Apie tvarumo svarbą versle bei fintech sektoriuje papasakojo ROCKIT vadovė Lina Žemaitytė Kirkman.
– Kokie yra pirmieji žingsniai, norint tvarumo link pasukti įmonę, kuri iki šiol to nepropagavo?
– Kaip sakė viena panelinės diskusijos dalyvė per mūsų organizuotą tvarumo forumą: „Būti netvariu yra labai brangu“. Tai yra tiesa tiek trumpuoju laikotarpiu (įmonėms, kurios yra reguliuojamos ir jų veikla prižiūrima), tiek ilguoju laikotarpiu – dėl didėjančio vartotojų sąmoningumo ir Paryžiaus tikslų susitarimų nesilaikymo pasekmių.
Reikėtų pradėti nuo įmonės strategijos, tikslų ir supratimo, kad tik visi kartu siekdami tikslo galime sumažinti šiltnamio efektą ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslą. Manau, kad ir šio dokumento supratimas, ir įsisąmoninimas įmonėms atneštų daug vertės ir, tikriausiai, padėtų pasiekti dar didesnę viziją kartu atliekant ir klimato kaitos mažinimo misiją. Taip pat svarbu įmonėms nusistatyti savo tvarumo tikslus bei skatinti savo darbuotojus imtis asmeninių įsipareigojimų, švietimas ir žinios yra labai svarbi viso šio proceso įsisąmoninimo dalis. Tam reikalingi vadovai, kurie supranta tvarumo reikšmę ir yra pasiruošę veikti.
– Kokiems verslams paprasčiau mažinti CO2 emisijas ir kitaip lėtinti klimato atšilimo procesą: mažiesiems, ar dideliems?
– Tiek maži, tiek dideli verslai turi savų iššūkių. Dideli verslai, korporacijos gali padaryti didesnį, labiau matomą poveikį. Tarkime „Swedbank“ tvarumo misija yra labai svarbi – bankas siekia ne tik pats veikti kuo tvariau, bet ir nori prisidėti kuriant galimybes kitiems verslams bei visuomenei būti tvaresniems. Į tai ir yra nukreipta Tvarių inovacijų programa, kurią ką tik pabaigėme kartu.
Ja buvo siekiama padėti ankstyvosios stadijos startuoliams išvystyti savo idėjas tvarumo srityje ir, pavertus jas konkrečiais sprendimais, produktais ar paslaugomis, pasiūlyti šalies verslams. Tikimasi, kad tai padės verslams pagerinti savo veiklos tvarumą. Kitas mūsų partneris – „Eastnine Lietuva“, veikiantis nekilnojamojo turto ir pastatų valdymo srityje taip pat imasi aktyvaus veikimo tvarumo srityje. Kartu su jais vykdėme „proptech inovacijų stovyklą“, kurioje auginome proptech startuolių idėjas, galinčias padėti „tvarinti“ pastatus.
– Panašu, kad Lietuvos startuoliai daug geriau vertina verslo draugiškumą gamtai ir sparčiau vykdo pokyčius, kaip manote, kodėl?
– Įvairios tvarumo inovacijos yra vienas iš svarbiausių kelių, kuris gali padėti efektyviai siekti klimato kaitos tikslų. Startuoliai yra greitesni, lankstesni, jiems lengviau pritaikyti savo veikimo principus ir verslo modelį prie besikeičiančių ekonomikos ar politikos turbulencijų. Taip pat dažnai patys startuolių kūrėjai kaip vieną iš pagrindinių principų, nuo pat įmonės įkūrimo pradžios, pristato tvarumą. Kai verslas iš karto pradedamas su tvarumo vizija ir misija, jį daug lengviau pritaikyti ekonomikoje. Todėl esu tikra, kad būtent startuolių ir didelių įmonių bendradarbiavimas yra reikalingas norint kuo greičiau transformuoti verslą. Tokioje partnerystėje slypi labai daug potencialo, kuris mus visus ves prie teigiamo poveikio gamtai ir aplinkai.
– Regis, visų startuolių strategijose numatytas tvarumo punktas. Kas tai lemia: mada, požiūris ar – investicijų pritraukimo galimybės?
– Poreikis ir suvokimas, kad turime kažką daryti, jeigu norime išsaugoti mūsų planetą. Labai džiugu, kad daugumos verslų požiūris keičiasi ir tai nebėra tik „greenwashing“, prasideda realūs darbai, idėjos ir veiksmai. Požiūris taip pat labai svarbu, manau, kasdien vis labiau subręstame ir suprantame, kad kito kelio nebėra, o verslas yra šio teigiamo pokyčio priešakinėse linijose ir galime tik didžiuotis, kad iniciatyvos vis stiprėja.
