Moterims: nedelskite ir eikite tikrintis, kol dar ne vėlu
Pasak gydytojos, laiku aptikus ryškius ikivėžinius pokyčius gimdos kaklelyje, jie yra išgydomi beveik visoms pacientėms, deja, bet ligai išplitus gydymas yra sudėtingas, ilgas ir ne visuomet sėkmingas: „Šiai ligai išsivystyti reikia ne vienų ir, dažniausiai, net ne penkerių metų – gimdos kaklelio vėžio išsivystymo atvejai per 1-2 metus ypatingai reti, todėl dėmesį norėčiau atkreipti ne į ligos gydymą, tačiau į įvairius būdus, padėsiančius išvengti šio vėžio“.
Lietuvoje galiojanti gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa šiais metais skaičiuoja 20 – metį. R. Maželytė sako, kad nors programos rezultatai jau yra pastebimi, tačiau jais didžiuotis dar ankstoka: „Mes, medikai, kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, informacijos sklaidos ir kitais specialistais dedame dideles pastangas tobulindami metodikas, kad programa būtų dar labiau efektyvi ir naudinga, tačiau pagrindinis jos funkcionavimo ir efektyvumo kriterijus yra pačių moterų dalyvavimas. Tai reiškia, kad galime sukurti tobulą modelį prevencinei programai, galime net išrasti stebuklingą vaistą nuo visų ligų, tačiau jis nebus efektyvus, jei nebus naudojamas. Lygiai taip ir programa neveiks, jei moterys neateis tikrintis.
Vis dar nesulaukiame kone pusės moterų, kurios turėtų tikrintis. Dalis jų tikrinasi privačiame sektoriuje, kur ne visi tyrimų rezultatai įtraukiami į bendrąjį registrą, tačiau dalis moterų tiesiog nesitikrina“.
Priežasčių tam, pasak ginekologės – akušerės apstu: „Tai potencialaus skausmo baimė, baimė išgirsti, kad „kažkas negerai“, galų gale, vis dar gaji elementaraus ginekologinio patikrinimo baimė, blogos patirtys ankstesnių vizitų metu ir dar šimtai panašių priežasčių, o ką jau kalbėti apie be galo užimtas, niekuo nesergančias ir laiko nereikalingiems vizitams negaištančias moteris. O esmė juk ir yra tikrinti visas potencialiai sveikas moteris, kad pokyčiai būtų aptinkami kuo anksčiau ir išgydomi nesunkiai. Jei visos moterys reguliariai tikrintųsi pas ginekologą ir joms būtų atliekamas gimdos kaklelio tyrimas, daugumas ikivėžinių pokyčių būtų nustatomi ir išgydomi dar nespėjus išsivystyti vėžiui. Tai ir yra vadinamoji prevencija, o ne ligos gydymas.
Deja, bet net daugiau nei 60 proc. moterų, kurioms buvo diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys, neatliko profilaktinių programos tyrimų rekomenduojamu intervalu“.
Žmogaus papilomos virusas – vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių
„Šių virusų yra labai daug, kone 200 tipų, kurių vieni plinta lytiniu, kiti ne lytiniu keliu. Lytiniu keliu plintantys ŽPV skirstomi į mažos bei didelės rizikos. Didelės rizikos ŽPV taip yra vadinami todėl, kad gali būti vėžio rizikos veiksnys.
Mokslas jau seniai kalba, jog vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių yra būtent ŽPV. Rezultatai rodo, kad nuo 90 iki 100 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, yra infekuotos ŽPV. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad vieno ar kito ŽPV tipo nustatymas gimdos kaklelio tepinėlyje, tai jokiu būdu ne gimdos kaklelio vėžio diagnozė“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Ginekologė – akušerė sako, kad Lietuvoje kas ketvirta 18-55 metų moteris yra infekuota didelės rizikos žmogaus papilomos virusu: „Jaunoms merginoms ŽPV infekcija aptinkama itin dažnai. Tai lemia pradėtas lytinis gyvenimas, didesnis lytinių partnerių skaičius ar dažna jų kaita. Tačiau gera žinia ta, kad būtent joms virusas dažniau išnyksta savaime nesukeldamas žalos ir kone 90 proc. infekuotų moterų organizmai geba patys atsikratyti virusu per kelis metus.
Su vyresnėmis moterimis yra kiek kitaip. Nors joms didelės rizikos ŽPV diagnozuojamas sąlyginai rečiau, tačiau virusas labiau linkęs persistuoti organizme, o jam ten ilgai gyvuojant sukuriama didesnė rizika ikivėžiniams gimdos kaklelio pokyčiams bei gimdos kaklelio vėžiui atsirasti. Priklausomai nuo ŽPV tipo, rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu ilgą laiką virusu infekuotoms moterims, lyginant su viruso neturinčiomis, gali padidėti iki 400 ar net daugiau kartų.
Būtent dėl to, vyresnėms moterims naudingiau atlikti ŽPV patikrą ir tik aptikus virusą, tirti potencialiai infekcijos sukeltus gimdos kaklelio pokyčius. Čia dar kartą derėtų paminėti, kaip svarbu moterims dalyvauti prevencinėje programoje ir atvykti pasitikrinti“.
Gydytoja primena, kad Lietuvoje nuo 2022 metų vykdoma atnaujinta gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa ir dabar visoms moterims nuo 35 iki 59 metų kas 5 metus yra atliekamas ŽPV (žmogaus papilomos virusas) infekciją aptinkantis tyrimas. Nustačius aukštos rizikos virusą, toliau yra atliekamas gimdos kaklelio citologinis tyrimas iš to pačio mėginio terpės. Tuo tarpu jaunesnėms, nuo 25 metų, moterims, ir toliau kas 3 metus yra atliekami gimdos kaklelio citologiniai tyrimai, kuriais ieškoma pakitusių ląstelių gimdos kaklelyje.
