COVID-19 pandemija priminė, kad skaitmenizavimas yra tolygus optimizavimui, nes ne visada gyvas kontaktas būtinas, o pavasarį buvo net ir neįmanomas. Sparčiai diegiant technologijas kai kurias šalis COVID-19 vis dėlto pastatė į ypač nepatogią padėtį – ranka prieš akis gyvai suraityto parašo čia reikalaujama teisės aktais.
„COVID-19 smarkiai nurėžė spausdinimo popieriaus paklausą visame pasaulyje. „Nikkei Asian Review“ pateikiamais duomenimis, šio popieriaus sunaudojimas gegužę-birželį JAV smuko 30 proc., kai net per pasaulinę 2008 metų finansų krizę kritimas buvo mažesnis ir sudarė apie 20 proc. Spausdinimo popieriaus paklausa smarkiai mažėjo ir Europoje, ir Azijoje, nes ekonomikos sulėtėjo, buvo uždarytos švietimo įstaigos, o milijonai žmonių ėmė dirbti nuotoliniu būdu. Tokia situacija neabejotinai tapo katalizatoriumi inovatyviems skaitmeniniams procesams kurti ir diegti bei taip užtikrinti paslaugų prieinamumą“, – sako draudimo bendrovės BTA Lietuvos filialo vykdomosios valdybos narys Vaidas Labanauskas.
Vartotojai tikrai nėra ilgų, sudėtingų biurokratinių procesų gerbėjai. Pernai rudenį, dar gerokai prieš įsisiūbuojant koronaviruso pandemijai JAV klientų elgesio tyrimų bendrovė „Lightico“ paskelbė apklausos, kurioje dalyvavo 1 tūkst. amerikiečių, rezultatus. Išsakydami savo požiūrį į bankų paslaugas net 64 proc. šios apklausos respondentų nurodė nemėgstantys spausdinti ir pasirašinėti popierinių dokumentų.
Tos pačios apklausos duomenimis, tik maždaug kas antras vartotojas savo namuose turi spausdintuvą ar skenerį. Akivaizdu, kad tokios įrangos neįsigiję klientai net ir norėdami negalėtų atsispausdinti ar pasirašyti popierinio dokumento, jo nuskenuoti ir grąžinti paslaugos teikėjui.
Nustatyti kliento tapatybę bei jo pateikiamų dokumentų, nuotraukų ar vaizdo įrašų autentiškumą galima ir nuotoliniu būdu. Tačiau net jei paslaugų teikėjai siūlo mobiliąsias aplikacijas ar interneto sprendimus, technologijų pažangą gali stabdyti teisinis reguliavimas, taikomas konkrečiose šalyse.
„Sudėtingą situaciją dar labiau komplikuoti gali teisinis reguliavimas, trukdantis mažinti popierinių dokumentų kiekius. COVID-19 poveikį draudimo sektoriaus operacijoms nagrinėjusi tarptautinė konsultacijų ir audito bendrovė KPMG kaip tokio atvejo pavyzdį išskyrė Honkongą. Čia įstatymu daug kur reikalaujama būtent fizinių, vadinamųjų „šlapių“ parašų ir negalima savo sutikimo išreikšti skaitmeniniu būdu“, – pastebi V. Labanauskas.
Lietuvoje internetas yra plačiai prieinamas ir greitas, tačiau dar iki COVID-19 pandemijos atlikti tyrimai rodė, kad paslaugų įsigijimas internetu populiarėjo itin atsargiai.
Eurostato duomenimis, nuo 2016 iki 2019 metų Lietuvoje internetu įsigytų ar pratęstų draudimo sutarčių, taip pat su kitomis paslaugomis pasiūlytų draudimų produktų apimtys padidėjo. 2016 metais 10 proc. gyventojų draudimo reikalus susitvarkė internetu, 2017-aisiais tokių buvo 12 proc., 2018-aisiais – 15 proc., o 2019-aisiais – 18 proc. gyventojų.
Bendrovės BTA užsakymu 2019 m. „Spinter tyrimų“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, draudimo paslaugas įsigyti internetu norėtų 44 proc., o draudiko ar brokerio atstovybėje – 33 proc. Lietuvos gyventojų.