Balso sintezatorius – it akys
Pasak A. Ravano, visuomenėje vis dar sklando mitas, kad neregiams išmanieji telefonai turi ribotą funkcionalumą ir jais naudotis šią negalią turintiems žmonėms yra gerokai sudėtingiau nei regintiems. Vis dėlto, kaip aiškina jis, neregys gali naudotis išmaniojo telefono arba kompiuterio funkcijomis lygiai tiek pat, kiek ir regintis žmogus.
„Skirtumas tik tame, kad regintis žmogus informaciją gauna į ekraną arba į monitorių, o neregys gauna balso sintezatoriaus pagalba per telefono garsiakalbį arba ausines. Tai palyginimui, jeigu jūs norėtumėte įvertinti balso sintezatoriaus svarbą, įsivaizduokite, kad tai yra monitorius, kurio, pavyzdžiui, pusė pradeda nebeveikti arba jis pradeda rodyti kažkokias labai ribotas kalbas, arba lieti visą ekrane esantį tekstą. Tai sintezatoriaus problematiškumą galima būtų lyginti su monitoriaus kažkokiu sutrikimu, jeigu žiūrint iš reginčio žmogaus perspektyvos“, – aiškina A. Ravanas.
Paprasčiau tariant, balso sintezatoriaus pagalba, neregys „regi“ visą informaciją, esančią telefono arba monitoriaus ekrane – balsas jame esantį turinį įgarsina. Be balso sintezatoriaus, asmuo telefonu naudotis paprasčiausiai negalėtų arba tai būtų itin sudėtinga. Veikiausiai, tai ir nusako šios funkcijos poreikį ir išmaniųjų reikšmę neregių kasdienybei. Tačiau, pašnekovas pateikia ir keletą pavyzdžių, kurie gali padėti aiškiai įsivaizduoti išmanių įrenginių poreikį.
„Jeigu mes kalbame apie didmiestį, – tas pats saugumas, kur, atrodytų, labai neakivaizdus dalykas, kalbant apie išmanius įrenginius, bet kai neregys moka gerai naudotis išmaniuoju telefonu, jis gali jaustis gerokai saugesnis, orientuodamasis mieste. Vienas dalykas – yra įvairios navigacijos aplikacijos, kurios suteikia papildomą informaciją apie aplink esančius objektus ir panašiai, kitas dalykas – visą laiką labai lengva nustatyti tokio žmogaus buvimo vietą. Sakykime, jeigu neregys tame mieste pasiklystų, jis gali atsistoti lygiai toje pačioje vietoje, kur jis suprato, kad pasiklydo, išsikviesti kurį nors iš pavežėjų, pavežėjas atvažiuos ir jį suras – jam nereikia žinoti, kur jis yra.
Taip pat yra įvairios specifinės mobilios aplikacijos, kurios padeda gauti informaciją – perskaityti visokius tekstus ant pakuočių, perskaityti popierinius dokumentus, pasižiūrėti spalvą ir informaciją apie aplink esančius objektus, ką jau leidžia dirbtinis intelektas. Žodžiu, labai, labai, labai daug visokių dalykų suteikia išmanios technologijos, kurios tam tikra prasme gali kompensuoti regėjimo nebuvimą“, – apie atvejus, kuomet neregiams itin reikalingas išmanus telefonas, pasakoja A. Ravanas.
