Stiprinti Europos atsparumą kibernetinėms grėsmėms
Europos Komisija yra įsipareigojusi užtikrinti, kad visi Europos piliečiai ir įmonės būtų apsaugoti tiek skaitmeninėje, tiek neskaitmeninėje erdvėje nuo didėjančių kibernetinių grėsmių bei incidentų.
„2021 m. birželį Europos Komisija pateikė viziją, kaip per ateinančius dvejus metus kartu su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis ES institucijomis, agentūromis ir įstaigomis sukurti Jungtinį kibernetinio saugumo padalinį (angl. the Joint Cyber Unit).
Šis padalinys yra ES kibernetinio saugumo strategijos (angl. the EU Cybersecurity Strategy), kuria siekiama sustiprinti bendrą Europos atsparumą kibernetinėms grėsmėms ir užtikrinti, kad piliečiai ir įmonės galėtų visapusiškai naudotis patikimomis paslaugomis bei skaitmeninėmis priemonėmis, rezultatas, – komentuoja Europos Komisijos atstovas spaudai Johannes Bahrke, – Ši strategija taip pat leidžia ES sustiprinti lyderystę tarptautinių normų ir standartų kibernetinėje erdvėje srityje bei bendradarbiavimą su partneriais visame pasaulyje, kad būtų skatinama pasaulinė, atvira, stabili ir saugi kibernetinė erdvė, grindžiama teisinės valstybės, žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir demokratinių vertybių principais“.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėta plataus masto karinė invazija į Ukrainą yra precedento neturintis išpuolis prieš demokratijos principus ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę sistemą, portalui „Delfi“ teigia Europos Komisijos atstovas spaudai.
„Kartu su transatlantiniais partneriais esame įsipareigoję stiprinti bendradarbiavimą hibridinių grėsmių srityje tiek reaguodami į Rusijos agresiją, tiek siekdami ilgalaikių tikslų, – aiškina J. Bahrke, – Bendradarbiaudami su ES valstybėmis narėmis ir kitais partneriais, pasitelkdami G7 greitojo reagavimo mechanizmą, didinsime pastangas koordinuoti pagalbą Ukrainos ir Moldovos vyriausybėms, susijusią su kibernetiniu atsparumu ir gynyba, interneto prieiga bei kova su dezinformacija“.
Kibernetinių atakų tikimybė prieš Vakarus išlieka realiu scenarijumi
Kaip žinia, Rusija kare su Ukraina aktyviai naudoja įvairias kibernetinio karo ir dezinformacijos sklaidos strategijas. Pasiteiravus, ar Rusija gali pradėti dar sudėtingesnių formų kibernetines atakas, nukreiptas ne tik prieš Ukrainą, bet ir kitas valstybes, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir Politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius teigia, kad kibernetinių atakų tikimybė prieš Vakarus išlieka realiu scenarijumi.
„Panašu, kad buvome susikūrę tam tikrą grėsmingą vaizdinį ne tik apie Rusijos kariuomenę, bet ir apie kibernetinius pajėgumus. Matome, kad Rusija susidūrė su dideliais iššūkiais kibernetinio karo fronte. Vis dėlto tai nereiškia, kad nebus bandoma panaudoti kibernetinių atakų prieš Vakarus, – pastebi VU TSPMI dėstytojas N. Maliukevičius, – Šiuo atveju pats didžiausias iššūkis Rusijai yra Vakarų karinė pagalba Ukrainai. Matome, kad Putinas sugebėjo suvienyti Europą, nes noras teikti karinę paramą Ukrainai yra didelis. Taigi dabar visos pagrindinės dezinformacinės įtakos kampanijos, kibernetinės atakos tikriausiai bus nukreiptos į bandymus silpninti šią karinę paramą“.
