– Žinau, kad ir vyrai papuola į melo pinkles, bet šįkart daugiau dėmesio skirkime moterims. Kaip paaiškintumėte fenomeną, kuomet iš šono žmonės kuo puikiausiai mato, kas vyksta, ir net pati apgauta moteris po kiek laiko atsitokėja, net juokiasi iš savo naivumo, bet santykių su jai meluojančiu vyru vystymo periodu tarsi apanka?
– Jį galima mėginti aiškinti tuo, kad mes iš tiesų kasdien labai daug kartų sau meluojame. Tai yra visiškai natūralu, iš esmės turi gynybinę funkciją, neleidžia pamatyti dalykų, kurie tuo momentu mums būtų per skaudūs suprasti. Tada natūralu, kad galiu pamatyti ne visą vaizdą ir paskui nuo to nukentėti.
Kitas, labai svarbus dalykas – reikėtų nesumenkinti įsimylėjimo funkcijos. Tai iš tiesų galima būtų prilyginti psichikos sutrikimui: tuo momentu, kai esu įsimylėjęs, aišku kažkokioj izoliuotoj srity, bet iš esmės aš matau tik pusę žmogaus, tik gerąją jo dalį, kuri žavi, ir nematau kitos pusės. Dėl to truputį juokaujant tai galima būtų pavadinti psichikos sutrikimu, nes nematau realybės arba matau realybę ne tokią, kokia ji yra. Įsimylėjimo būsenoje lengviau praleisti tuos dalykus.
– Yra įvairių versijų, kiek įsimylėjimas trunka. O kaip atrodo jums? Kada tikėtina, kad tas rūkas nuo akių nuslenka?
– Tai yra labai individualu. Įsimylėjimas anksčiau ar vėliau vis tiek praeina, laikas individualus. Pasakymas, kad visiems trunka tris metus ar pan., manau, yra labai netikslus.
– Kalbant apie pačią santykių pradžią, ar yra tam tikri ženklai, į kuriuos tikrai derėtų atkreipti dėmesį, ir tai pastebėjus net nebegilinti santykių, nieko nesitikėti, tiesiog atsistoti ir išeiti?
– Jei žmogus turi susiformavęs emociškai prieinamų santykių formavimo įgūdžius, tada jis pastebės tas raudonas vėliavėles pakankamai nesunkiai ir išeis. Bet šioje vietoje aš norėčiau pakalbėti, kodėl kartais santykių formavimosi įgūdžiai nesusiformuoja.
Svarbu pažymėti, kad žmogaus charakteris pagrinde formuojasi iki šešerių metų amžiaus. Paskui, kaip juokaujame, su šešiamečiu ar vyresniu jau reikia gyventi, o ne jį auklėti. Kuo daugiau augdamas jis patyrė šiltų jausmų – tuo bus gyvenime lengviau nusiraminti ir neišsibalansuoti, kai užpuola stresas. Lygiai taip pat svarbūs ir santykiai šeimoje.
Čia norėčiau pabrėžti, kad tėtis ir mama iš esmės turėtų mylėti vienas kitą truputėlį labiau, nei dukrą arba sūnų. Vaikai yra ruošiami kitai šeimai. Gi mama nesiruošia sau sūnaus į vyrus ar tėvas dukros į žmonas. Todėl šeimoje turėtų būti labai aiškus principas, kad mes su mama vienas kitą mylime, tu esi šeimos dalis, bet santykiuose esame mes.
Dar svarbu pabrėžti, kad tėtis ir mama turėtų būti emociškai prieinami, tada žmogus bus pasiruošęs emociškai prieinamam santykiui. Kitu atveju atveju suaugęs žmogus gali mėginti sukurti emociškai toksišką santykį. Pavyzdžiui, tėtis emociškai neprieinamas, nes dažnai išgeria – kalbant apie dukrą, gali formuotis emocinio ryšio alkis, tačiau tuo pačiu galima neturėti įgūdžių kurti tą santykį, nors ir yra emocinis alkis.
