Gintautas Vaitekonis, „Electrolux“ vadovas Lietuvoje, sako, kad tvarumas jau tapo realia praktika tiek įmonių, tiek įstatymų leidėjų, tiek vartotojų gyvenime. Tarptautinė kompanija, kurioje jis dirba, savo sprendimais ir švietėjiška veikla taip pat siekia prisidėti prie gamtos išsaugojimo ateities kartoms.
„Viena mūsų iniciatyvų – įkurta ne pelno siekianti organizacija. Ji užsiima švietėjiška veikla – skatina iniciatyvas, susijusias su tvaresniu maisto vartojimu: kaip keisti dietos įpročius ir vartoti tvaresnius produktus, kaip mažiau sunaudoti maisto ir mažiau jo išmesti. Pasaulyje išmetama apie trečdalis maisto dėl tam tikrų įpročių trūkumo. Tai didžiulis nuostolis ir ekologijai, jo galima išvengti pakeitus įpročius. Didelė dalis tvarumo idėjos ir vystymo susideda iš švietimo“, – apie aplinkai svarbias iniciatyvas pasakoja G. Vaitekonis.
Anot pašnekovo, įpročiai nesikeičia per dieną, tačiau jei tokių iniciatyvų bus vis daugiau, daugiau organizacijų skatins atsakingumą, kelias į tvarią ateitį taps lengvesnis.
Mažmeninės maisto prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius sako, kad įmonė tvarumo idėją įgyvendina jau senokai. Pasak pašnekovo, įmonė vadovaujasi požiūriu, kad tvarumas visų pirma yra dabartinių poreikių patenkinimas neaukojant ateities kartų galimybių.
„Akivaizdu, kad šiandien pasaulis susiduria su pertekliniu išteklių vartojimu, dėl to kalbame apie tokius dalykus, kaip perdirbimą, pakartotinį vartojimą, žiedinę ekonomiką, atsinaujinančius išteklius ir panašius dalykus. Būtina įsivardyti tas sritis, į kurias reikia sutelkti dėmesį. Kalbant apie mūsų įmonę, mums svarbios penkios sritys: aplinkosauga, įvairovė, lokalumas, kokybė ir sveikata. Norėčiau paminėti keletą pavyzdžių, kuriais mes didžiuojamės.
Anot V. Lukoševičiaus, dar vienas svarbus kriterijus – bendravimas su pirkėjais: sukurta programėlė, kuri pataria, kaip vartoti, kaip kūrybiškai panaudoti turimus produktus namuose.
„Tikriausiai sutiksite, kad visi susiduriame su problema, kai lieka tam tikrų produktų ir nežinome, ką su jais daryti, tad galbūt išmetame. Turbūt pirmieji pasaulyje mes sukūrėme programėlę, kuri padeda mūsų pirkėjams, – įvedę tuos produktus, kuriuos turi namuose, gauna pasiūlymų, įvairių receptų, ką būtų galima padaryti“, – tvarumo idėjomis kasdienybėje dalijasi V. Lukoševičius.
Tvarumo idėja žmonėms priimtina ne tik kalbant apie maistą, bet ir apie kitų kasdienybėje naudojamų daiktų vartojimą. „Electrolux“ vadovas Lietuvoje G. Vaitekonis sako, kad tai akivaizdžiai matyti: kai kurios šalys labiau pažengusios, atsakingo vartojimo tradicijas įgyvendinusios jau senokai, tačiau jei pažvelgtume į praėjusį dešimtmetį, – žmonėms tvarumas tapo vienu iš svarbesnių rodiklių.
„Prieš dvidešimt metų buvo vienas pagrindinis veiksnys – energijos sąnaudos, ir visi kalbėjo, kad štai, šitas sunaudoja daugiau, o šitas mažiau, visi gamintojai susitelkdavo tik į tai ir nebūdavo einama giliau. Paskutinis dešimtmetis, manau, yra virsmas industrijoje ir mūsų įmonėje, – svarbu ne tik tai, kad prietaisas sunaudos mažiau energijos, bet ir tai, kaip tas prietaisas pasieks vartotoją, koks jo kelias. Išskirčiau komponentus – pavyzdžiui, šaldytuvuose ar džiovyklėse naudojamos ekologiškos dujos, kurios nekenkia aplinkai. Prieš dešimtmečius naudotas freonas, ir tai buvo labai kenksmingas veiksnys. Be to, dabar naudojama daugiau perdirbto plastiko. Jei minėtume „Electrolux“ pavyzdį, tai šiuo metu perdirbto plastiko naudojame 15 kartų daugiau, nei naudojome prieš 10 metų. Labai didelis skaičius, tūkstančiai tonų“, – G. Vaitekonis vardija technologinius sprendimus, kurie padeda siekti tvarumo.
Kompanijai Lietuvoje atstovaujantis pašnekovas įvardija, kad indaplovėms gaminti perdirbto plastiko sunaudojama iki 22 procentų, o štai siurbliams gali būti sunaudojama net iki 75 procentų.
„Pavyzdžiui, skalbyklei gaminti bus sunaudojama 400 jogurto pakelių. Sakykime, tai tas plastikas, kuris liko nusipirkus „Rimi“ parduotuvėje jogurto. Plastikas grįžo skalbyklės pavidalu gyventi antro gyvenimo. Pirmas aspektas yra gamybos komponentai. Antras – pats gamybos procesas. Daugiau nei pusė energijos naudojama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, lygiai taip pat mažinamas CO2 pėdsakas. Esame užsibrėžę iki 2030 metų jį sumažinti 100 procentų, tai yra kad nebeliktų, bet jau dabar, lyginant su 2015 metais, sumažinome iki 80 procentų. Taigi vartotojas turėtų suprasti, kad pirkdamas tvarų prietaisą jis taip pat prisideda prie tvarios aplinkos“, – sako G. Vaitekonis.
„Turėjome siurblių seriją iš vandenyne rasto plastiko ir daugelį kitų iniciatyvų, kurios buvo pirmosios rinkoje ir pakeitė požiūrį, jog tai – nebūtinai tik prietaisas, jis gali turėti ir daugiau pridėtinės vertės“, – sako G. Vaitekonis.
„Rimi Lietuvos“ vadovas V. Lukoševičius teigia, kad auganti karta supranta tvarumą ir jo svarbą, tad ji vis reiklesnė tvarumo indėliui. Pasak pašnekovo, tikrai nebus tokio meto, kai nekils statybos, žmonės nebepirks drabužių, maisto, tačiau sveikesnis ar ilgaamžiškesnis produktas tampa vis svarbesnis žmonių gyvenime.