Pradėjome nuo nulio, o dabar mums pavydėti gali netgi pažengusios Vakarų valstybės

Nors esame įpratę dažniau skųstis nei girtis, spartus internetas šalyje yra vienas iš tų dalykų, kuriais galime pasidžiaugti – juk tai sritis, garsinanti Lietuvą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Interneto atsiradimo ir vystymosi istorija priverčia nustebti, kokiais dideliais žingsniais vyko pokyčiai. Tad nuo ko viskas prasidėjo?

Iš pradžių internetas tebuvo failų keitykla

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos instituto docentas Linas Bukauskas aiškina, kad interneto veikimo pradžią mūsų šalyje galima sieti su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu, mat kaip tik tada tuometinė technologinė naujovė buvo perimta iš Vakarų.

Pirmieji kompiuteriai, turintys funkciją komunikuoti su kitais interneto mazgais, veikė senuosiuose VU Matematikos ir informatikos instituto rūmuose, esančiuose A. Goštauto gatvėje, Vilniuje. Šiame pastate atsirado pirmieji komutaciniai mazgai, leidę komunikuoti su interneto mazgais, esančiais Vakaruose.

Tiesa, tuometinis internetas anaiptol nepriminė to, ką internetu vadiname šiandien. Galima sakyti, kad pirmoji jo versija mus pasiekė per telefono linijas – tais pačiais dviem variniais laidais, kurie ėjo į kiekvieną butą ir pagrindines įstaigas, moduliatorių ir demoduliatorių pagalba pradėjo keliauti signalai, sukuriantys interneto ryšį.

„Įsivaizduokite – kaip jūs dabar skambinate telefono numeriu pokalbiui, taip anksčiau reikėdavo skambinti telefonu į specializuotą interneto mazgą, kuris suteikdavo komunikavimo internete galimybę. Taip būdavo užmezgamas ryšys su vadinamu interneto mazgu ir sukuriama galimybė perduoti duomenis iš taško į tašką“, – aiškina L. Bukauskas.

Netrukus atsirado el. pašto paslauga, vienas pirmųjų internetu buvo pasiekiamas „Atviros Lietuvos Fondas“, viena po kitos atsirado ir pirmosios svetainės.

„Iš pradžių interneto puslapiai nebuvo tokie interaktyvūs kaip dabar. Tiesiog būdavo sąrašai failų, kuriais buvo galima dalintis. Iš esmės internetas tebuvo galimybė perduoti žinutes ir dalintis failais. Praėjus 20-30 metų internetas tapo aplinka, kurioje šiandien galioja savos bendravimo kultūros taisyklės“, – teigia L. Bukauskas.

Anksti ėmėsi interneto tinklų plėtros projektų

Interneto gimimo šalyje metais pats Informatikos instituto docentas tebuvo moksleivis. Dar mokydamasis 11 klasėje, jis naudojosi galimybe susisiekti su pašto siuntimo taškais – dabartiniais pašto serveriais. Didesnės interneto platybės jam atsivėrė mokantis universitete.

„Interneto atsiradimo šalyje laikais Lietuva buvo plynas laukas. Nebuvo daug privačių kompanijų – buvo tik valstybinis „Lietuvos telekomas“. Pataikėme kaip tik tuo metu, kai iš esmės interneto skleidimui pradėti naudoti šviesolaidiniai kanalai, optiniai šviesolaidžiai. Šviesos signalai perduodami per skaidrius laidus į kitą pusę, o tai veikia žymiai greičiau, efektyviau, patiriama mažiau nuostolių“, – aiškina jis.

L. Bukauskas prisimena, kad Lietuva aktyviai ėmėsi interneto prieigos diegimo projektų. Vienas iš jų – RAIN projektas, visą šalį apjungęs šviesolaidinėmis magistralėmis ir vykęs dviem etapais. Pirmojo etapo metu buvo įdiegti pagrindiniai magistraliniai duomenų perkėlimo keliai. Antrojo etapo metu internetas pasiekė kiekvieną pašto skyrių, švietimo įstaigą, pasiekė ir nutolusius miestelius.

„Manau, kad tai yra didžiulė sėkmė. Privatus kapitalas ir valstybinis strateginis mąstymas lėmė tai, kad šiandien mes turime jau įdiegtas pagrindines šviesolaidines magistrales. Turime pagrindinį sujungimą su kaimyninėmis valstybėmis, alternatyvas per jūrą, atitinkamai dabar prisidėjo ir palydovinis ryšys, kurio neina atmesti kaip interneto galimybės. Turimos šviesolaidinės magistralės reiškia, kad esame jungi šalis tarpvalstybiniu mastu“, – teigia L. Bukauskas.

Dar vienas projektas, išplėtęs interneto pasiekiamumo galimybes – LITNET. Tai tinklas, apjungęs Lietuvos aukštąsias mokyklas ir joms parūpinęs aukšto našumo interneto ryšį.

Pagal interneto pasiekiamumą Europoje esame pirmi

„Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos šviesolaidžio plėtra ne tik pastebėta, bet ir įvertinta. 2010-aisiais organizacija „FFTH Council“ paskelbė, kad Lietuva pagal šviesolaidinio interneto pasiekiamumą užima pirmą vietą Europoje ir penktą vietą pasaulyje. Mūsų šalyje šviesolaidžiu naudojosi 18 proc. namų ūkių, antrą vietą Europoje užėmusioje Švedijoje – 12 proc., Norvegijoje – 11 proc.

