Po septyniasdešimties metų kelsimės gyventi Mėnulyje?
Diskutuojant šia tema, svarbu aptarti klimato krizės problemą ir nuo ko ji prasidėjo. V. Koryzna savo pranešime aiškino: prieš 250 metų prasidėjusi pramonės revoliucija mus išmokė išnaudoti garą, anglį, neilgai trukus prasidėjo masinė prekių gamyba, o žmonija ėmė gyventi komfortabiliai ir mėgautis patogiu gyvenimu: naudodami iškastinio kuro energiją auginome BVP, ekonomika klestėjo. Trumpai tariant – gyvenimo kokybė augo kaip ant mielių. Po Antrojo pasaulinio karo situacija dar labiau pasikeitė – įvyko augimo proveržis. Vis dėlto, tai mus atvedė į nepavydėtiną šiandienos situaciją, kurioje dairomės stabdžių pedalo.
„Dar prieš 30 metų kažkas suprato, kad gal ne viskas tvarkoje su klimatu ir reikėtų pradėti skaičiuoti, ką ir kaip mes darome ne taip. Ačiū protėviams, tėvams už puikią galimybę gražiai ir kokybiškai gyventi, taip, kaip gyvename šiandien: naudojame dinozaurų fosilijas degindami ir versdami jas į energiją ir elektrą. Tačiau panašu, kad patys galime virsti dinozaurais, jei visa tai tęsis... Ir ne man čia pamokslauti, kas nutiks: ar tai bus potvyniai, sausros, menkstančios ekosistemos, mažėjantis derlius, klimato migrantai, kurių atsiras šimtas milijonų.
Mes, lietuviai, gyvendami pakankamai patogioje, borealinėje klimato zonoje, esame pakankamai saugūs bent 100 metų į priekį. Karštesnės vasaros? Ne bėda. Šiek tiek švelnesnės žiemos? Irgi ne problema. Galbūt šiek tiek daugiau kritulių, bet prie viso to galime prisitaikyti. Ko gero, problemos prasidės tada, kai ims ryškėti socialinės ir ekonominės bėdos, kurios ateis ir iš Europos, ir apskritai viso pasaulio. Ar galime išgyventi? Turbūt galime. Ar tai vis dar bus ta pati žmonija, kokia yra šiandien? Nežinau. Pažiūrėsime“, – konferencijoje svarstė jis.
Bet prie ko čia toji elektra? Kuo ji susijusi su klimato krize ir visa tai, ką pasakojo V. Koryzna? Kaip aiškino jis, viskas labai paprasta: prie visame pasaulyje išmetamo ir aplinką alinančio CO2 kiekio, energija prisideda trimis ketvirtadaliais. Ji naudojama pramonei, pastatams – šildymui, vėdinimui, kondicionavimui ir transporte. Be energijos mes paprasčiausiai negalime apsieiti. Vis dėlto, kaip svarsto elektros energijos tiekėjo vadovas, negalėsime išgyventi ir su energija. Tai, anot jo – lyg valgyti užnuodytą maistą.
„Žinome, kad jis užnuodytas, valgyti negalime, nevalgyti negalime, bet suprantame, kad nuodai mus dienos pabaigoje paveiks ne itin teigiamai. Panašu, kad turime atsieti ekonomikos augimą, BVP augimą, nuo iškastinio kuro ir nuo visos CO2 problematikos. Su dabartine situacija, su rinkos liberalizacija, su kiekvienu mūsų pasirinkimu įgauname galimybę rinktis. Ir tas pasirinkimas ir galimybės mums atneša labai įdomius, labai naujus, labai įelektrintus pokyčius. Atsimenate pirmąjį klausimą? Ar tikrai užkniso? Panašu, kad taip.
Viena iš sumaišties priežasčių yra ta, kad gavome daugiau galios, daugiau pasirinkimo, daugiau atsakomybės. Ir panašu, kad įvyko Koperniko revoliucija, mes esame pačiame visatos centre – mūsų galioje yra priimti sprendimą. Kitaip, jeigu nepriimsime teisingų sprendimų, kartu su Elonu Musku ir jo anūkais, turbūt 2100-aisiais, ieškosime sklypo Mėnulyje. Atėjo metas nuspręsti, kaip gyvensime toliau – kokią energiją vartojame, kokias prekes ir paslaugas perkame, ar gamintojai visa tai gamina tvariai, kokią energiją jie naudoja? Ar mes užduodame sau šiuos klausimus?“ – auditorijos klausė jis.
Elektros poreikis Lietuvoje augs net 14 kartų
Kaip teigė V. Koryzna, remiantis „McKinsey“ prognozėmis, iki 2050-ųjų pasaulinis elektros poreikis išaugs net du kartus. Štai Lietuvoje dabar suvartojame 11,2 TWh elektros energijos, o iki 2050 metų mūsų elektros suvartojimas paaugs net iki 60 TWh.
