Šią temą konferencijoje gvildens ir pasaulinio pripažinimo sulaukusi dr. Ieva Plikusienė, kuri skaitys pranešimą tema: „Kuo matuosime ateities sveikatą?“.
I. Plikusienė teigia, kad mūsų organizmo imuninė sistema susijusi su daugeliu procesų, vykstančių mūsų kune, taip pat ir su senėjimu.
„Tai glaudžiai siejasi su mūsų sveikata, nes kuo geriau organizmas sugeba susitvarkyti su infekcijomis, jas nugalėti, pašalinti ir palaikyti pusiausvyrą, tuo ilgiau galime išlikti sveiki. Tačiau ne mažiau svarbu ir turėti įrankius, kuriais galime įvertinti, kokia yra mūsų sveikata, kitaip tariant, reikia turėti kuo „išmatuoti sveikatą“, – teigia ji.
Anot mokslininkės, kuo ilgiau gyvename, tuo labiau aktualu tampa stebėti kaip jaučiamės ir kaip laikui bėgant keičiasi mūsų sveikata. Tam tikslui yra nuolat kuriami ir tobulinami įvairūs biologiniai jutikliai, kuriais galime sekti savo sveikatos duomenis.
„Taip pat panaudodami juos galime imituoti, kaip elgiasi biomolekulės, atsakingos už tam tikras mūsų imuninės sistemos funkcijas. Jais taip pat galime nustatyti, ar įgijome atsparumą tam tikroms ligoms. Šiam tikslui galima panaudoti biologines molekules, pagamintas laboratorijoje, kurios labai panašios į tas, kurios susidaro mūsų kūne kai kovojama su infekcija“, – dėsto I. Plikusienė.
Pasak jos, pandemijos metu didelė dalis pasaulio gyventojų susidūrė nauju virusu, kuriam neturėjo atsparumo. Kaip tai paveikė tolimesnę žmonių sveikatą vis dar yra tiriama ir analizuojama, kadangi poveikis kiekvienam žmogui gali būti skirtingas.
„Todėl svarbu stebėti, kaip keičiasi žmonių organizmo atsparumas atsirandant naujoms viruso mutacijoms, kiek ilgai išlieka apsauga įgyta persirgus pirminėmis atmainomis ar pasiskiepijus. Tai galima sužinoti nustačius antikūnų kiekį prieš tam tikrus struktūrinius viruso baltymus žmogaus organizme. Antikūnų giminingumas yra tam tikras parametras, kurį nustačius galima pasakyti, kaip stipriai antikūnai gali prisijungti prie viruso baltymo, atsakingo už prisijungimą prie receptoriaus ir patekimą į mūsų ląsteles“, – komentuoja mokslininkė.
Ji pabrėžia, kad jei antikūnai prisijungia greitai, stipriai ir gali ilgai išlikti prisijungę, reiškia jie yra „giminingi“ tam viruso baltymui ir gali jį efektyviai blokuoti, taip užkirsdami kelią virusui patekti į mūsų ląstelių vidų ir mus susargdinti.
„Yra pastebima, kad dalis žmonių, ypač jaunesnių, gali patirti tam tikrus simptomus praėjus ilgam laikui, mėnesiui ir daugiau po infekcijos, tai vadinama ilguoju COVID (ang. Long COVID). Su šiomis būklėmis susiję ir tam tikri specifiniai biomarkeriai, kurie gali būti aptinkami žmogaus organizme. Šiuo tikslu, būtent svarbių biomarkerių nustatymui, gali būti sėkmingai pritaikyti įvairūs antikūnai, pagaminti laboratorijoje“, – pasakoja I. Plikusienė.
Anot jos, mokslininkai nuolat ieško ir kuria naujas medžiagas ir vysto įvairias technologijas, kurios gali būti pritaikomos ligų diagnostikai ar gydymui. Tai apima ir biologinių molekulių vystymo sritį.
„Kupranugarių šeimos gyvūnai, tokie kaip lamos ar alpakos, turi ypatingą imuninę sistemą, savo organizme jie gamina ypatingus „ginklus“ prieš virusus. Tai vadinami nano antikūnai ir jų pritaikymas įvairių biomarkerių diagnostikoje tikrai laikomas naujove. Jie yra mažesni už žmogaus kūne gaminamus antikūnus, pasižymi labai dideliu stabilumu, todėl gali lengviau pasiekti reikiamas viruso dalis ir jas užblokuoti. Taip pat jie pasižymi tuo, kad tai daro labai efektyviai“, – dėsto ji.
Mokslininkė teigia, kad tokie antikūnai dėl minėtų savybių gali būti panaudoti ir kaip vaistai, ir įdiegti diagnostinėse priemonėse, tokiose kaip greitieji testai, nes juos galima pagaminti laboratorijose.
„Šiuo metu yra daug sričių, kuriose mokslininkai bando pritaikyti nano antikūnus. Viena iš jų – gyvačių toksinai. Amazonės šalyse tai labai opi problema, nes reikia greitai nustatyti koks toksinas pateko įkandimo metu ir suteikti priešnuodį. Manau, kad nano antikūnų panaudojimas ateityje atneš daug sėkmingų naujovių, ypač kuriant diagnostine priemones. Taip pat jie galės būti sėkmingai pritaikyti kaip vaistai – infekcinių ligų gydymui“, – tikina I. Plikusienė.
LOGIN – didžiausias, turtingiausias turiniu ir, ko gero, drąsiausias inovacijų susitikimas Baltijos šalyse. Iš viso daugiau kaip 300 pranešėjų per dvi dienas – gegužės 30-31 d. – šešiose turinio salėse lietuvių ir anglų kalbomis dalinsis savo įžvalgomis. Daugiau informacijos čia.
LOGIN kasmet pritraukia daugiau kaip 5 000 dalyvių, keičiančių žaidimo taisykles, pažangiai mąstančių, technologijų naujoves išmanančių ir žinių ištroškusių žmonių. Jau 18-ąjį kartą bus siekiama plačiomis akimis žvelgti į šiuolaikinį pasaulį, įsigilinti į technologijų pažangos sukeliamus pokyčius ir kliūtis, pasisemti įkvėpimo iš inovacijų pionierių, tyrinėti idėjas, kurios gali nuvesti prie pirmojo vienaragio, bei pažvelgti į tai, kas laukia ateityje.