, kaip pranešti socialiniams tinkams. Čia susiduriame su tam tikrais protokolais, procedūromis, dažnu atveju tą gali padaryti tik artimieji. Kad būtų atliktas vienoks ar kitoks veiksmas po mirties, reikalingas mirties liudijimas, kurį artimiesiems gauti daug lengviau. Ta valia iš dalies tampa mūsų socialinių tinklų raštingumo dalimi, kad pagalvotume apie turinį. Jei galvojame, kaip mus prisimins, galbūt atsakingiau žiūrime į turinio kūrimą. Iš kitos pusės, tai didelis palengvinimas artimiesiems“, – paaiškina Š. Sakalauskas.
Socialiniais tinklais aktyviau naudojasi jauni žmonės, tad pašnekovas sako, kad kone kiekvienas pagalvoja: „Testamentas – ne man, dar viskas labai toli“. Visgi tų jaunų žmonių tėvai, seneliai taip pat jau naudojasi socialinėmis paskyromis, tad, anot socialinių tinklų atstovo, kalba apie socialinių tinklų veiklą po jų mirties su laiku taps tokia pat natūrali tema, kaip ir klausimas, kur artimieji nori atgulti amžinojo poilsio.