Gydymo ŽPV infekcijai nėra, bet yra skiepai nuo jos
„Laimei, mokslas sparčiai vejasi virusus ir nors gydymo ŽPV infekcijai nėra, pirmoji vakcina nuo šio viruso buvo licencijuota dar 2007 – aisiais metais. Nuo 2016 – ųjų metų Lietuvoje pagal profilaktinių skiepų kalendorių nemokamai skiepijamos visos 11 metų sulaukusios mergaitės, o nuo 2023 – ųjų metų tokia galimybė atsirado ir to paties amžiaus berniukams. Mokama vakcina yra prieinama beveik visiems, kas jos pageidauja“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
R. Maželytė sako, kad žmogaus papilomos virusas nesirenka lyties, todėl praktika nuo šios infekcijos vakcinuoti visus vaikus egzistuoja daugelyje pasaulio valstybių. Dažniausiai ŽPV sukelia gimdos kaklelio vėžį, tačiau ji gali būti ir išangės, gerklų, makšties, varpos ar tarpvietės ikivėžinių ligų ar vėžio priežastimi. Todėl reiktų prisiminti, kad tai nėra vakcina nuo gimdos kaklelio vėžio, tačiau nuo visų ligų, kurias gali sukelti minėtas virusas, o tame tarpe ir gimdos kaklelio vėžį.
„Norėčiau akcentuoti, jog skiepai negydo, bet yra labai vertinga ligos profilaktikos priemonė. Vakcinos efektyvumas jau pastebimas šalyse, kur vakcinacija buvo pradėta pirmiausiai, ten stebimas ženklus ŽPV infekcijos dažnio ir jo sukeliamų ikivėžinių pokyčių mažėjimas, yra duomenų ir apie mažėjantį sergamumą gimdos kaklelio vėžiu“, – pabrėžia gydytoja.
Į klausimą, kam gi vertėtų skiepytis ŽPV vakcina, ginekologė – akušerė atsako, kad norint, jog vakcina būtų efektyvi ne tik pasiskiepijusiam asmeniui, bet ir visuomenei, reiktų paskiepyti bent 80 proc, o idealiausiai visus 90 proc. tikslinės grupės mergaičių (9-14 metų mergaitės iki joms tampant lytiškai aktyvioms). Paskiepijus didesnę visuomenės dalį, iš vakcinacijos naudą gauna ir neskiepyta visuomenės dalis – taip sukuriamas visuomenės imunitetas ir infekcijos dažnis mažėja.
„Bėda išlieka tame, jog nors mergaitės Lietuvoje ŽPV vakcina jau skiepijamos aštuntus metus – pakankamų vakcinavimo apimčių nepasiekta ir dar labiau liūdina per pastaruosius kelis metus mažėjantys vakcinavimo mastai. Tačiau vakcina nėra skirta vien mergaitėms, bet visiems žmonėms nuo 9 metų amžiaus, tai yra – ir berniukams, ir moterims, ir vyrams. Kai mergaičių vakcinacijos mastai šalyje nepakankami, berniukų vakcinacija, kuri, laimei, nuo praėjusių metų įtraukta į profilaktinių skiepų kalendorių, pasitarnauja dvigubai. Jie patys apsaugomi nuo potencialios infekcijos, o kartu ir mažinamas infekcijos plitimo dažnis visuomenėje“, – paaiškina gydytoja.
R. Maželytė pabrėžia, kad nors skiepai ir nėra gydomoji priemonė, jie apsaugo ne tik nuo pirminio, bet ir nuo pakartotinio užsikrėtimo, o taip pat ir ligos atkryčio. O tai reiškia, kad vakcina ikivėžinės ligos ar jau diagnozuoto vėžio neišgydys, tačiau tyrimų duomenis vakcinacija gali apsaugoti nuo užsikrėtimo kitais viruso tipais, taip pat ligos atsinaujinimo ją išgydžius, o ikivėžinei ligai, vis tik, atsinaujinus – vakcinacija padeda prailginti laiko tarpą tarp reikalingų chirurginių intervencijų.
Kada reiktų apsvarstyti skiepo galimybę
Apie skiepą, pasak gydytojos, derėtų pagalvoti, net ir jei:
- esate vyresnė (-is) nei 9–14 metų ir turėjote lytinių santykių
- esate infekuota (-as) kuriuos nors didelės rizikos ŽPV tipu
- jums šiuo metu diagnozuotos ikivėžiniai pokyčiai gimdos kaklelyje sąlygoti ŽPV, ar jie buvo diagnozuoti praeityje
- jums atlikta gimdos kaklelio gydomoji procedūra (konizacija, amputacija) ar net gimdos pašalinimo operacija.
Skiepai nerekomenduojami ar negalimi vos tik keliais atvejais:
- šiuo metu esate nėščia
- sergate infekcine liga ar ūmiai karščiuojate
- jums šiuo metu gydomas vėžinis susirgimas
- esate alergiška (-as) vakcinos komponentams.
„Bet kuriuo atveju prieš imantis kažkokių veiksmų, reikia įvertinti daugelį aspektų, todėl pasitarti su gydytoju būtina, tačiau galutinį sprendimą – ar verta reiks priimti patiems“, – sako ginekologė – akušerė R. Maželytė.
