Vienas žodis – ambicija
„Į šį projektą įdėtas esminis užtaisas. Tai yra ambicija. Lietuva pagaliau turi kalbėti apie save ambicingai, drąsiai, užtikrintai ir pristatyti save kaip globalų partnerį, kuris gali dalyvauti įvairiausio formato dialoguose. Paskutinių kelių metų istorija įrodo, kad Lietuva turi nieko nebijoti, būti lygiavertė, nes garantuoja kokybę. Pažiūrėkime į mūsų kultūros, ekonomikos srities pasiekimus, ir ne tik šių sričių – kylame visur. Kiek turime puikiai besivystančių startuolių, kiek vienaragių, o kiek dar jų bus, tad save turime atitinkamai pristatyti – įsitikinusi E. Kudzmanienė.
Jau kuris laikas Lietuva turi šalies kilmės prekės ženklą „Co-created in Lithuania“. Šis prekių ženklas skirtas Lietuvos įmonėms papildomai ženklinti eksportuojamas lietuviškas prekes ir paslaugas. Jis yra lengvai adaptuojamas pagal produkto vizualinį stilių, galima derinti tiek spalvą, tiek šriftą, pagal poreikį naudoti tik tekstinį užrašą, be simbolio. Paprasčiausia integracija, vietoje užrašo „Made in Lithuania“ naudoti užrašą savo prekės ženklo spalva ir šriftu „Co-created in Lithuania“.
Prekės ženklas yra registruotas Europos Sąjungoje, taip pat tokiose eksporto rinkose, kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Izraelis ir Japonija.
„Keičiantis Vyriausybėms tapau šio šalies prekės ženklo projekto vedliu. Projektą reikėjo parašyti, išsikovoti pinigų. Pristačius projektą, jo vystymui gavome ES finansavimą. Subūrėme didžiulę viešojo sektoriaus komandą, jie ir šiandien yra su mumis, kurie patikėjo ir tiki, kad mes galime ne sužlugdyti, o gerai jį vystyti. Juk žinome visi, kad Lietuva ne vieną kartą turėjo projektų, kurie buvo skirti šalies reputacijos įvaizdžio klausimo gerinimui, kaip, pavyzdžiui, „Drąsi Lietuva“, kurie taip ir niekad ir neprigijo“, – LOGIN konferencijoje vykusioje diskusijoje kalbėjo E. Kudzmanienė.
Projekto vadovė pasakojo, kad tam, jog kampanija išties būtų sėkminga, su komanda padarė ne vieną teisingą žingsnį: „Išsiaiškinome, kaip tai darė užsienio valstybės, koks šiandien yra trendas, dirbant su prekės ženklais, padarėme didelės apimties šalies žinomumo reputacijos tyrimą, išsiaiškinome, kas yra žinoma apie Lietuvą, kokie stereotipai sklando, kur galime drąsiai apie save kalbėti, kur visgi reikia pasistengti nesukelti šypsenų, nes iš tiesų tie tyrimai mus labai nustebino. Kai mes kalbėjome, kad mes esame greičiausio interneto pasaulyje šalis, tai daugelyje šalių sukeldavo šypseną, nes žmonės negalėjo tuo patikėti, tai reiškia, kad tos komunikacijos buvo per mažai apie tai. Subūrėme viešąjį sektorių, su kuriuo tikrai teko nemažai dėl to padirbėti. Ir tik tada, kai mūsų idėja visi patikėjo, ėmėmės darbų. Taigi, prie projekto dirbo didžiulė komanda: viešasis sektorius, vieni geriausių šalies komunikacijos ir rinkodaros specialistų. Kartu bendromis jėgomis sukūrėme strategiją dešimčiai metų ir galiu sakyti, kad mes ją sėkmingai įgyvendiname“.
