Praėjusiais metais infliacija itin stipriai palietė elektros kainas, tai turėjo įtakos ir daugelio produktų bei paslaugų kainų šuoliui.
Pašnekovas sako, kad neturėtume laukti, kol kas nors kitas pakeis situaciją, – valstybė ar stambieji verslai į Lietuvą „atves“ nepriklausomybę nuo elektros. Kiekvienas aktyvus žmogus gali tapti nepriklausomos energetikos dalimi.
„Turime daug įrankių. Visų pirma – pats rinkos liberalizavimas. Turime tiekėjų, kurie leidžia rinktis nuo visiškai su birža susieto tiekimo plano iki ilgalaikių ir trumpalaikių fiksuotų planų. Ką svarbu suprasti? Kokia tos siūlomos energijos kilmė – ar ji visiškai bevardė, ar mes ją galime susieti su konkrečiu atsinaujinančiu ištekliu. Dar yra išmanioji apskaita. ESO diegia išmaniuosius skaitiklius ir šių metų pabaigoje mes jau turėsime daugiau nei 600 tūkstančius objektų. Tai beveik pusė visos rinkos. Ką duoda išmanioji apskaita? Tai galimybė valdyti duomenis, suprasti, kokia yra vartotojo elgsena, ir pagal tai pritaikius įvairius algoritmus, išmaniuosius sprendimus vartoti tuomet, kai yra pigiau, sumažinti vartojimą ir savo mokamą kainą“, – paaiškina, V. Koryzna.
Pašnekovas primena, kad yra ir Valstybės parama, subsidijos saulės elektrinėms, elektromobilių krovos stotelėms ir net patiems elektromobiliams. V. Koryzna vardija, kad įvairiems efektyviems energetiniams valdymams įgyvendinti paskolų siūlo ir bankai – elektromobilio lizingas daug pigesnis nei tas, kuris taikomas įprastam automobiliui pirkti.
„Finansinė nauda vykstant transformacijai, energetinė nepriklausomybė net žalumo prasme labai aiškiai apskaičiuojama: paimkime, tarkime, saulės elektrinę. Investicija į standartinę 10-ies kilovatų saulės elektrinę atsipirks per ketverius metus, turint omenyje, kad dar yra ir valstybės parama. O elektrinė veiks 25 metus ir ilgiau. Per ketverius metus atsiperka investicija, o 21-erius metus ir daugiau mes mėgaujamės, iš esmės, nemokama elektros energija savo namuose, nepriklausomai nuo to, kas vyksta rinkoje, – pasakoja ekspertas. – Pažiūrėkime į tą patį elektromobilį. Jei įkrautume jį pirmojo šių metų ketvirčio kainomis, vidutiniškai 100-ui kilometrų nuvažiuoti kainuotų iki 5-ių eurų. Benzininiu automobiliu 100 kilometrų kainuotų apie 15 eurų. Skirtumas – trys kartai. Padauginkime iš vidutinio metinio nuvažiuojamo atstumo – 20 tūkstančių kilometrų: su benzininiu automobiliu turėsime apie 3 tūkstančius eurų išlaidų, su elektromobiliu – apie 1 tūkstantį eurų. Jei pažiūrėtume penkerių metų perspektyvą, – sutaupytume 10 tūkstančių eurų. O kur dar visos eksploatacijos, sąnaudų privalumai ir mažesnės išlaidos – susidėlioja labai aiškūs argumentai.“
„Praeitais metais dujų kainai išaugus iki rekordinių aukštumų žmonės pradėjo galvoti apie alternatyvas – daug kas naudoja šilumos siurblius. Pažiūrėkime į perspektyvą, kuri susieja ir biržos planą, ir ESO išmaniąją apskaitą, – palyginkime kainą, jei šilumos siurblys naudojamas standartiniu tarifu, tarkime, 28 centai už kilovatvalandę, ir jei naudojamas tik naktinėmis valandomis, kai pigiau. Galima sutaupyti iki 30 procentų. Kiekvienas šiuolaikinis šilumos siurblys turi savo valdymo galimybę, galima jį užprogramuoti ir naudoti tam tikru metu, o namas yra inertiškas objektas, jis greit neatiduoda šilumos. Lygiai taip pat ir šalčio“, – V. Koryzna pateikia pavyzdį, kaip gali taupyti šilumos siurblius turintys namų savininkai.
„Matome, kaip pavasarį ir vasarą, kai šviečia saulė, dienos kaina krenta žemyn. Kol saulė šviečia, turime valandinės biržos kainos „įdubą“, turime pakankamai energijos, tam tikrais momentais gali formuotis ir perteklius, dėl to kaina tuo metu pakritusi. Saulė ir vėjas vienas kitą papildo – saulė šviečia dieną, vėjas daugiau pučia naktį. Kuo daugiau rinkoje turėsime šių dviejų elementų, tuo geriau jie vienas kitą papildys, – taip išeina geresnė galutinė kaina“, – žiniomis dalijasi V. Koryzna.
Be to, anot pašnekovo, kiekvienas energijos vartotojas gali prisidėti prie bendro tinklo balansavimo – net jei neturi elektromobilio, savo indėlį įdeda net mažindamas ar didindamas elektros vartojimą.
Pokyčių matyti ir telekomunikacijų, ir finansų sektoriuje, tad, pasak pašnekovo, žalioji energetika bus tas sektorius, kurio perversmo pradžioje dabar yra Lietuva.