Investicijos taip pat keisis, jau keičiasi. Investuotojai taip pat neturi kito kelio kaip tik vis labiau remti ir skatinti tvarias inovacijas, tvarius startuolius. Investuotojai vaidina svarbią rolę startuolių pasaulyje ir net tokie gigantai kaip „Google“, „Amazon“, „Mastercard“, „Microsoft“, investuoja į tvarius startuolius. Pasak JAV investuotojo, Kalifornijos universiteto Berklyje fakulteto nario Ricko Rasmussen’o, Silicio slėnyje, Los Andžele, Sietle, Niujorke ir kitose vietovėse, kur klesti technologijų įmonės, jei atidžiau pažvelgtumėte į fondus ir į tai, kur keliauja jų pinigai, pagrindinė kryptis šiuo metu vienareikšmiškai yra tvarumas.
– Neseniai įvyko „Swedbank“ tvarių inovacijų programa, kokie startuoliai joje dalyvauja, galbūt galėtumėte pasidalinti keletu jų idėjų?
– Į programą buvo atrinkta 16 startuolių, kuriančių produktus ar paslaugas pramonės, transporto, energetikos, nekilnojamo turto ir kituose verslo sektoriuose. Šioje programoje dalyvauja įvairios stadijos startuoliai. Vieni, tokie kaip „Zerozon“, norintys sukurti daugkartinių pakuočių sistemą tvaresnei el. prekybai, prisijungė būdami idėjos lygmenyje. Tuo tarpu kiti, pavyzdžiui „Strato“, norintys sukurti tvaresnį namų statybos sprendimą, jau yra vėlesnės stadijos startuolis. Daugiausia komisijos ir žiūrovų simpatijų sulaukė ir pagrindiniu Tvarių inovacijų programos laimėtoju tapo startuolis „Viezo“, sukūręs sprendimą, kuris stebi vagono ratų bei guolių būklę ir įspėja vagono savininką apie būsimą gedimą. Sprendimo unikalumas – vibracijų energijos generatorius, kuris konvertuoja energiją iš vibracijų į elektros energiją, kuria ir maitinamas sensorius. Šią technologiją startuolis šiuo metu patentuoja.
– Kokie pagrindiniai tikslai keliami tvarumo programoms bei forumams – ko siekiama trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu?
– Forumai ir programos yra du atskiri dalykai. „Sustainability Forum 2023“ tikslas – suburti startuolių ekosistemą, pramonės lyderius, ekspertus ir politikos formuotojus į vieną vietą, aptarti pagrindinius iššūkius, dalintis patirtimi ir skatinti tarpusavio bendradarbiavimą, tokių forumų mūsų regione vis dar labai mažai. Renginyje turėjome daug įdomių ir garbingų pašnekovų. Tai ir „Reuters“, ir Estijos skaitmeninės transformacijos centro „e-Estonia“ atstovai, Finansų ir Ūkio ir inovacijų ministerijų ekspertai, „Ignitis Group“, „Swedbank“, „Eastnine“, „Schneider Electric“ verslo atstovai, investuotojai bei startuoliai.
O mūsų vykdytos programos (akseleratoriaus) tikslas – auginti startuolius, jų potencialą, padėti jiems susitikti ir padirbti su skirtingų sričių ekspertais, o vėliau jų idėjas pristatyti didiesiems rinkos žaidėjams ir padėti rasti bendradarbiavimo galimybių.
– Kaip artimai siejasi besiplečianti fintech rinka su tvarumo inovacijų diegimu verslo sektoriuje?
– Tradicinis fintech sektorius yra gana tvarus pats iš savęs, nes yra „digital first“, skatina efektyvesnį, patikimesnį, lankstesnį finansų tvarkymą, bet kartu edukuoja visuomenę ir klientus apie naujas galimybes, finansinį raštingumą ir daugelį kitų dalykų, bet fintech, kaip ir kiti finansinio sektoriaus žaidėjai, gali turėti ir turės labai daug įtakos užtikrinant tvarias paslaugas ir CO2 emisijų pėdsako išsipirkimus. Šiuo metu auga Žaliųjų finansų ir Tvarių finansų sektoriai, todėl, žinant, kokie finetch startuoliai yra išradingi ir imlūs technologijoms, tikiuosi, pamatysime tikrai daug įdomių sprendimų.
– Jūs sukūrėte tvarumo duomenų bazę, kas tai, kodėl ji reikalinga ir kokios naudos duos ilgalaikėje perspektyvoje?
– Kadangi veiksmų ir veikėjų tvarumo srityje gausėja, nusprendėme sukurti Lietuvos tvarumo ekosistemos žemėlapį ir duomenų bazę. Jų tikslas – skatinti partnerystes, padėti vienoms suinteresuotoms šalims atrasti kitas, aptikti neužpildytas nišas, bendradarbiauti, ir, tikimės, paskatinti spartesnį tvarių inovacijų vystymą.