Reiškinys – senas, bet įgavęs naują mastą
M. Katkus atkreipė dėmesį, kad melagingų naujienų skleidimas toli gražu nėra naujas reiškinys. „Yra žinoma, kad Bendžaminas Franklinas klastojo naujienas. Romos imperatorius Augustas skleidė netikrus faktus apie savo priešininką. Naciai turėjo visą propagandos mašiną. Visa tai nieko bendro tai neturėjo su internetu, bet dabar, kai melagingos naujienos pradedamos naudoti vis didesniu mastu, pirmą kartą matome situaciją, kai jos pradeda turėti pasekmių realiam gyvenimui: balsavimui, ekonominiams sprendimams ir tt. Žmonės gauna daugybę informacijos iš nepatikimų šaltinių ir pagal tai susidaro savo nuomonę“, ‒ pasakojo jis.
G. Balserytė pastebėjo, kad jei prieš porą dešimtmečių žurnalistai ar leidėjai būtų pamatę šiuolaikinį mobilųjį telefoną, ir jiems kas nors būtų pasakęs, kad šiuo įrenginiu bus galima pasiekti beribę auditoriją geografiškai neapibrėžtoje erdvėje ir patiems prieiti prie begalinių informacijos klodų, jiems būtų atrodę, kad tai – tiesiog rojus. „Tačiau kaip dažniausiai būna, lazda turi du galus. Dabar matome, kad vis daugiau žmonių patiki melagingomis, visiškai išgalvotomis naujienomis, tad atsiranda visai kitos problemos“, - sakė ji.
Šios problemos mastai ypač išryškėjo per paskutinius JAV prezidento rinkimus. „Penkios populiariausios melagingos naujienos savo „like“ ir „share“ skaičiais aplenkė stipriausias žiniasklaidos priemones kaip „The Washington Post“, CNN ir kitas kartu sudėjus. Iš pradžių niekas nežinojo, kas už to slypi, o paskui paaiškėjo, kad kai kurios netikros redakcijos įsikūrusios tokiose šalyse kaip Gruzija ar Makedonija, kur norintis užsidirbti jaunimas rašydavo bet kokį turinį, kad tik galėtų užsidirbti iš reklamos“, - skandalingas istorijas priminė V. Benokraitis.
Algoritmų problemos sprendimui nepakanka
Tuo tarpu Europa, panašu, pasimokė iš skaudžios JAV patirties. „Kątik buvo paskelbta žurnalistus vienijančios organizacijos „CrossCheck“ apžvalga. Jos atliktas tyrimas parodė, kad JAV tarp 200 populiariausių naujienų apie 42 proc. buvo melagingos, o Prancūzijoje šis skaičius siekė vos 10 proc. Tai rodo, kad per pusę metų žmonės, žiniasklaidos bendrovės, socialiniai tinklai padarė krūvą sprendimų dėl šios problemos. Ji tikrai neišnyko, bet lokalizavosi per skirtingas šalis, ir visiems tenka galvoti, kaip ją spręsti. Kalbant apie piniginį aspektą, ką įžvelgiu ypatingai Vakarų erdvėje, kad naudojantis vadinamuoju programatiniu reklamos pirkimu, užsienio vartotojas reklamos užsakovams yra maždaug tris kartus įdomesnis. Tad programatinis pirkimas, su kuriuo pasikeitė taisyklių krepšelis, kaip dabar vartotojai gauna reklamą ir kaip užsakovas gali užsakyti reklamą, taip pat padarė didelę įtaką“, - aiškino V. Benokraitis.
Nors verslo atstovai daugeliu atveju nenori, kad jų prekės ženklai būtų matomi šalia melagingo, neapykantą skatinančio ar kitokio neigiamo turinio, to ne visuomet pavyksta išvengti. O kai kuriems tai netgi ne itin rūpi. „Viskas priklauso nuo paties užsakovo, vieni turi stipresnes vertybes, bet yra tokių, kurie žiūri tik į finansinius rezultatus. Gal, pavyzdžiui, lažybų bendrovės pernelyg nesijaudina, kokiame kontekste yra matomos, ir net specialiai gali norėti ten atsidurti. Tačiau yra skirtingų tipų melagingos naujienos. Viena yra kalbėti apie užsienio valstybių finansuojamą propagandą, su kuria labai sunku kovoti, ir visai kas kita, kai melagingos naujienos skelbiamos tiesiog norint užsidirbti. Tai yra ydinga ir santykinai nesunkiai sprendžiama problema“, - teigė A. Janulis.