Pasak, E. Kudzmanienės, buvo išgrynintos valstybei svarbios sritys, kurios buvo sujungtos po viena skėtine žinute: „Tai yra, kad Lietuva yra atvira valstybė kurti kartu su pasauliu ir kviečia pasaulį kartu kartu. Tai – labai drąsus, ambicingas pozicionavimas, kuriuo mes sakome, kad Lietuva yra absoliučiai lygiavertė žaidėja visose srityse, todėl kurkite kartu su mumis. Mes turime nuostabius talentus, puikią infrastruktūrą, visas smėlio dėžes, kuriose galite išsibandyti savo idėjas. Mes neužsirašėme, kad Lietuva yra „a good idea“ ar nuostabi šalis, mes tiesiog pasakėme pasauliui savo įsipareigojimą, kad mes galime būti geri partneriai, kurdami visose srityse“.
Projekto vadovė džiaugėsi, kad nors keitėsi valdžios, jis buvo sklandus, nebuvo ne tik sustota,bet sukurta eilė priemonių. „Nepamirškime, kad turėjome pandemiją, turime karą ir visgi tas rinkodarinis projektas gyvena. Karas parodė, kad šis prekės ženklas yra atsparus, jis atlaikė, nesumažino savo vertės. Prieš kelias dienas baigėme turizmo sektoriaus atsinaujinimą, tai reiškia, kad turizmo sektorius „Keliauk Lietuvoje“, Lietuvos turizmo informacijos centrai irgi atkeliauja po šiuo bendru prekės ženklu. Mes atidarome vieną didžiausių marketinginių kanalų, kur visi sektoriai sujungti yra po vienu prekės ženklu“.
Prekės ženklas turi skleisti labai aiškią žinutę
„Yra keletas būdų kurti prekės ženklus: pirmas – sukurti pavadinimą ir dirbti, kad tas pavadinimas kažką pradėtų sakyti, atsiranda šūkiai, ir kiti dalykai. Arba sukurti prekės ženklą, kurio formuluotėje jau koduojami tam tikri dalykai ir šis prekės ženklas tuo ir yra stiprus, kad jame mes koduojame vertybę, žinutę. Jis pats pats savaime, perskaitytas be mūsų didelių pastangų, jau kažką pasako“, – konferencijoje kalbėjo Lina Vigraitė kūrybinės agentūros „EZCO“, kūrusios naudojimo gaires, vadovė.
Ji sakė, kad mes vis analizuojame, kas svarbiau, ar pati idėja ar jos įgyvendinimas, ir kas turi didesnį svorį, kur čia daugiau darbo. Yra šalių ir prekės ženklų apskritai, kurie nekūrė ir nedarė esminių žingsnių, nenusprendė kuo jie bus ir kaip jie atrodys. „Made in” prekės ženklas yra žinomas daugelyje šalių. Bet pavyzdžiui, „Made in China“, tikrai nekuria ir nedaro kažkokių strateginių žingsnių, nesako, kas tai bus, mes tiesiog patys suvokiame, kas tai yra pagaminta Kinijoje. Kilmės ženklas mums sako apie prekę, apie šalį, kur gaminta, politinius aspektus, kokybę, ko galime tikėtis. Jei kažkada seniai „Made in China“ mums dar buvo kažkas tokio, tai jau seniai šis prekės ženklas devalvavęs.
Pasak komunikacijos ir rinkodaros ekspertės, jeigu mes norime ruošti tokius ženklus kaip „Apple“ ir norime sakyti, kad tai yra technologiška, kokybiška prekė, turime atrsti kažką naujo ir tada atsiranda tokie ženklai, kaip „Designed in California“ ar „Designed in Amsterdam“, kurie parodo, kad jie stiprūs architektūroje, dizaine. Tai yra tikslingai kuriami dariniai kilmei nurodyti, kurie pasako apie ką jie, mes juos atpažįstame. Jie nesiformuoja organiškai kaip tas pats „Made in China“.
