„Ar norime taikos, ar norime, kad būtų įjungtas oro kondicionierius?“ؘ – dar balandžio pradžioje italų klausė šalies ministras pirmininkas Mario Draghi, taip tapdamas vienu iš dabar jau daugelio politikų kalbančių apie tai, jog ne tik dujų ar naftos embargas, bet ir pačių europiečių papildomas energijos taupymas gali prisidėti prie sankcijų Rusijai ir padėtų lengviau atsisakyti iš jos perkamų dujų ir naftos.
Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) kartu su Europos Komisija parengtame plane nurodomos devynios priemonės, kurių gali imtis paprasti gyventojai siekdami taupyti elektros energiją bei mažinti iškastinio kuro paklausą Europoje: nuo šildymo temperatūros sumažinimo vienu laipsniu ir automobilio greičio sumažinimo iki nuotolinio darbo. IEA teigė, kad jei būtų laikomasi rekomendacijų, tipinis ES namų ūkis, priklausomai nuo tokių veiksnių, kaip būsto tipas, dydis ir turimas automobilis, galėtų sutaupyti apie 450 eurų per metus. Autorių teigimu, jei šios priemonės būtų taikomos visoje ES, per metus būtų galima sutaupyti 220 mln. barelių naftos ir 17 mlrd. kubinių metrų dujų.
Gegužės 18 dieną, reaguodama į Rusijos invazijos Ukrainoje sukeltus sunkumus, Europos Komisija pristatė „REPowerEU“ planą, kuriuo bus siekiama pertvarkyti ES energetikos sistemą. Europos energetikos sistemą būtina skubiai pertvarkyti dėl dviejų priežasčių: tam, kad ES nebebūtų priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro, kuris naudojamas kaip ekonominis ir politinis ginklas ir iš Europos mokesčių mokėtojų kasmet pareikalauja beveik 100 mlrd. eurų, ir kad būtų galima įveikti klimato krizę.
Pasak Europos Komisijos, veikdama Sąjungos lygmeniu, savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro Europa gali panaikinti greičiau. 85 proc. europiečių mano, kad remdama Ukrainą ES turėtų kuo greičiau sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų ir naftos. Šį užmojį galima pasiekti plane „REPowerEU“ numatytomis priemonėmis: taupant energiją, įvairinant energijos tiekimą ir sparčiau plečiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūrą, kad būtų galima pakeisti namuose, pramonėje ir gaminant elektros energiją naudojamą iškastinį kurą.
Vis dar sunku prognozuoti, kaip šią vasarą dėl augančių elektros energijos kainų gali kisti europiečių elektros vartojimo įpročiai. Tiesa, siekis įvesti „asmenines sankcijas“ Rusijai sumažinant savo namų ūkio elektros naudojimą gali tapti papildoma paskata daliai ES gyventojų.
Tomas Janeliūnas: sunku pasakyti, ar tipinius įpročius bus lengva pakeisti
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus, energetikos eksperto Tomo Janeliūno teigimu, europiečiai bus linkę taupyti elektros energiją dėl augančių jos kainų, o Rusijos energetinis šantažas gali pagreitinti Europos perėjimą prie atsinaujinančios energetikos. Tiesa, jis įspėja – neapgalvotas ir per greitas perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių neparuošus tam reikalingos infrastruktūros irgi būtų problematiškas.
Profesoriaus teigimu, dujos pastaruoju metu buvo vis svarbesnės elektros generavimo struktūroje, tačiau kiekvienos šalies specifika yra skirtinga: „Tarkime, Vokietijoje, dujomis kūrenamos elektrinės artimiausią dešimtmetį turėjo tapti labai svarbia elektros sektoriaus dalimi – dėl to, jog iki 2022 m. pabaigos numatyta uždaryti visas likusias atomines elektrines, o taip pat dėl to, jog būtina užtikrinti adekvatų balansavimą sparčiai besiplečiant atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės ir vėjo) elektrinėms. Tam, kad būtų užtikrinami tinkami rezerviniai pajėgumai, kurie gali būti įjungiami „tuoj pat“, dujomis kūrenamos elektrinės yra labai svarbios. Būtent dėl to Vokietija taip ilgai nenorėjo atsisakyti „Nord Stream 2“ dujotiekio.“
„Tačiau, tarkime, Danija turi savo dujų rezervų ir jai nereikia importuoti rusiškų. Prancūzija didelę dalį elektros pagamina savo atominėse elektrinėse, Lenkija vis dar plačiai naudojasi anglies elektrinėmis. Kiekviena šalis turi savitą struktūrą,“ – apie energetinę situaciją Europoje kalbėjo ekspertas.