Lietuvių kalba kalbantis balso sintezatorius – Lietuvai ne prioritetas
Vis dėlto, balso sintezatorius lietuvių kalba prieinamas dar ne visuose įrenginiuose. Štai, pavyzdžiui, „iPhone“ išmaniuose telefonuose lietuviškojo sintezatoriaus nėra, o paklausus, kokia galėtų būti to priežastis, A. Ravanas atsidūsta: „Man niekaip nepavyksta rasti atsakymo. Net ir žiūrint iš reginčių žmonių perspektyvos, kad vienas populiariausių telefonų pasaulyje ir vienas iš populiariausių Lietuvoje neturi mūsų valstybinės lietuvių kalbos. Kodėl valstybiniu mastu nieko nėra daroma, kad lietuvių kalba atsirastų? Tai nėra kažkoks nišinis, trečios šalies gamintojų telefonos – tai yra populiariausias įrenginys pasaulyje ir, deja, mes turime tokią situaciją.“
Skaudžiausia, kaip sako jis, yra tai, kad būtent „Apple“ produkcija ir jos operacinė sistema žmonėms su regos negalia iš vartotojo perspektyvos yra pati patraukliausia: „Niekas, joks, net „Android“ vartotojas neregys, tikriausiai nesiginčytų, kad „Apple“ telefonai yra geriausiai pasaulyje pritaikyti neregiams. Jie yra patogiausi, juose prieinamumo funkcijos realizuotos patogiausiai. Ir čia yra skaudu, kadangi pradedančiajam vartotojui iš esmės būtų pats geriausias pasirinkimas „Apple“ įrenginys, bet juos naudoja tik pažengę vartotojai, vien dėl tos paprastos priežasties, kad jame nėra lietuvių kalbos ir nėra lietuviško balso sintezatoriaus.“
Čia, pasak jo, susiduriame su paradoksu – pagamintas patogus įrenginys, bet galimybės jį realizuoti tiesiog nėra.
„Nes aš net neabejoju, kad visi pradininkai tikrai rinktųsi tuos įrenginius dėl patogumo ir paprastumo, bet jie negali to daryti, nes norint naudotis „Apple“ įrenginiu, reikia suprasti lietuvišką tekstą su angliško sintezatoriaus dialektu – labai keistas tarimas gaunasi ir tam reikia tam tikro įgūdžio. Tai dėl to šio gamintojo įrangą kol kas Lietuvoje iš neregių renkasi tik pažengę vartotojai.
Jeigu mes pasižiūrėsime šio įrenginio kalbų paketą, tai ten yra visos didžiosios šalys, kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, tačiau yra ir mūsų kaimyninė Lenkija, Čekija taip pat, tai tikrai nėra, kad vien didžiosios šalys turėtų tą kalbą, tikrai ne. Kitos šalys jau yra tai pasidariusios. Matote, šis gamintojas laikosi tokios politikos, kad jeigu nebus balso sintezatoriaus, neatsiras ir tos lietuvių kalbos, nes pas juos kiekvienai kalbai, kurią palaiko telefonas, yra sukurtas ir balso sintezatorius“, – sako jis.
Bandymų turėjome, bet sėkme nepasižymėjome
Paklaustas, o kas turėtų imtis iniciatyvos, kad lietuvių kalba, kartu su balso sintezatoriumi, atsirastų šio gamintojo produktuose, A. Ravanas svarsto, kad didžiausia atsakomybė čia krenta valstybinėms institucijoms.
„Gamintojo perspektyvoje, jeigu mes pasižiūrėsime, mes esame labai maža rinka ir gamintojas turi nedidelį interesą. Žinant, kad „Apple“ parduoda milijonais savo telefonus vien per ketvirtį, Lietuvos rinka jiems yra procento dalis tikriausiai, jeigu imant visą jų apyvartą, todėl aš manau, kad čia turėtų būti valstybės interesas. Apskritai, mano toks požiūris, gal būsiu subjektyvus, bet jeigu mes norime puoselėti ir saugoti savo kalbą ir mes ją branginame, tai, man atrodo, kiekvienas Lietuvoje parduodamas įrenginys turėtų turėti lietuvių kalbą ir reikėtų ta linkme dirbti.
Tai vis dėlto čia, man atrodo, tikrai valstybė turėtų kalbėti su kompanija, tikriausiai investuoti kažkiek pinigų ar kažkaip kitaip susitarti, – šių niuansų tikrai neatsakysiu. „iPhone“ telefonai atsirado 2007 metais, tai, sakykime, 17 metų mes negalime pasiekti to, kad lietuvių kalba čia atsirastų“, – aiškina neregys.