„Mūsų šalies kilmės ženklas, gimęs iš valstybės pozicijos „Lithuania Co-created, reiškia tai, kad kurdami ir ženklindami savo produkciją, idėjas, paslaugas šiuo prekės ženklu darome paslaugą šaliai, transliuodami žinutę, kuria norime būti atpažinti užsienyje. Ženklas ir mūsų šalies išskirtinumas turime būti aiškiai suprantami. Taip pat mes norime, kad tie, kas perka lietuvišką prekę, turėtų savo ženklą. Norime, kad jis patiktų, o tam, kad patiktų, turime kurti, įtraukti kuo daugiau verslų į prekės ženklo naudojimą, matomumas plis ir jis įsigyvens. Lietuva tikslingai ėjo prie šios žinutės, Lietuva darė darbus, kad rasti savo šalies kilmės prekės ženklą, ir mes jį turime“, – sakė L. Vigraitė.
Kūrybinės agentūros vadovė sakė, kad jeigu Eglei (Kudzmanienei, aut. pastaba), kaip vadovei, yra svarbi ambicija, tai iš rinkodaros pusės šis prekės ženklas stiprus dar ir tuom, kad jis yra kviečiantis, atviras: „Lietuviškai pavadinimas skamba: „Atviri kurti kartu“. Tokia mūsų pozicija, tai duoda šansą susitelkti, pakviesti daugiau žmonių, verslų jungtis, nes mes esame tolygūs. Nėra kažkokių blogesnių, viršesnių. Atvirumas yra mūsų stiprybė. Paantrinsiu, kad mūsų bandymai kurti stiprius pažadus, kaip antai norėjome būti drąsūs, nepavyko, nes nesusitapatiname. O to reikia, norint turėti sėkmingą kilmės ženklą. Tiek ir žmogui, tiek ir verslui su savo produktu. Galbūt nereikia kurti to, ko nėra ir nežadėti, ko nebus. Tikrumas yra labai svarus, jeigu tai yra tikra, ką mes sakome, tai tame mes esame laimėtojai. Imkime ir naudokime. Nuo senųjų Gedimino laikų mes kvietėme atvykti visus geros valios žmones į Vilnių ir kurti kartu. Gal tai yra mūsų genuose?“.
Paklausus, kiek metų reikia, kad išsukti prekės ženklą, L. Vigraitė sako, kad sukūrus prekės ženklą, kalbant apie verslą, nuosekliai dirbant mažoje rinkoje reikalingi mažiausiai penkeri metai daug dirbant, kai pradedi jausti grąžą. Kai jauti, kad tau paskambino, nes rekomendavo, apie tave girdėjo, žino, skaitė, matė. Kuomet atsiranda ne tik į vieną pusę veiksmas, aktyvi komunikacija, bet pas tave sugrįžta. Globalioje rinkoje, kur yra aktyvesnė rinka, prekės ženklo išsukti reikia apie trejų metų. Kalbant apie šalies prekės ženklą, jį sunkiau suvaldyti, čia ir dar kiti instrumentai reikalingi.
Prekės ženklo vėliavnešys: jis turi reikalingiausias jam savybes, o naudojančios jį įmonės turi būti patikimos
Paklausus, ką Inovacijos agentūra kaip užtaisą deda į šį prekės ženklą, šios agentūros Komunikacijos skyriaus vadovė Jolita Mažeikienė sako, kad jie buvo pirmieji, kurie ėmėsi laikytis susitarimo su siekiu padaryti viską, kas įmanoma, kad jį tinkamai išsukti. Taip pat buvo agentūra „Versli Lietuva“, kuri ėmėsi įžeminti šį prekės ženklą, paimdami eksporto dalį.
„Mes pasitelkėme Liną (Vigraitę, aut. past.) ir jos komandą, kad išgrynintume pažadą, ką mes sakome su šiuo prekės ženklu, nes jis yra dviejų krypčių: „B2B“ ir „B2C“, nes mes juk kviečiame verslus kviečiame dėti šį prekės ženklą ant savo produktų galutiniam vartotojui. Tai buvo nemenka užduotis ir iššūkis.
