Lietuva jau gali pasigirti antruoju oficialiu vienaragiu
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos startuolius vis dažniau pastebi tarptautiniai investuotojai. „Tokios sėkmės istorijos dar labiau atkreipia dėmesį į mūsų šalį. Rezultatai taip pat rodo, kad investicijos į startuolius auga, – tvirtina Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai, – 2021 m. startuoliai pritraukė daugiau nei 420 mln. eurų investicijų, bendra Lietuvos inovatyvių verslų vertė pasiekė 7,1 mlrd. eurų ir, vertinant nuo 2016 m., padidėjo 17 kartų. Sieksime išlaikyti šį tempą ir toliau stiprinti startuolių ekosistemą, kurioje, tikime, atsiras ir daugiau vienaragių“.
Visai neseniai juo tapo 1,6 mlrd. dolerių vertę pasiekęs startuolis „Nord Security“, įvardijamas viena iš lyderiaujančių kibernetinio saugumo sprendimus kuriančių įmonių pasaulyje. Kaip teigia portalo „Delfi“ kalbintas įmonės bendraįkūrėjas Tomas Okamanas, „Nord Security“ misija yra kurti radikaliai geresnį internetą, kuriame saugumas ir privatumas yra svarbiausios vertybės: „Kompanijai šiuo metu priklauso šeši kibernetinio saugumo produktai, tarp kurių pasaulinius apdovanojimus ir ekspertų pripažinimą pelnęs virtualus privatus tinklas „Nord VPN“, „NordLayer“, „NordPass“, „Nors Locker“ ir „Atlas VPN“. 2022 m. kompanija susijungė su kita kibernetinius sprendimus kuriančia bendrove „Surfshark“.
Tiesa, T. Okmanas prisipažįsta, kad partnerių pasirinkimas buvo atsakingas procesas, trukęs ilgiau nei metus. „Galiu išduoti paslaptį, kad atmetėme ir kai kuriuos finansiškai palankesnius pasiūlymus, nes ieškojome partnerių, kurie turėtų būtent tokią patirtį, kokios reikia mums, – dėsto T. Okmanas, – Partneriai, naujieji investuotojai, mums svarbūs tam, kad padėtų greičiau augti toliau. Kaip tas augimas bus išreikštas – ar per naujas investicijas, ar organiškai – kol kas negaliu pasakyti“.
Sėkmė priklauso nuo kelių esminių punktų
Siekdama paspartinti startuolių augimą, Europos Komisija sutelks valstybes nares, taikančias ES startuolių standartą „Start-up Nations“, kad paskatintų dalijimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir tokios praktikos taikymą. Šiandien tokiais praktikos pavyzdžiais dalijasi ir antrasis oficialus Lietuvos vienaragis. „Įmonėms, organizacijoms skaitmenizuojant procesus neišvengiamai susiduriama su klausimu, kaip apsaugoti savo sistemas, vis augančias duomenų bazes virtualioje erdvėje. „Nord Security“ produktai būtent šią funkciją ir atliepia – padeda sumažinti kibernetinių grėsmių riziką. Mes rūpinamės, kad skaitmeninis proveržis vyktų saugiai, jog užtikrintume saugią erdvę vystytis ateities technologijoms“, – komentuoja T. Okmanas, – Mes, „Nord Security“, žinome, kaip suburti stiprią komandą, kuriai būtų galima pavesti projektus ir kuria galima pasitikėti. Mudu su Eimantu dalyvavome veikiausiai pirmojo šimto darbuotojų atrankos procesuose – pamenu, tai buvo labai sunkus laikotarpis. Tačiau atrinkus stiprią profesionalų komandą, mes galėjome patikėti jai svarbius procesus ir susikoncentruoti į įmonės augimą“.
Visai neseniai įkurto edukacinių technologijų startuolio „BBright“ vadovas Mantas Vičius pažymi, kad vienas iš svarbiausių dalykų, kurio kiekvienas startuolis neturėtų užmiršti savo versle, yra adaptyvumas. „Manau, kad daugelis startuolių per daug įsimyli savo idėją ir praranda lankstumą. To netekus, yra prarandamas greitis, o tuo pačiu nukenčia ir inovacijos, kurias jie stengiasi įnešti. Žinome, kad startuoliai skatina ekonomikos augimą savo revoliucinėmis technologijomis ir laikui bėgant sukuria naujas pramonės šakas. Reikėtų dėti pastangas, kad startuolių atsirastų kuo daugiau. Juk sėkmingas startuolis prisideda ir prie šalies įvaizdžio keitimo bei gerinimo“, – įsitikinęs M. Vičius.
Startuoliai – skaitmeninės transformacijos akseleratoriai
Skaitmenizacija yra tarsi dar viena evoliucijos pakopa, neatsiejama visuomenės progreso dalis, sako T. Okmanas. „Visos technologijos kuriamos tam, kad palengvintų įvairius procesus ir leistų efektyviau juos valdyti – dėl tų pačių priežasčių vystomos ir skaitmeninės inovacijos, – aiškina pašnekovas, – Vienintelis skirtumas yra tai, kad pastarosios neapsiriboja kuria nors industrija ir gali būti (bei bus) plačiai pritaikomos – visur nuo medicinos iki derliaus nuėmimo. Tiems, kurie renkasi ignoruoti vis sparčiau vykstančią skaitmenizaciją, ateityje bus tik sunkiau vytis laiką. Būtent todėl savalaikis investavimas į virtualias technologijas yra kritiškai svarbus“.