„Kaip tai įvyko? Kurdami programinę įrangą, „Facebook“, „Google“, tas pats „Adform“ ar kažkas kitas, konkuruoja su kitomis platformomis ir skuba. Dažniausiai ji kuriama galvojant apie idealų scenarijų. Tačiau visai nebloga praktika kuriant programinę įrangą yra apgalvoti ir blogo vartotojo scenarijų, tai yra, taip sukurti programinę įrangą, kad ją galėtų vartoti ir geri žmonės, ir tie, kurie pabandytų apžaisti sistemą. Kalbant apie reklamos rinką, apie tai niekada nebuvo daug galvojama. Atsiradus programatiniam reklamos pirkimui tiek „Google“, tiek kitose platformose, reklama buvo įdedama į visą internetą iš karto ir buvo sakoma, jei kažkas nepatinka, išsiimk, ir mes neberodysim ten reklamos. Natūralu, kad atsirado gudručių, kurie suprato, kad tai yra didelė galimybė: tiesiog reikia daug srauto ir taip galima uždirbti. Tokiu būdu tas žaidimas išsigimė“, - pasakojo A. Janulis.
Šiandien, kai kasdien atsiranda dešimtys ar net šimtai naujų tinklapių, vien žmogiškai suvaldyti tokius informacijos srautus tampa neįmanoma. Ar tai gali išspręsti algoritmai? „Teoriškai įmanoma taikyti algoritmus ir kai kurios įmonės tai daro. Vieni tiesiog žiūri į tam tikrus raktažodžius ar frazes, kiti naudojasi dirbtiniu intelektu ir bando suprasti emociją, bet nematant viso konteksto suprasti, ar tai melagingos naujienos, ar, pavyzdžiui, tiesiog juokaujama, labai sudėtinga. Mes, „Adform“, nenorime tapti teisėjais, kurie pasako, kas yra galima, o kas ne. Čia būtų panašu į tai, kad apkaltintume interneto tiekėjus, kad jie leidžia rodyti melagingas naujienas - tai būtų absurdas“, - sakė A. Janulis.
Algoritmų galia abejojo ir M. Katkus. „Tiesa yra labai žmogiškas terminas ir jos dar negalima išspręsti algoritmais. Juk algoritmo neįtikinsi, kad mano tiesa teisingesnė nei tavo. Todėl kažkokio lygio cenzūra, informacijos filtravimas yra neišvengiamas ir turbūt tai keis „Google“ ar „Facebook“ iš tokių, kokius dabar matome“, - prognozavo jis.
A. Janulis siūlo ir reklamos užsakovams įvertinti tai, kad savo pinigais gali daryti įtaką tokiems reiškiniams. „Jei matome, kad išblokuoti po vieną praktiškai neįmanoma, geriau po vieną įtraukti tuos, kurie yra nusipelnę gauti pinigus“, - sakė jis.
Sustiprins tradicinę žiniasklaidą
M. Katkus neslėpė, kad melagingos žinios kelia grėsmę ir komunikacijos verslui. „Kalbant apie mūsų verslą, tai yra tragedija. Komunikacijos, viešųjų ryšių verslas yra paremtas pasitikėjimu. Mūsų pagrindinė verslo mintis, kad kažkas - žmogus, asmenybė, prekės ženklas - turintis visuomenės pasitikėjimą, įgalina kažkokią žinią, kurią mes norime pasakyti. Kai mažėja pasitikėjimas žiniasklaida, mažėja komunikacijos poreikis, ir aplinka tampa lyg toks plynas laukas, kuriame visi pradeda kalbėti ką nori. Tada mažėja poreikis žmonių, kurie gali padėti tą pasitikėjimą uždirbti“, - kalbėjo jis, atvirai pasakodamas, kad komunikacijos verslo atstovai kaip niekada iki šiol yra stipriai suinteresuoti žiniasklaidos išlikimu ir stiprių pozicijų išlaikymu.
Analizuodamas tarptautines tendencijas, M. Katkus mano, kad melagingų naujienų kontekste žiniasklaida turi progą sustiprėti. „Vartotojai balsuoja pinigais. Ir tai jau galima matyti, kai „The Washington Post“ ar „The New York Times“ prenumeratų skaičius sparčiai šoka į viršų ir aplenkia tokius portalus kaip „Buzzfeed“ ar „The Huffington Post, ko anksčiau nebuvo“, - sakė jis.
„Visiškai neseniai „Reuters” atliko 150 didžiausių leidėjų apklausą ir 70 proc. jų yra įsitikinę, kad melagingos naujienos padės sustiprinti žiniasklaidos priemones“, - pridūrė V. Benokraitis.
„Faktas, kad dabar žurnalistams darbo kaip niekada tik padaugėja, nes informacijos šaltinio svarba yra aukštesnė. Jei anksčiau žurnalistų darbas buvo informuoti visuomenę įvairiomis temomis, dabar atsiranda ir kita misija: kovoti su melagingomis naujienomis, šviesti, edukuoti žmones. Iš kitos pusės, neturime užsidaryti: rinka yra globali, nei programatinis pirkimas, nei socialiniai tinklai nėra blogas dalykas, bet reikia rasti efektyvesnius metodus, kaip pirkti reklamą. Šitas procesas tik prasideda ir visi turime mokytis: tiek žurnalistai, tiek reklamos agentūros, tiek mes visi kaip turinio vartotojai turime nepamiršti kritiškai vertinti turinį, kurį mums kažkas paduoda“, - kalbėjo V. Benokraitis.