Mūsų psichika manipuliacijas ir mėginimus „apsukti“ pastebi nuo pat pradžių, bet yra linkusi ignoruoti, o tam yra gili priežastis – turėti visą vyrą sau moteriai yra labai baisu, nes tada iš mergaitės reikia tapti moterimi.
Galiausiai, yra vienas dalykas, kurį merginos ignoruoja: jei vyras turi merginą ar žmoną, sakosi, kad su ja santykiai komplikuoti – tai yra viena iš ryškiausių raudonų vėliavų. Kiekvienas žmogus linkęs galvoti, kad jo situacija yra išskirtinė, neva „aš tikrai sutikau žmogų, kuris yra man skirtasis, gal jis tikrai namie nėra labai laimingas, aš nukonkuruosiu kitą moterį ir viskas bus gerai“. Čia labai svarbu suprasti, kad vyras, meilužei kalbėdamas apie blogą žmoną ar merginą namuose, kalba tikrai ne apie žmoną ar merginą, o apie save.
Čia reikėtų išplėsti akis, įtempti ausis ir pradėti klausytis, nes tai yra svarbi informacija, pasakanti daug apie vyrą. Yra rizika paslysti, nes klausyti, kokia bloga jo dabartinė mergina tai kabutėse „meilužei“ yra smagu, tarsi netikras laimėjimas – klausant, kokia kita yra bloga, dirbtinai keliasi mano savivertė. Svarbus faktorius, jog į tokius apgavysčių, melagysčių santykius labiau linkę įsivelti žmonės, kurie patys nėra pilnai pastatę vidinės savigarbos, šlubuoja pasitikėjimo savimi jausmas, jie labiau linkę susitaikyti su dalykais, kurie jų nevisai tenkina, nes na kaip gali būti kitaip, jei augant namie buvo būtent taip?
– Norėčiau akimirkai sugrįžti prie vienos jūsų minties. Tikiu, kad tai gal skambėti keistai ar net sukrėsti. Mes tarsi pripratę traktuoti, kad daugybė žmogaus emocinių problemų randasi iš meilės, švelnumo vaikystėje trūkumo. Tuo tarpu jūs sakote, kad yra visiškai normalu, adekvatu ir net sveikintina, jei vaikas aiškiai pajaus, kad jo mama tėvą myli labiau, nei jį? Ar aš teisingai suprantu?
– Taip, tikrai labai teisingai. Nelabai norėčiau visko supaprastinti ir pasakyti, kad visos bėdos – iš to, kad vaikystėje meilės negavo. Labai sudėtingas, komplikuotas reikalas. Psichika yra sudėtinga ir jai vystytis reikia palankių sąlygų. Manyčiau, kad viena iš tų palankių sąlygų ir yra, kad tėtis ir mama yra santykyje ir vienas kitą myli labiausiai. Tuo pačiu yra formuojamas vaizdas, kad tokia turi būti šeima – statyta ne ant pasiaukojimo, buvimo kartu „dėl vaikų“, kai santykiai nesiriša ar pan. Augdamas vaikas mato, kad šeimoje yra santykis, kuriame abu žmonės yra patenkinti, gali parodyti vienas kitam šilumą ir įgyvendinti vienas kito poreikius, į juos atsižvelgti. Tai nereiškia, kad tokioje šeimoje vaikas negaus dėmesio. Kaip tik jis gaus labai svarbų ir gerą dėmesį, nes šeimoje bus meilės atmosfera.
– Negalime ignoruoti skyrybų statistikos, o vaikai dažniausiai lieka augti su motinomis. Kaip tokiu atveju formuoti pasaulėžiūrą, kad toji mergina nebūtų linkusi vėliau veltis į toksiškus santykius dėl tėvo, kurio nebuvo, ilgesio?
– Čia svarbus dalykas yra pagalba, pavyzdžiui senelių. Jei yra mamos tėvai, galbūt senelis gali dalinai užpildyti tėvo rolę. Nuo mokyklinio amžiaus šią rolę dažnai užpildo mokytojai, auklėtojai, būrelio treneriai. Iš esmės, žmogus, kurio tėvai išsiskyrė, nėra pasmerktas nematyti gero vyriško vaizdo.