„Šiandien Lietuvoje savo poreikiams pasigaminame iki 40 proc. elektros, 60 proc. importuojame. Reiškia, jeigu norime būti pilnai energetiškai nepriklausomi ir pasigaminti 60 TWh elektros, mums reikia gamybą padidinti 14 kartų. Ir visa šita elektra, jeigu norime sukurti tvarią perspektyvą, turi būti žalia – iš atsinaujinančių išteklių.
Kas yra energetinė nepriklausomybė jau supratome – po išėjimo iš Sovietų Sąjungos, po blokadų, po „Družbos“ naftos kranelio užsukimo, po šantažo dujų kainomis. Turime „Independence“, Butingės naftos terminalą, tačiau pakankamai elektros, deja, neturime. Daugiau negu 10 metų svarstėme, galvojome, mėtėmės, ką statyti – gal atominę, gal vėjo, o gal vis dėlto atominę? Galvojome, bet nieko nedarėme. Dabar pradėjome daryti. Ar pakankamai sparčiai? Laikas parodys, bet greičio reikia tikrai daug didesnio. Didelė sprendimo našta ateina ant mūsų pečių“, – aiškina ekspertas.
Su šiais sprendimais ateina ir galimybė skaitmenizacijai. Augantį elektros poreikį, kaip teigė pranešėjas, neišvengiamai lydės skaitmeniniai procesai. Stumdami į šalį anglį, naftą ir dujas, į jų vietą priimame atsinaujinančius išteklius – saulę, vėją, hidro rezervą. Visa tai, E. Koryznos teigimu, atneša daug sumaišties ir galimybių: švariai gaminti elektrą, pasikrauti elektromobilį, šildyti ir vėdinti namus, tiekti ir gaminti žaliąjį vandenilį pramonei.
„Kalbant apie atsinaujinančių išteklių atėjimą, reikia suprasti visą energetinio sektoriaus kompleksiškumą. Elektros tinkle negali būti daugiau arba mažiau – tiek, kiek yra pagaminama, tiek turi būti suvartojama momentiškai čia ir dabar. Anksčiau elektros sistema buvo linijinė – turėjome vieną šaltinį, Ignalinos atominę elektrinę, kuri elektrą gamino pastoviu grafiku. Dabar turime Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, kuri balansuoja tinklą be didesnių problematikų.
Visgi, šiandien sistema gerokai pasikeitė – turime 50 tūkst. gaminančių vartotojų, turime vėjo parkus, hidro rezervus. Kuo toliau, tuo labiau gaminančių vartotojų skaičius augs ir pagal visas strategijas augs bent 10 kartų. Sistemą subalansuoti vis sudėtingiau. Prie to paties, vartojimas ir gamyba formuoja ir biržos kainas: vartojame daug, gaminame mažai – kaina aukšta. Jeigu yra atvirkščiai – kainos krenta, netgi tampa neigiamos. Kaip išnaudoti visą šią situaciją, prisitaikyti ir laimėti tiek finansiškai, tiek tvarumo perspektyvoje?“ – svarstė E. Korzyna.
Skaitmenizacija neišvengiama
Atsakymas paprastas – skaitmenizuoti. Pasak jo, vienas pagrindinių elektros tiekėjo iššūkių – sąskaitos už paslaugas. Jeigu anksčiau sąskaitai išrašyti užtekdavo vieno skaičiaus – vieno mėnesio suvartojimo rodiklių, šiandien rinkoje turime valandinį suvartojimą, prie valandinio suvartojimo pridedame valandinę kainą, vėliau turėsime 15 minučių suvartojimą, jei prie to dar pridėsime tą energijos kiekį, kurį atiduodame saugojimui ar kurį parduodame į tinklą, situacija dar labiau komplikuojasi – atsiranda daug kintamųjų. Nuo tokio kiekio duomenų gali apsisukti galva. V. Koryzna pabrėžia – šioje vietoje be skaitmenizacijos pražūtume. Neaiškumų daugėtų ir klientams.
„Paimkime vartotojos Jorenos pavyzdį. Jorena gyvena name, turi saulės elektrinę, vairuoja elektromobilį, taip pat turi šilumos siurblį. Jorena vienu metu gali ir vartoti elektrą, ir gaminti, ir saugoti, ir parduoti. Ir skirtingu paros metu, skirtingomis valandomis, kiekvienas iš šių veiksmų duoda skirtingą finansinį rezultatą. Elektromobilį Jorena krauna naktį, nes naktį kaina natūraliai yra mažiausia. Tačiau Jorenai nereikia keltis, suktis į chalatą, autis šlepetes ir žiemą eiti į garažą įjungti elektromobilio krovimo. Tai padaro išmani aplikacija, kuri aktyvuoja krovimą pigiausiomis valandomis.