Ką mes, kaip Inovacijų agentūra, darome jau ne pirmi metai šioje srityje, tai dirbame ties šio šalies prekės ženklo žinomumu, atpažįstamumu užsienyje, naudojame tik šį prekės ženklą, didiname jo atpažįstamumą per tokias priemones kaip nacionaliniai stendai užsienio parodose, verslo misijos, turinio rinkodaros projektai užsienio žiniasklaidoje, įvairūs skaitmeniniai formatai bendraujant su užsienio auditorija bei potencialiais Lietuvos verslo partneriais. Sakome, kad esame pilnai pasiruošę, turime gerą įdirbį, žinome, ką darome ir kviečiame verslą, kad jis drąsiai naudotų šį ženklą“, – užtikrintai sako J. Mažeikienė.
Geras prekės ženklas, pasak Inovacijų agentūros atstovės, yra toks, kuris yra unikalus, tikroviškas, turintis patikimumą. Šis ženklas, pasak jos, turi visas šias tris savybes: „Unikalumas yra mūsų konstrukcija, pati formuluotė, kuri yra kitokia, negirdėta, nematyta, surastas kitas kampas ir tai rodo mus kaip kūrybišką šalį. Kalbant apie tikroviškumą, tai nėra netiesa, juk mes, Lietuva, tikrai esame bendradarbiaujanti šalis. Šis prekės ženklas tik užtvirtina šią žinutę. Lygiai taip pat dabartinis kontekstas parodė, kad Lietuva net ir ant Eurovizijos scenos gauna padėkas už bendradarbiavimą, pagalbą, atvirumą. Tai rodo mūsų poziją. Patikimumą garantuoja tai, kad tai yra nacionalinis prekės kilmės ženklas. Kviesdami jį naudoti prisiimame atsakomybę, bet jo lengvai neaatiduodame. Tai reiškia, kad vertiname įmones, ir labai rimtai žiūrime į kriterijus, kuriuos jos turi atitikti“.
J. Mažeikienė teigia, kad norinti naudoti šalies prekės ženklą įmonė visų pirma turi būti patikima, kurią jie patikrina iš pat pradžių ir paskui tikrins nuolat, nes niekada nežinosi, kada gali pasikeisti įmonės statusas. Taip pat įmonė turi būti eksportuojanti arba besiruošianti eksportui. Šioje vietoje agnetūra suteikia visą reikalingą pagalbą per eksporto diagnostiką, rekomendacijas, nes jiems svarbu, kad būtų daroma gerai, o ne bet kaip. Dar viena sąlyga – kad įmonė su šiuo prekės ženklu ieškotų partnerysčių ne tik pati sau, bet ir su agentūros pagalba.
„Kviečiame būti užsiregistravusiems verslo pažinčių platformoje „Be to Lithuania“ ir suteikiame visą savo paslaugų paketą, kaip vertę, iš įmonės prašydami labai nedaug – išreikšti norą, paimti ir tinkamai naudoti. O visos priemonės jau yra paruoštos“, – patikina agentūros atstovė.
Kalbėdama iš praktinės naudos verslui, J. Mažeikienė sako, kad įmonėms nereikia sukti galvos, kaip ir ką daryti, nes yra prekės ženklo vizualinis identitetas su labai aiškiomis rekomendacijomis, tad tereikia pasiimti ir naudotis. Taip pat šis prekės ženklas yra labai lankstus ir lengvai adaptuojamas greta kitų įmonės prekės ženklų.