Problema randasi tada, kai namie pradeda atsirasti neaiškios reputacijos žmonės. Kartu sugeriantys ar atsiranda vienas, prapuola, tada kitas, trečias, neaiškūs žmonės lieka kartu miegoti su mama. Tada prasideda nestabilūs fragmentuoti vaizdai, kuriuos ateityje norėsis išveikti, pergyventi ir pačiam patirti, kad „perdirbtumei“. Bet jei mama yra pati stabili, emociškai prieinama, nepersidirba, tvarkosi emocines bėdas, jei tokių turi, yra finansiškai stabili – nemanau, kad galėtų būti kažkokia tragedija augti tik su ja.
– Grįžtant prie santykių, kuriuose yra daug melo: kai kuriuose romantiniuose ryšiuose apgavystės yra pastovi bendravimo dalis. Čia atsiranda nors ir ne naujas, tačiau Lietuvoje vis dar retai girdimas terminas „gaslighting“ (liet. dujinis apšvietimas, manipuliacijos žmogumi forma – aut. past.). Ar galite paprastais žodžiais paaiškinti, kas tai yra ir ar tai stipriai paplitę? Ar pati gaslighting'o auka gali suvokti, kad yra šio proceso dalis?
– Čia iš esmės veikia toks mechanizmas, kurį galima pavadinti „kas ant kito vaiko sako – tas ant savęs pasisako“. Sau labai nemalonūs savo bruožai sąmoningu ar pasąmoniniu lygiu išmetami iš savęs ir priskiriami kitam žmogui. Pavyzdžiui, vyras savo agresiją priskirinėja merginai: „tu čia bloga, tu viską padarei, aš buvau išprovokuotas ir tau trenkiau, nes tu esi blogai besielgianti.“ Jis nematys savo kaltės, pykčio, agresinių reakcijų.
Problema tame, kad žmogus, kuris geba reflektuoti apie save, pradės savęs klausinėti „Ar tikrai? Gal iš tiesų aš kažką padariau, pasakiau labai netinkamo. Gal iš tiesų šiek tiek jį paprovokavau?“ Santykiai yra dviejų krypčių gatvė ir ten šventų nebūna, tad, matant kažkokias savo klaideles, galima kito įtakoje sau priskirinėti daugiau atsakomybės, nei jos iš tiesų buvo, ir pasimesti.
Čia itin svarbu susidėlioti asmenines ribas – kas man tinka, o kas ne. Neturėtų galioti išimčių: jei man netinka, kada mane muša, nuolat kaltina dėl visų situacijų, esu gėdinamas arba nuvertinamas – vadinasi vyksta kažkas, kas neturėtų vykti. Šis procesas, kada vienas siūlo tam tikrą poziciją, o kitas su ja susitapatina, yra pasąmoninis, ir jį pastebėti geriausiai yra tose situacijose jau po situacijos, kuomet vaikštome vieni, kalbamės su draugais, kurie gali pasakyti pastebėjimus iš šalies. Dar vienas pagalbus būdas – kelti sau klausimus, ar man iš esmės viso gyvenimo metu tai yra būdinga? Ar esu linkęs taip elgtis? Jei pastebiu, kad su šiuo žmogumi mano elgesys skiriasi nei visuose praėjusiuose santykiuose ar gyvenimo metu – galima kelti klausimą apie susitapatinimą su žmogumi, kuris nori mane užgaslight'inti.
– O gal apskritai būtų teisinga sakyti, kad ties keletu dalykų gyvenime, tarp kurių yra ir melas, pateisinimų iš esmės nėra ir net nereiktų situacijų analizuoti, ieškoti kaltų ar priežastinių ryšių, o tiesiog braukti brūkšnį?
– Manyčiau, kad tikrai taip, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad jei tai – kažkoks vienkartinis atvejis, nelinkęs kartoti, tada yra vienas reikalas. Bet jei situacija yra linkusi kartotis, vyras nelabai įsileidžia į tam tikrą gyvenimo sferą, tarkime sakydamas „ne, tu su mano draugais nebūsi, mes ten turime vyriškus pokalbius“ ar „tu per smalsi“, pastoviai meluoja ar izoliuotai sako netiesą apie tam tikrą gyvenimo sritį – tada gali kilti klausimų ir galima brėžti raudoną liniją.