Jorena laimi ir tada, kai savo gaminamą elektrą naudoja šilumos siurbliui. Tą daro taip pat naktinėmis valandomis, nes namas yra inertiškas daiktas – greitai šilumos neatiduoda: jis pašildomas naktį, per dieną iš lėto vėsta, kitą dieną vėl galime šildyti. Lygiai taip pat galime daryti su namo atšaldymu ir kondicionavimu vasarą.
Tas pats vyksta ir su saulės elektrine – įjungiame saulės elektrinę ir kondicionierių tada, kai šviečia saulė. Ir visa tai Jorena gali jau dabar, o netrukus ji galės gauti finansinę naudą už nevartojimą. Ką tai reiškia? Jau dabar veikia modelis, kai verslo klientai už nevartojimą gauna finansinę naudą. Yra tinklo operatorius, kuriam subalansuoti tinklą gali kilti tam tikrų iššūkių tam tikromis valandomis, tad jis paprašo tam tikrų klientų nevartoti. Klientai nevartoja, o operatorius pasako ne vien ačiū, bet suteikia finansinį apdovanojimą. Netrukus mes visi galėsime aktyviai į tai įsitraukti“, – apie ateities perspektyvą kalbėjo elektrą tiekiančios įmonės vadovas.
Paralelė su mobiliuoju ryšiu ir nuomojamais automobiliais
Apskritai, kaip teigė jis, elektra tampa vis labiau virtualizuota. Turėdami sukauptą elektros kiekį, elektromobilį greičiausiai galėsime krautis bet kur: Vilniuje, centre, užmiestyje, galbūt netgi važiuodami į kitą šalį – tik turėsime sumokėti infrastruktūros panaudojimo mokestį. Galbūt elektra netgi atsiskaitysime parduotuvėje ar kaupsime pensiją. Tai pamažu tampa tam tikra finansine priemone.
„Visai neseniai pirkau šilumos siurblį. Tam, kad įsigyčiau elektros siurblį, reikėjo tapti tikru elektros inžinieriumi: suprasti, kaip elektros kilovatvalandė konvertuojasi į šilumos kilovatvalandę. Ne kiekvienas, ko gero, nori tokios patirties. Ne kiekvienam tokia patirtis yra vertinga ir naudinga. Ko gero, ko aš noriu, kad mano elektros tiekėjas ateitų ir sakytų: žiūrėk, tau reikia šiltų, patogių namų. Jeigu nori 20 laipsnių temperatūros, tau reikėtų mokėti 100 eurų per mėnesį. Nori 22 laipsnių – mokėk 120 eurų per mėnesį. Ir čia ir turėtų baigtis tavo galvos skausmas. Manau, kad mes tuo keliu ir einame.
Įgyvendintą panašų principą matome ir mobilumo sektoriuje: nuomodamiesi „CityBee“, „Spark“ ar „Bolt“ norime nuvažiuoti patogiai, greitai ir tvariai iš taško A į tašką B. Koks automobilis, kokios specifikacijos, koks modelis – mums ne taip svarbu. Visa tai kuo toliau, tuo labiau susiję su duomenimis: jų turime daug ir visa tai reikia gražiai virtualizuoti – apjungti skirtingas komponentes ir tvarkingai pateikti vartotojui. Čia atsiranda galimybės mums – tai yra puiki terpė ateiti su savo idėja, kaip visą šitą kratinį apjungti į vieną visumą ir patogiai pateikus vartotojui sukurti naujus įpročius, nes mes norime skaitmenizuotų, greitų sprendimų“, – aiškina specialistas.
Kažkada panaši situacija buvo ir su vadinamaisiais peidžeriais – pranešimų gavikliais, kurie buvo pristatyti gūdžiais 1998-aisiais, o šiandien šis daiktas niekam nebereikalingas, nes turime išmaniuosius telefonus. Kaip teigia V. Koryzna, per 25 metus mobilaus ryšio operatoriai padarė didžiulį progresą – nuo „Nokia“ iki „Iphone“ ir ekosistemų, nuo 3G iki 5G ryšio. Toks pat progresas laukia ir elektros energijos rinkos.
„Mūsų atveju, visos technologijos yra vietoje, reikia tik paimti skirtingus komponentus, juos apjungti į vieną visumą ir atnešus vartotojui pradėti keisti perspektyvą, kaip elgiamės su elektra. Aš neabejoju, kad po 5 ar 10 metų elektra 1.0 taps fosilijos dinozauru ir visiems elektra 2.0 bus ta perspektyva, kuri taps visiškai nauja realybe“, – pranešimą konferencijoje užbaigė jis.