Anot pranešėjos, natūralu, kad dalį laiko praleidžiame galvodami apie tai, kas jau įvyko. „Štai keli sakiniai, kurie jums primins jus pačius: atsimeni laikus, kai žaisdavome kieme kvadratą, šokinėjome per gumutę, kol sutemdavo. Atsimeni, kokie skanūs buvo sausainiai su sviestu? O štai studentų laikais barake, o mano laikais… Turbūt esate girdėję tokių sakinių ir ne vieną. Mūsų dienos yra pilnos darbo, veiklos, vaikų, draugų, bet vistiek randame laiko galvoti apie tai, kas kažkada buvo „mūsų laikais“? 80 proc. dienoje mūsų minčių yra susijusios su kažkuo praeityje, ir jei jūs save pagaunate galvojant apie tai, kas buvo anksčiau nei prieš 18 mėnesių, jūs esate spąstuose. Galite sakyti, o kas čia blogo? Gi visai gerai prisiminti. Blogo yra tai, kad tuomet, kai gyvename prisiminimuose, negyvename dabar. Gailėtis nėra prasmės, bet lengviau tą pasakyti nei padaryti. Tik apie 10 proc. žmonių gali kaip vaikai galvoti į priekį, turėti vizijų, kurios nesusijusios su praeitimi“, – pasakojo specialistė.