Manyčiau, visi norime santykių, kurie grįsti pasitikėjimu. Jei žmogus, pažodžiui išverčiant, sako „aš tavimi nepasitikiu, nes tu esi per smalsi“, tai ar asmuo iš tiesų nori būti tokiame santykyje, kur yra skatinama nepasitikėjimo atmosfera? Kai merginai siūloma, kad ji per daug smalsi, per daug pavydi – natūralu, kad ji dar labiau susmalsės, supavydės, tada tas vyras galės sakyti „aha, aš taip ir sakiau“. Manyčiau, kad čia tikrai yra raudona linija – nereikia laukti, kol namuose atsiras alkoholizmas, bet jei kalbame apie nuolatinį melą, tai – santykis, kuris nėra grįstas pasitikėjimu ir abiejų emociniais poreikiais.
– Galiausiai, klasikinės moterų viltys pakeisti jį – kiek realios tokios svajonės?
– Svarbu suprasti, kad yra tik vienas žmogus, kurį galime pakeisti – patys save. Jei yra sunku visą gyvenimą kėlusis 7:00 atsikelti 6:50, tai galima tik įsivaizduoti, kaip neįmanoma pakeisti kito žmogaus giliai susiformavusių pasąmoninių dalykų. Pamirškim, neturėkim iliuzijos, kad pakeisim kitą žmogų. Daug santykių pastatyta ant mastymo „jo perspektyva nebloga, jis ir pats visai neblogas, o laikui bėgant matyt išaugs tą paflirtavimą su moterimis ar perdėtai glaudų santykį su mama“.
Santykį reiktų statyti ant to, kas yra dabar, nes daugiausiai šansų, jog tai, kaip yra dabar – tęsis ir toliau<...> Kito žmogaus melagysčių, manipuliacijų, kaltės kėlimo, asmeninių savybių prikišinėjimo ignoravimas rodo savigarbos stoką. Manau, kad reiktų išlikti oriu ir pradėti pastebėti, kas man netinka, bei negalvoti, kad visi su tuo gyvena, turi su tuo susitaikyti. Turi būti savigarbos ribos ir tik tada galėsime efektyviai mylėti kitą.
– O matant, jog artimos bičiulės, dukros ar kolegės gyvenime tai vyksta – jai meluojama, ja manipuliuojama, tačiau kol kas ji akla – ar reikėtų kištis, sakyti, mėginti paprotinti? O gal visgi žmogaus santykiuose per prievartą atmerkti neįmanoma, kol jis nepraregės pats, ir visi bandantys tai padaryti teliks kaltųjų vietoje?
– Kaip mes jaučiamės, kai mus moko, moralizuoja, aiškina, kaip gyventi? Nelabai kaip, kyla normalus noras atstumti informaciją. Jei mes ateisime su noru pamokyti, pasakyti, kaip gyventi – ne tik kad nepasieksime to tikslo, bet matyt gali būti ir priešinga reakcija – maištas. Tad tonas neturėtų būti pamokomasis, galima pasiteirauti „ar norėtumei sužinoti, ką aš manau?“
Iš esmės pasakyti ir įvardinti dramblį kambaryje reikia. Pirmas dalykas, reikalingas, kad žmogus sveiktų – duoti patirčiai vardą. Jei žmogus tuo metu yra aklas ir nemato, kad jo negerbia ar šalia esantis yra priklausomas nuo kažko – tai įsivardinti tikrai galima, tačiau reikia pasiruošti, jog tai nebūtinai bus priimta.
Šiemet viena iš LOGIN konferencijos pranešėjų – 35-erių švedė Pernilla Sjoholm – po „Netflix“ dokumentinio filmo „The Tinder Swindler“ išgarsėjusi „auka“, kuri pakliuvo į „Tinder“ sutikto „pinigų melžėjo“ pinkles. Naujausią renginio informaciją galima rasti festivalio socialinių tinklų paskyrose bei www.konferencija.Login.lt. Bilietus įsigyti galima ČIA. Nuo balandžio 16 d. bilietai brangs.