Vis daugiau diskutuojant apie atominę energiją, kaip vieną iš būdų mažinti anglies dvideginio emisijas, vis dažniau iškyla diskusijos ir apie Rusijos valstybinių įmonių interesus. Profesoriaus teigimu, Rusijos vaidmuo šioje srityje taip pat menksta: „Atominės energetikos srityje Rusija jau turėjo nemenką įtaką ES, tačiau labiau tiekdama branduolinį kurą, nei tiesiogiai statydama ar kontroliuodama atomines elektrines. Tik Suomijoje ir Vengrijoje „Rosatom“ vykdo branduolinių reaktorių statybos projektus.ׅ“
T. Janeliūno teigimu, elektros vartojimą ES gali mažinti kylanti jos kaina, tačiau jeigu europiečiai imtųsi bent nedidelių veiksmų siekdami taupyti elektros energiją – tai galėtų sukelti juntamų pokyčių, įskaitant poreikį pirkti dujas ar naftą iš Rusijos ar kitų šalių: „Manau, europiečiai natūraliai ims labiau taupyti elektros energiją, nes jos kaina pastaruoju metu labai smarkiai išaugo. Keletas paprastų patarimų tikrai gali duoti efektą, pvz., kad ir kondicionierių nustatymai, vienu laipsniu mažiau atšaldant patalpas. Kol kas sunku pasakyti, ar tipinius įpročius bus lengva pakeisti. Vis dėlto tiek raginimai mažiau finansuoti kruviną Kremliaus režimą, tiek jau senokai įsibėgėję raginimai saugoti aplinką gali energijos naudojimo efektyvumą dar labiau paskatinti. Čia labiausiai veikia masės efektas – kuo daugiau europiečių įsitrauks su labai nedideliu pokyčiu, tuo didesnį bendrą efektą pajaustume.“
Žvelgiant į ilgąjį laikotarpį diskutuojama, kad Rusijos panaudotas energetinis šantažas nulems dar greitesnį perėjimą prie atsinaujinančių išteklių ir elektros energiją taupančių technologinių sprendimų vystymosi. Visgi eksperto teigimu, per daug skubėti diegiant naujausias technologijas taip pat nederėtų: „Tai gali paspartinti ir jau spartina perėjimą prie atsinaujinančių išteklių – Europos Komisija jau parengė siūlymus, kaip spartinti investicijas į naujas vėjo, saulės elektrines ir energijos kaupimo įrenginius, ypač norima spartinti vandenilio platesnio panaudojimo projektus. Kita vertus, pernelyg greitas persimetimas nuo vienos energijos rūšies prie kitos gali būti rizikingas – tam reikia tinkamai parengti infrastruktūrą, investuoti į tinklus, balansavimo ir rezervinius pajėgumus. Dėl šių priežasčių beatodairiškas metimasis tik prie atsinaujinančių energijos išteklių irgi gali padidinti rizikas energetikos sektoriuje.“
T. Janeliūnas taip pat įspėjo, jog perėjimas prie iš atsinaujinančių išteklių gaminamos elektros energijos šiandien taip pat galėtų reikšti ir naują priklausomybę: „Reikia nepamiršti, kad čia egzistuoja kito pobūdžio priklausomybė: apie 2/3 visų saulės elementų ir 80 proc. baterijų yra pagaminama Kinijoje. Jei Europoje nevystysime šių technologijų gamybos, labai greit galime nuo vienos priklausomybės peršokti prie kitos priklausomybės – šį kartą technologinės – nuo Kinijos.“
Verslo atstovai: gyventojų įpročiai keičiasi, bet ne taip greitai
Energijos ir automatikos skaitmeninius efektyvumo ir tvarumo sprendimus teikiančios „Schneider Electric“ įmonės marketingo projektų vadovė Baltijos šalims Šarūnė Karmonaitė antrino T. Janeliūnui – gyventojų įpročiai palaipsniui kinta, o šiuos pokyčius labiausiai skatina augančios elektros energijos kainos.