„Visų pirma, jau pats Lietuvos kraštovaizdis yra užprogramuotas interneto sėkmei – čia gausu lygumų, nėra uolų ar kalnų, kurie apsunkintų šviesolaidžio plėtrą. Dar sovietmečiu Lietuva turėjo geriausiai išvystytą infrastruktūrą visoje Sovietų sąjungoje – tai ir nutiesti keliai, įrengti šuliniai, kanalizacijos tinklai, kurie puikiai tiko šviesolaidžių kabelių tiesimui. Be to, didžioji dalis interneto infrastruktūros mūsų šalyje buvo sukurta dar tada, kai žmonių darbas nebuvo tiek pabrangęs kiek pastaraisiais metais“, – aiškina A. Šemeškevičius.

Vis dėlto, „Telia“ technologijų vadovas pastebi, kad jei interneto pamatus Lietuvoje klotume šiandien, tai kainuotų žymiai daugiau ir klientams tektų mokėti gerokai brangiau už interneto paslaugas.

Pašnekovas pabrėžia, kad Lietuvos interneto plėtrą paskatino ir stiprios užsienio investicijos. „Nuo 1992 metų į Lietuvos telekomunikacijų plėtrą „Telia Company“ jau investavo daugiau kaip 1,4 mlrd. eurų. Lenkiu galvą prieš tuometinius inžinierius, kurie tikėjo šviesolaidžio ir interneto ateitimi ir šiuo tikėjimu „užkrėtė“ savo vadovus. Teisingi ir laiku padaryti sprendimai šiandien mums leidžia džiaugtis geriausia interneto paslaugų kokybe už patraukliausią kainą Europoje", - teigė A. Šemeškevičius.

Interneto pasaulyje ateitis priklauso šviesolaidžiui

Lietuviško interneto gimimo diena gali būti laikoma 1991 m. spalio 10 diena. Tada ant Seimo buvo įrengta norvegų padovanota palydovinio ryšio įranga, leidusi Lietuvai prisijungti prie pasaulinio žiniatinklio. Duomenų perdavimo sparta tuo metu buvo 9,6 kilobito per sekundę, kai šiandien ji siekia šimtus gigabitų.

„Ir nors jau po metų Lietuvoje buvo nutiesta pirma šviesolaidžio linija, sujungusi Vilnių ir Kauną anuomet žaibišku 140 Mbps greičiu, šviesolaidinės sistemos buvo naudojamos tik stuburiniams tinklo sujungimams. Įmones ir gyventojus pasiekdavo variniai telefonų laidai, o „čiulbantys“ analoginiai modemai išspausdavo, geriausiu atveju, 56 Kbps spartą. Negana to, ryšys nebuvo stabilus ir kone kiekvienas to meto internautas pamena, kaip erzindavo netinkamu laiku pakeltas telefono ragelis“, – teigia A. Šemeškevičius.

Taip pat jis pabrėžia, kad veiklos internete anuomet nebuvo daug. Antai pirma svetainė su lietuvišku domenu „.lt“, priklausiusi Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutui, buvo užregistruota tik 1993-iųjų vasario 26 dieną. Veikti šis tinklalapis pradėjo dar po dvejų metų. Eiliniai gyventojai registruoti lietuviškus domenus galėjo tik nuo 2000-ųjų.

A. Šemeškevičiaus teigimu, duomenų atsisiuntimo sparta gerokai padoresnę 512 Kbps (išsiuntimo – perpus mažesnę) ribą pasiekė 2001-ųjų gegužę, kuomet tuometinis „Lietuvos telekomas“ pradėjo teikti ADSL technologijos pagrindu veikiančią interneto paslaugą. Ši technologija buvo įdiegta penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose ir daugiau kaip 30 rajonų centrų.

„Visgi jau tada buvo aišku, kad interneto ateitis – šviesolaidis, taigi 2006 metais pavadinimą į „Teo“ pakeitęs „Lietuvos telekomas“ namų vartotojams pradėjo siūlyti šviesolaidinį internetą, kurio tiek duomenų atsisiuntimo, tiek išsiuntimo sparta išaugo šimtus kartų“, – aiškina pašnekovas.

A. Šemeškevičius tikina, kad šviesolaidis, kuriuo duomenys visą pasaulį gali apskrieti per penktadalį sekundės, išlieka neaplenkiamas ir tai nesikeis dar daugelį metų. Optinio ryšio technologijas tobulinantys mokslininkai greitį jau skaičiuoja ne gigabitais, o terabitais per sekundę, ir tai anaiptol ne riba. Belieka sugalvoti, kaip ir kam tokią spartą panaudoti praktiškai.

Pašnekovas pastebi ir tai, kad lietuviai greitai spėjo įvertinti šviesolaidžio privalumus. Laido su plauko plonumo – 125 mikrometrų skersmens – optine skaidula savo daugiabutyje ar name troško ne tik pavieniai greičio fanatikai, tai tapo kone privalomu modernaus lietuvio atributu. Jau 2010-ųjų pabaigoje prie „Teo“ prisijungė 100 000-asis šviesolaidžio klientas, dar po ketverių metų šis skaičius padvigubėjo, šiuo metu optiniu „Telia“ internetu namuose naudojasi per 260 tūkst. šeimos ūkių.