Kadangi pats A. Ravanas darbuojasi technologijų pritaikymo klausimais, pasak jo, šią funkciją įdiegti nėra sudėtinga, tereikia ją sukurti. Kaip pasakoja jis, tokių bandymų Lietuvoje jau buvo, bet pastarieji – nepasižymi didele sėkme.
„Vilniaus universitetas, man atrodo, tuo projektu rūpinosi. Tai tuo metu, kai buvo pasirinkimas ar pirkti balso sintezatoriaus kūrimą iš tarptautinės kompanijos, ar gaminti patiems, Lietuva pasirinko kelią, kad mes gaminame patys. Ir, mano požiūriu, čia buvo padaryta klaida, kadangi mūsų balso sintezatorius dabar neatitinka tarptautinių standartų, kuriuos turėtų atitikti sintezatorius, kad jis galėtų būti integruotas į tą pačią „iOS“ operacinę sistemą, pavyzdžiui.
Ir dar blogesnis dalykas tame, kad projektas buvo įgyvendintas, sintezatorius buvo sukurtas, jeigu mes kalbame būtent apie „LIEPA-2“ projektą, bet dabar yra tokia situacija, kad kai baigėsi projektas, nebėra finansavimo, jis nebėra naujinamas ir dabar, sakykime, naujuose „Android“ įrenginiuose tas sintezatorius nebepalaikomas. Vartotojai prie to, prie ko priprato, į naujus įrenginius instaliuoti negali, tai gerai, kad šiuose įrenginiuose atsirado lietuviškas balso sintezatorius, kurį palaiko „Google“ kalbos variklis.
Taip pat yra didelė problema dabar atsirandanti, ji dar nėra problema, bet kelių metų bėgyje ji akivaizdžiai atsiras, jeigu mes nieko nedarysime, – tas pats „LIEPA-2“ sintezatorius veikia „Windows“ operacinėje sistemoje, tačiau sklinda kalbas, kad nuo kitos „Windows“ versijos jis nebus palaikomas ir lygiai taip pat nebeveiks. O jokios alternatyvos „Windows“ operacinėje sistemoje, skirtingai nei „Android“, mes Lietuvoje apskritai neturime. Ir tai vartotojams bus tikrai labai didelis iššūkis“, – aiškina jis.
Galėtų pasirūpinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija?
Kartu su A. Ravanu svarstant, kad galbūt šiuo klausimu turėtų rūpintis Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), DELFI išsiuntė užklausą ministerijos atstovams, su klausimu, kas šioje srityje daroma, kad neregiams išmaniosios technologijos būtų prieinamos. Pasak ministerijos komunikacijos atstovų, pati ministerija „negali įtakoti privačios įmonės, tokios kaip „Apple“ veiklos, tačiau skatina kurti neįgaliesiems pritaikytus technologinius sprendimus, kuriais ateityje įmonės galėtų pasinaudoti, kuriant daugiau galimybių neįgaliesiems pritaikytiems produktams“.
„Įgyvendinant šį tikslą, šiais metais Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau paskelbė 5 kvietimus Lietuvos mokslo ir studijų įstaigoms lietuvių kalbos ištekliams, kurie skirti dirbtinio intelekto sprendimams ir produktams kurti. Bendra kvietimų vertė siekia daugiau kaip 9 mln. eurų.
Vienu iš kvietimų, kurio suma – 3,8 mln. eurų, bus kuriamas lietuvių kalbos garsynas. Jis galės būti integruojamas į įvairius technologinius sprendimus, padėsiančius atpažinti kalbą, tarp jų ir sprendimus skirtus neįgaliesiems, ypač neregiams. Kitais kvietimais bus kuriami lietuvių kalbos tekstynai, kurie irgi galės būti integruojami į technologinius sprendimus, padedančius atpažinti mūsų kalbą negalią turintiems žmonėms“, – teigia EIMIN atstovai.