Tai, kad skaitmenizacija yra be galo svarbi startuolio kūrimo bei vystymo procese, patvirtina ir M. Vičius, teigiantis, kad idėja startuoliui jam kilo dar gimnazijos laikais. „Norėjau sukurti tai, kad galėtų nešti pokytį, o skaitmeninės technologijos pasitelkimas tam pokyčiui buvo neatsiejamas dalykas. Kaip ir daugelis startuolių kūrėjų, pradėjau nuo vienos idėjos, ji keitėsi ir įgijo naują formą. Tai šiuo metu ir yra edukacinių technologijų startuolis „BBright“, kurio misija yra padėti moksleiviams pasikloti tvirtą pagrindą aukštiems akademiniams pasiekimams, – aiškina M. Vičius, – Mūsų kuriamoje personalizuoto mokymosi platformoje „Elicėjus“ pasitelkiamas dirbtinis intelektas, siekiant identifikuoti kiekvieno mokinio mokymosi spragas ir jas likviduoti. Taigi plečiame inovacijas į Lietuvos švietimą, o svarbiausia – į Lietuvos mokyklas, kur apskritai inovacijos dažniausiai vėluoja“.
Pandeminė situacija atvėrė naujas galimybes
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovų teigimu, skaitmeninės paslaugos verslui ir gyventojams yra ne tik administracinės naštos mažinimas, bet ir skaidrumas, korupcijos eliminavimas, kaštų mažinimas ir greitis. „Pandeminė situacija parodė, kad šalyje turime efektyvias priemones, kurios leidžia vykdyti veiklas virtualioje erdvėje. Tai – elektroninis parašas, atpažinties ir komunikavimo priemonės. Dar geresnių rezultatų galėtume pasiekti didindami paslaugų suteikimo greitį“, – aiškina Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai.
Šiuo atveju T. Okmanas neabejoja, kad pandemija paspartino skaitmenizacijos procesą. „Tai itin ryškiai matyti tuose sektoriuose, kurie lig šiol nejuto poreikio ieškoti virtualių būdų vystyti savo veiklą. Dabar visi įsitikinome, kad nėra padėties be išeities: „Kino pavasario“ filmus žiūrėjome namuose, kartu su someljė degustavome vyną per nuotolį, daugelis įmonių itin greitai sukūrė žmonėms sąlygas dirbti iš namų. Tai, kas rodėsi toli gražu neįmanoma, vos per kelis metus tapo mūsų realybe“, – pasakoja „Nord Security“ bendraįkūrėjas.
T. Okmanui antrina ir M. Vičius. „Manau, kad prasidėjus pandemijai startuolių produktai tapo dar svarbesni. Jei būtume savo startuolį įkūrę prieš trejus metus, mokyklos būtų to nesupratusios. Technologijoms tapus neatsiejama gyvenimo dalimi, startuolių produktų poreikis išaugo. Dirbti iš skirtingų vietų tapo labai lengva. Be to, daugelis pasaulinio lygio akseleratoravimo ir pre-akseleravimo programų tapo prieinamos internetu“, – sako „BBright vadovas“.
Svarbus startuolių ekosistemos stiprinimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra išsikėlusi ambicingą tikslą – iki 2030 m. patrigubinti startuolių prekių ar paslaugų pardavimą, eksportą ir startuolių pritraukiamas investicijas. Pasak ministerijos atstovų, tai bus siekiama gerinant verslo aplinką, kuriant į startuolių poreikius orientuotas tikslines paramos priemones, skatinant naujų startuolių atsiradimą ir jų konkurencingumą. „Pagal 2021–2027 m. ES fondų Investicijų programą planuojamos finansinės paskatos startuolių kūrimo, akceleravimo, plėtros veikloms, inovacijų kūrimui, talentų pritraukimui ir pan. Tam per įvairias priemones bus skirta daugiau kaip 517 mln. eurų ES investicijų. Šios paskatos, visų pirma, bus nukreiptos į verslo skatinimą regionuose, taigi, daugiau lėšų ir platesnis spektras finansuojamų veiklų bus skirta Lietuvos Vidurio ir Vakarų regionui“, – komentuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai.
„Startuoliams itin svarbus bendruomenės palaikymas ir dalijimasis geriausiomis praktikomis, tad džiugu, jog imamasi iniciatyvų paspartinti ir tarptautinį bendradarbiavimą. Lietuvoje mūsų bendruomenė veikia išvien, tačiau visuomet norime ir galime daryti dar geriau. Puikus pavyzdys mums yra Silicio slėnis. Verslai ten greitai ir efektyviai kuria inovatyvias technologijas, nes visa ekosistema glaudžiai bendradarbiauja, padeda vieni kitiems ir dalijasi informacija“, – neabejoja T. Okmanas.
Startuolių ekosistema šiuo metu yra svarbiausias inovacijų akseleratorius, pastebi Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Pradėjusi veikti Inovacijų agentūra yra atsakinga už Lietuvos inovacijų ekosistemą ir inovacijų skatinimą visuose verslo vystymo etapuose – nuo idėjų plėtojimo iki produktų pateikimo galutiniams vartotojams, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai, – Nebeliks besidubliuojančių funkcijų ir neapibrėžtos atsakomybės, verslo atstovai aiškiai žinos, kur kreiptis pagalbos – tiek pradedančios, tiek pažengusios įmonės vieno langelio principu čia galės gauti visus atsakymus, ekspertinę pagalbą ir finansavimą“.
M. Vičiaus nuomone, Inovacijų agentūra suteiks lietuviškiems startuoliams erdvę ir pagalbą plėstis, augti bei siūlyti inovacijas visam pasauliui. „Matome, kad tai yra įgyvendinama, nes turime vienaragių ir Lietuvoje. Pastaruoju neseniai tapo „Nord Security“. Tad Lietuva turi tapti pagrindiniu centru ateities vienaragiams Europoje“, – įsitikinęs „BBright vadovas“.