Inovacijų agentūros atstovė Jolita Mažeikienė sako, kad prekių ženklą „Co-created in Lithuania“ žymėjimas įmonėms taps savotišku prisistatymų, kokios šalyje produktai sukurti. Pašnekovė sako, kad tai – geografinė nuoroda tiems, kurie užsiima eksportu.
„Tai yra sprendimas, kaip įmonėms save pozicionuoti. Pasauliniai vartotojų tyrimai rodo, kad 75 procentams pasaulio vartotojų yra svarbi prekės kilmės šalies nuoroda ant produkto pakuotės. Įvairios šalys yra pasirinkusios įvairius sprendimus. Kartais tokia žinutė nėra labai gera – kaip „made in China“ – jei mūsų seneliai saugojo tokius produktus, kaip „vau, iš Kinijos“, tai dabar visiškai nuvertėjo tos šalies kilmės prekės ženklas. Yra šalys, kurios yra pasirinkusios kūrybinius sprendimus. „Design in Amsterdam“ savo šalį, miestą pozicionuoja kaip dizaino, kūrybos miestą, ar „made in Germany“ – kokybės ženklą, – sako J. Mažeikienė ir priduria, kad kilmės šalies nuoroda savo produktus žymi dauguma šalių, o Lietuvoje tik maždaug pusė prekių turi kilmės nuorodas.
Tyrimai rodo, kad eksportuojantys prekes Lietuvos gamintojai ima naudoti vis dažniau, o anksčiau, gavę didelius užsakymus iš užsienio, savo ženklu produktą ženklindavo užsakovas.
„Dabar mūsų tyrimai rodo, kad virš 50 procentų eksportuotojų nori eksportuoti su savo prekės ženklu, specialiai eksportui kuria prekės ženklus ir kilmės šalies nuorodą yra vienas iš tų kertinių atributų“, – sako Inovacijų agentūros atstovė.
Šalies kilmės prekių ženklas „Co-created in Lithuania“, anot pašnekovės, sustiprins šalies gamintojų atpažįstamumą, kuris kuria pridėtinę prekės vertę. Visgi ženklinti šiuo ženklu galima žymėti tik išties Lietuvą reprezentuojančias įmones.
„Prekės atsekamumas ypač aktualus ir karo kontekste. Vartotojams svarbu žinoti, kad tai nebūtų gamintojas ar šalis, kuris remia agresorių. Inovacijų agentūra prisiima atsakomybę, iš įmonių prašome labai nedaug – reikia atitikti keturias sąlygas: įmonė turi būti juridiniame registre, vykdyti eksportą arba ruoštis eksportui ir, jei ruošiamasi, atliksime produkto diagnostiką ir pateiksime rekomendacijas, kaip tai geriau daryti. Trečia sąlyga – būti užsiregistravus eksporto duomenų bazėje. Ir pagrindinė sąlyga ta, kad mes patikrinsime įmonės patikimumą, finansinius rezultatus, seksime, kaip jiems sekasi ir viešinsime geriausius atvejus, rodysime sėkmės istorijas“, – paaiškina pašnekovė, ko reikia, kad įmonė gautų jau sukurtą ženklą.
J. Mažeikienė priduria, kad stebint įmones, jei kuri netinkamai naudos prekės ženklą, taip pat neliks be pasekmių, tad įmonės turi prisiimti atsakomybę mainais už gaunamą paskatinimą ir sklaidą.