Kalbant apie mažus pakeitimus buityje, „Schneider Electric“ atstovė pirmiausia rekomenduoja persižiūrėti vartojamus buitinius įrenginius, įsitikinti, kad jie veikia kokybiškai ir, žinoma, atitinka aukštą energetinę klasę. „Taip pat galima įsigyti ir instaliacijos produktų, padedančių vartoti mažiau elektros. Pavyzdžiui, jungikliai su judesio ar būvio jutikliais, kurie leidžia apšviesti patalpas tik tada, kai jose yra žmogus. Taip pat galima įsigyti laiko reles, kurios leidžia elektros energiją vartoti tik pasirinktu laiku, pavyzdžiui: besikeičiant sezonams nustatyti lauko apšvietimą tik saulei nusileidus,“ – kalbėjo Š. Karmonaitė.
Pasak įmonės atstovės, elektros naudojimo įpročiai Lietuvoje palaipsniui kinta, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi. Nors dalį žmonių ir įmonių taupyti elektrą skatina populiarėjantys tvarumo tikslai, tačiau šiuo metu didžiausia paskata taupyti elektrą tapo išaugusios elektros energijos kainos: „Įmonės, kuriose elektros energijos kaina bendrose sąnaudose sudaro didelę dalį, nuolatos investavo ir investuoja į taupymo sprendimus. Dalis įmonių, kuriose elektros energijos kaina bendrose sąnaudose sudaro nedidelę dalį, į taupymo sprendimus žiūrėjo rezervuotai. Išaugusi elektros energijos kaina paveikia ir įmonės sąnaudų struktūrą. Tokios įmonės pradeda arba nori ieškoti elektros energijos taupymo sprendimų, bet dėl monitoringo ir apskaitos trūkumo negali nuspręsti, kas galėtų duoti didžiausią efektą.“
„Mūsų nuomone, pirmiausia reikia pradėti nuo stebėjimo ir monitoringo, kurie leidžia tinkamai nustatyti elektros sąnaudų struktūrą ir nuspręsti dėl tinkamų priemonių: keisti įpročius, atlikti pakeitimus ir patobulinimus gamybiniame procese, diegti elektros energiją taupančius sprendimus,“ – teigė Š. Karmonaitė.
Du esminiai veiksmai, kurių galima imtis siekiant taupyti elektros energiją – monitoringas ir technologiniai sprendimai: „Stebėjimas ir monitoringas be papildomų techninių priemonių gali leisti sumažinti elektros energijos sąnaudas iki 10 proc. Papildomi 10–20 proc. ar daugiau taip pat galimi, priklausomai nuo įdiegtų priemonių bei tolesnio nuolatinio stebėjimo ir atliekamų tobulinimų.“
Įmonės marketingo projektų vadovės Baltijos šalims Š. Karmonaitės teigimu, tobulėjant technologijoms vis daugiau naujų sprendimų bus prieinami, gyventojai jau gali stebėti, kontroliuoti, gaminti ir net parduoti savo namuose pagaminamą elektros energiją: „Pirmosios kartos išmaniųjų namų gaminiai leido užtikrinti komforto kontrolę kiekviename kambaryje. Modernios technologijos leidžia rinkti suvartotos energijos bei jos taupymo galimybių įžvalgas, užtikrina autonominį ir išmanųjį vartojimą, taip pat tinkamą saulės energijos gamybą gyvenamuosiuose namuose. Dabartinis tikslas – „nulinio CO2“ namai, padedant žmonėms geriau suprasti ir valdyti savo energiją, taip kuriant namus, kuriuose galima generuoti, išmaniai valdyti, kaupti ir net perparduoti energiją siekiant mažesnio poveikio aplinkai ir didesnio energetinio efektyvumo.“