„Lietuviškumą integruoti į savo pakuotes verslas tarsi ir nori, bet susiduria su keletu iššūkių: nedera prie prekės ženklo, vizualinio identiteto, pakuotės, galbūt ir ta trispalvė nelabai tinka. Taip pat galvoja, ar rašyti tą „Made in Lithuania“ ar sukurti kažkokią savo frazę ir ją naudoti. Tai čia yra sprendimas, kaip lengvai galima šiuos iššūkius išspręsti. Šis rekės ženklas gali būti pilnai naudojamas kaip simbolis, kaip užrašas su įmonės spalvomis ar šriftu“, – apie naudą verslui kalba agentūros atstovė.
Startuolio įkūrėja: ženkle atsispindėjome mes
„Kai buvau supažindinta su šiuo prekės ženklu, iškart pasakiau, kad tai esame mes. Mūsų produktas sukurtas iš trijų sričių bendradarbiavimo – medicinos, mokslo ir verslo. Taip pat vis galvojau, kaip visa tai apjungti, akcentuojant, kad jis sukurtas būtent Lietuvoje. Tas atsakymas ir buvo ne kas kitas, o „Co-created in Lithuania“. Jis viską suvienijo ir tikrai ačiū už tai“, – diskusijoje sakė Sima Giržadaitė startuolio „WeZoop“ įkūrėja ir vadovė.
S. Giržadaitė konferencijoje papasakojo plačiau ir apie savo į pagyvenusių žmonių sveikatą orientuotą startuolį: „Norime nešti žinią, populiarinti ir atkreipti dėmesį į senėjančios visuomenės segmentą, į pagyvenusių žmonių poreikius. Tai yra su Lietuvos sveikatos mokslo universiteto gydytojais, Kauno technologijos universtiteto mokslininkais ir Lietuvos įmonėmis sukurtas rauginto pieno produktas su įkapsuliuotais vitaminais ir mineralais. Gydytojai subalansavo, kokia dozė turi būti vitaminų ir mineralų, mokslininkai sukurė įkapsuliavimo metodiką, kad ne tik išlaikytų visus juos mūsų organizme, bet ir duotų naudą. Verslas padėjo visa tai įgyvendinti. “.
Startuolio įkūrėja sakė, kad nors šio prekės ženklo naudojime kalbama daugiau apie eksportą, jie pasinaudojo juo ir Lietuvos rinkoje: „Labai norėjome pozicionuotis Lietuvos rinkoje ir parodyti, kad galimi sukurti produktai ir čia, bendradarbiaujant šioms trims sritims. Kad tokia bendrystė yra ne tik galima, bet gali būti sukurtas geras produktas, kuris bus labai naudingas.
„Startuolis gyvuoja ne pilnus dvejus metus, o pats produktas – vos metai rinkoje. Mes jau turime pasirašę su Vokietija bendradarbiavimo sutartį iš prekybinės pusės, iš mokslinės pusės esame pakviesti bendradarbiauti su Izraelio mokslininkais. Naudojamas ženklas atnešė žinutę partneriams, kokie esame ir ko siekiame. Tad mūsų patirtis išties labai teigiama“, – džiaugiasi S. Giržadaitė.
Inovacijų agentūros atstovė J. Mažeikienė po startuolio įkūrėjos ir vadovės pasisakymo dar kartą pabrėžė, kad tai yra gyvas pavyzdys, kaip šis prekės ženklas apjungia, komunikuoja ir sėkmingai neša pagrindinę žinutę apie Lietuvą: „Verslui nereikėjo galvoti, kokia gi ta vertė. Ženklas paimtas kaip geriausias sprendimas. Nebuvo kurta kažko naujo, o kartu su kitais verslais, išvien su valstybe, kuri pati investuoja, ir tą patį žinomumą Izraelyje, kuriame kviečiame partnerius investuoti į Lietuvos versl. Tai yra tiekimo grandinės dalis. Atsekamumas irgi labai didelė vertė, kuri parodo vertę ne tik verslui, bet ir vartotojui. Atsekamumą galime naudoti ir šiandieniame karo kontekste: aiškiai parodome, su kuo esame, ir su kuo – ne“.