Taip pat pažymima, kad praėjusiais metais prasidėjo EIMIN priemonė „Geresnės neįgaliųjų komunikavimo galimybės pasitelkiant informacines technologijas“. Pastaroji skirta dviem informacinių technologijų sprendimams, kurie skirti žmonėms su negalia, sukurti: vienas jų – geresnėms kurčiųjų komunikacijos galimybėms, kitas – aklųjų prieigai prie informacijos užtikrinti.
„IT sprendimas klausos negalią turintiems žmonėms padėtų gauti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugą, t. y. būtų diegiama mobilioji programėlė, kuri užtikrintų kokybiškesnį nuotolinių lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų teikimą. Regos negalią turintiems žmonėms IT sprendimas leistų kokybiškiau žiūrėti filmus. Priemonės finansavimas skirtas jos įgyvendintojui – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai. Minėtiems projektams skirta beveik 2,5 mln. eurų lėšų“, – aiškina ministerija.
Verslui – rūpi
Tad, panašu, belieka laukti, kol privatus ir viešas sektorius surems pečius ir imsis iniciatyvos šiai problemai spręsti. O pasiteiravus A. Ravano, kokia apskritai yra mobiliuosiuose įrenginiuose esančių funkcijų ir aplikacijų perspektyva žmonėms su negalia, jis tikina, kad privatus verslas, kurdamas šias technologijas, pamažu vis daugiau atsižvelgia į žmonių su negalia poreikius.
„Kuo norėčiau pasidžiaugti, tai, kad vis dėlto, ypač komerciniame versle pastaruoju metu, kai nuo 2025 metų įsigalioja prekių ir paslaugų prieinamumo direktyva, atsiranda supratimas, kad jų produktas turi būti prieinamas visiems ir kad tai nėra kažkoks dalykas, kurį galima pasidaryti kažkada, kai bus laiko, arba apskritai nedaryti. Tai tas bendras supratimas atsiranda, techniškai, aišku, visokių problemų kartais iškyla ir tų trūkumų atsiranda, bet palyginus dešimtmečio laikotarpyje, tai situacija ženkliai yra geresnė ir ji laipsniškai gerėja, sakyčiau“, – sako jis.
Kaip aiškina Inovacijų agentūros „ICT Lab“ skyriaus vadovas Martynas Survilas, technologinė pažanga išties svarbi žmonėms su negalia. Jo teigimu, Pasaulinė sveikatos organizacija yra apskaičiavusi, kad 2030 m. daugiau nei 2,5 milijardo žmonėms su negalia prireiks vienos ar daugiau pagalbinių technologijų, o tai apima plačiau nei vien skaitmenines technologijas.
„Ateities tendencijos mobiliosiose programėlėse žmonėms su negalia apima dirbtinio intelekto, nešiojamųjų prietaisų ir papildytos realybės integraciją. Dirbtinis intelektas gali suteikti asmeninę pagalbą naudotojams su negalia, pavyzdžiui, padedant regėjimo negalią turintiems asmenims naviguoti arba padedant kalbos negalią turintiems asmenims – bendrauti. Nešiojami prietaisai, tokie kaip išmanūs laikrodžiai ir fizinės veiklos stebėjimo prietaisai, gali stebėti sveikatos būklę ir aktyvumo lygį, siūlydami asmeniui pritaikytus patarimus. Papildytos realybės programėlės gali pridėti virtualią informaciją į realų pasaulį, taip padedant naudotojams vizualizuoti aplinką ar įgyti naujų įgūdžių.
Tokių socialinių inovacijų kūrimui Lietuvoje organizuojami ir specialūs hakatonai. Verslas taip pat gali dalyvauti paramos priemonėse, siekiant sukurti inovatyvius produktus – tiek dirbtinio intelekto, tiek audiovizualinių technologijų ir socialinių inovacijų srityse. Be to, Lietuvoje veikia socialinių inovacijų asociacija bei klasteris“, – pasakoja M. Survilas.