Kibernetinių atakų suintensyvėjimo galimybės neatmeta ir „NRD Cyber Security“ vadovas Vilius Benetis, kurio nuomone, jau dabar svarbu pradėti stiprinti visuomenės atsparumą: „Esant visokių neramumų ar besikeičiančių grėsmių aplinkoje, svarbu kiekvienai organizacijai prižiūrėti savo sistemos atsparumą. Nutikus įvairioms grėsmėms, būtina žinoti, kaip užtikrinsime veiklos tęstinumą. Kalbant apie agresorių iš rytų pusės, gali prasidėti kibernetinės atakos, nukreiptos į įvairias infrastruktūras Lietuvoje. Viena iš to priežasčių gali būti dėl palaikymo Ukrainai ir kaltinimų Rusijai tuo, kuo jie nenori būti kaltinami, arba dėl įvairiausių kitų priežasčių. Kibernetinės atakos gali suintensyvėti, todėl svarbu, kad visos sistemos būtų būti saugiai sukonfigūruotos, atnaujintos ir pan.“
Skaitmeninių technologijų vaidmuo Rusijos–Ukrainos karo akivaizdoje
Kalbėdamas apie kibernetinių technologijų naudojimą, N. Maliukevičius sako, kad šis karas priminė vieną svarbų dalyką. „Tai parodė, kad niekur nedingo klasikiniai karybos principai, kuomet viską lemia valia priešintis, pasiruošimas, artilerijos atakos, miestų mūšiai ir pan. Taigi pergalė, visų pirma, lems tradicinis pranašumas karo lauke. Vis dėlto, kibernetinės kovos fronte reikėtų pildyti Ukrainos poreikius, įskaitant įvairias aukštų technologijų priemones, padedančias toliau sekti Rusijos kariškių komunikaciją. Taip pat svarbios dronų sistemos, kurios padėtų aiškiai matyti karo lauką“, – įsitikinęs VU TSPMI dėstytojas.
N. Maliukevičiui antrina ir „NRD Cyber Security“ vadovas, kurio nuomone, fizinis karas yra efektyvesnis nei elektroninis. Savo ruožtu V. Benetis pateikia gerai žinomų haktyvistų, kurių tikslas yra sukurti kuo daugiau triukšmo, pavyzdį. „Vienas iš pavyzdžių yra „Anonymous“ grupuotė. Jie mano, kad Rusija elgiasi blogai, todėl paskelbė kibernetinį karą Rusijos valdžiai“, – teigia jis.
Kaip teigia portalo „Delfi“ kalbintas Europos Komisijos atstovas spaudai, į kibernetines atakas prieš Ukrainą ir galimą jų poveikį kaimyninėms šalims reikia reaguoti labai ryžtingai. „Stipriname savo pasirengimą ir atsakomuosius veiksmus. Visų pirma, pasiūlysime naują Kibernetinių ekstremaliųjų situacijų fondą (angl. Cyber emergency fund), kad padėtume valstybėms narėms įveikti sunkiausius incidentus. Toliau stiprinsime bendradarbiavimą ir koordinavimą su Ukrainos valdžios institucijomis bei tarptautiniais partneriais, siekiant dar labiau padidinti Ukrainos kibernetinį atsparumą. Tiesa, daugelis veiksmų priklausys nuo to, kaip klostysis padėtis Ukrainoje“, – komentuoja Johannes Bahrke.
Kibernetinio saugumo taisyklės, kurių nederėtų pamiršti
Tiesa, N. Maliukevičius primena kibernetinio saugumo ABC, nuo kurio ir vertėtų pradėti.
„Visų pirma, privalome nepamiršti saugaus elgesio internete ir socialiniuose tinkluose – svarbu naudotis tomis technologijomis, kurios nėra išnaudojamos autoritarinių režimų savo tikslams. Jau nemažai šnekėta apie nesaugias kiniškas technologijas ir pan. Taip pat privalome susitvarkyti savo saugumo barjerus, iš kurių pagrindinis yra efektyvūs slaptažodžiai. Nors apie tai kalbėti atrodo banalu, vis dar nemažai žmonių nėra susitvarkę elementarios dviejų faktorių apsaugos, – pastebi N. Maliukevičius, – Tiesa, svarbu suvokti, kad atakų taikiniai nebūtinai yra politikai, lyderiai ar kariškiai. Taikiniais gali tapti ir jų šeimos nariai“.
Kalbėdamas apie psichologinius aspektus, VU TSPMI dėstytojas pabrėžia, kad karo metu vyrauja daug nežinomybės, emocijų ir panikos jausmo, todėl kiekvienas sprendimas turėtų būti gerai apgalvotas. „Reikėtų neskubėti priimant sprendimus dėl pasitikėjimo tam tikra informacija. Labai svarbu tikrinti, pertikrinti ir nepulti emociškai platinti informacijos, kuri gali būti dezinformacija, nes tokiu atveju yra prisidedama prie tolesnės dezinformacijos sklaidos“, – pabrėžia N. Maliukevičius.