Kad verslas domisi šia tema ir kuria produktus negalios bendruomenės, rodo ir realūs pavyzdžiai. Pasak specialisto, čia puikiai tinka lietuviškos programėlės „LingoLT“ pavyzdys. Pastaroji padeda kalbos sutrikimą turintiems vaikams integruotis į visuomenę.
Kviečia inicijuoti projektus ir siūlo finansavimą
Inovacijų agentūros GovTech Lab skyriaus projektų vadovė Liucija Sabulytė aiškina, kad technologijų svarbos augimas, siekiant platesnės ir visapusiškos negalią turinčių žmonių įtraukties, auga dėl kelių priežasčių.
„Visų pirma, vystomos technologijos atveria vis daugiau galimybių kurti geresnes paslaugas piliečiams ir verslui. Antra – šios paslaugos pinga ir tampa vis labiau prieinamos įvairioms viešojo sektoriaus ir verslo organizacijoms. Ir trečia – auga piliečių ir verslo lūkesčiai. Tarp jų – ir negalią turinčių žmonių, kurie pagrįstai tikisi, kad tiek viešojo sektoriaus, tiek verslo teikiamos paslaugos jiems bus prieinamos, pasiekiamos, atsižvelgiant į poreikius.
Kalbant apie technologijų panaudojimą versle ir viešajame sektoriuje, tai įgalina žmones su negalia keliais būdais: mažinamos kliūtys, su kuriomis susiduriama kasdieniame gyvenime – kalbant, skaitant, rašant, keliaujant ir kt., suteikiama galimybė visavertiškai dalyvauti skaitmeniniame gyvenime ir pasiekti tokią pat informaciją, kurią pasiekia kiti, kurti labiau personalizuotus, įvairių poreikių turintiems žmonėms skirtus produktus ir paslaugas ir suteikiamas didesnis savarankiškumas bei mažesnė priklausomybė nuo kitų“, – sako ji.
Pasak pašnekovės, Inovacijų agentūroje veikianti GovTech Lab komanda jau nuo 2019 m. įgyvendina „GovTech iššūkių serijos“ programą, kurios metu technologijų pagalba siekiama spręsti sudėtingus viešojo sektoriaus ir visuomenės iššūkius.
„Šios programos įgyvendinimo laikotarpiu spręsti iššūkiai, siekiant didinti žmonių turinčių negalią įgalinimą. Pavyzdžiui, Jaunuolių dienos centras, kartu su įmone „Mobiliųjų aplikacijų kūrimas“ sukūrė aplikaciją „MBU – mano biudžetas“ intelekto negalią turintiems asmenims. Spręsta problema, kad tokią negalią turintys asmenys susiduria su sunkumais savarankiškai naudotis pirkimo-pardavimo paslaugomis ir dėl to patiria socialinę atskirtį.
Prie kokio sprendimo prieita? Sukurtas lengvai skaitomas ir suprantamas e-sprendimas (mobili aplikacija), kuris užtikrina žmonių su negalia savarankišką atsiskaitymą už prekes kavinėse. Sprendimo demo versija ištestuota 2 kavinėse, naudojama 60 proc. Jaunuolių dienos centro klientų. Tokiu būdu skatinamas negalią turinčių asmenų savarankiškumas, ugdomi verslumo įgūdžiai, auginamas skaitmeninis raštingumas.
Šiuo metu yra paskelbtas kvietimas „Finansavimas GovTech sprendimo bandomosios versijos sukūrimui“ teikti paraiškas ir gauti finansavimą inovatyvių, viešojo sektoriaus ir socialines problemas sprendžiančių, technologinių sprendimų kūrimui. Iki balandžio 18 d. viešojo sektoriaus subjektai, taip pat ir organizacijos, kurių klientai yra negalią turintys žmonės, gali inicijuoti projektus ir gauti iki 53 tūkst. Eur siekiančia subsidiją inovatyvaus produkto prototipo kūrimui“, – teigia L. Sabulytė.