Darbo rinkoje sparčiai auga atlyginimai, dažnai keičiamas darbas
Pasak vadovų atrankos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovės Lauros Duksaitės-Iškauskienės, pagrindiniai darbo rinkos iššūkiai šiandien yra kylantis vidutinis darbo užmokestis, kurio prieaugis siekia 12 proc., ir pradedančių darbuotojų noras keisti darbą gana dažnai. Pastaroji tendencija buvo ryški ir per karantiną.
„Be šių pagrindinių iššūkių, bendrovėms, grįžtančioms į veiklą po karantino, taip pat tampa sunku susirasti darbuotojų. Pavyzdžiui, restoranai ar kavinės sunkiai randa papildomų padavėjų dėl kelių priežasčių: šis segmentas dar laikomas nepakankamai saugiu dirbti arba anksčiau dirbę žmonės susirado kitą darbo vietą, – sako L. Duksaitė-Iškauskienė. – Vadovų darbo rinkoje itin ryškių pokyčių nematome, nebent tai, kad valstybės valdomos įmonės, kurių veiklai pandemija nėra tokia skausminga, pvz., vandens ar elektros tiekimas, šiandien laikomos stabilesnėmis darbdavėmis.“
Einame link savarankiško darbo modelio
Specialistė taip pat pastebi, kad smarkiai pasikeitė darbo rinkos globalumas ir pageidaujamo darbo supratimas. „Bendrovėms vis dar atrodo, kad konkuruojama tarpusavyje, t. y. bankai konkuruoja su bankais, telekomunikacijų bendrovės – su telekomunikacijų dėl darbuotojų ir pan. Taip nebėra. Jauni žmonės, kurie šiuo metu yra mokyklos suole ar universitetuose, svajoja ne dirbti tiesiog banke ar gamybos įmonėje. Jie žvelgia į pasaulines „Youtube“ ar kitų tinklų žvaigždes, kurios, jaunimo akimis, yra ir mūsų įmonių konkurentės“, – tendencija dalijasi L. Duksaitė-Iškauskienė.
Kita ryški tendencija, pasak įdarbinimo ekspertės, – darbo rinka eina link savarankiško darbo. Žmonės nori lankstumo, nepriklausomybės, individualaus laiko planavimo, todėl vis dažniau renkasi savarankišką darbą, kuris leidžia turėti būtent tai ir kartu uždirbti pinigų.
Vieno suformuoto profesinio identiteto nebeužtenka visai karjerai
„Žmonės darbo rinkoje patiria vis daugiau nerimo, kuris yra susijęs su ilgalaike nežinomybe. Vieno suformuoto profesinio identiteto nebeužtenka visai karjerai tam, kad žmogus būtų garantuotas dėl savo ateities. Todėl savo karjerą ir šią nežinomybę reikia pradėti valdyti ne kaip rizikų fondo analitikui, o priešingai – tai priimti kaip asmeninį gelbėjimo ratą modernioje darbo erdvėje“, – įsitikinęs inovacijų konsultavimo ir skaitmeninio raštingumo skatinimo paslaugų bendrovės „Virtualių galimybių institutas“ vadovas Kristijonas Pajėda.
Jo nuomone, kalbant apie didžiausias inovacijas ar jų patobulinimus, kurie mūsų laukia darbo rinkoje artimiausiu metu, tampa nebeįmanoma kurti modelių, nusakančių, kokia bus rinka po 5–10 metų. „Pavyzdžiui, kas galėjo nuspėti dar 2014-aisiais, kad mus užklups tokio masto pandemija? Todėl reikėtų pradėti svarstyti, ne ko mes galime tikėtis iš darbo rinkos, o ko rinkai reikės iš mūsų, – sako K. Pajėda. – Mano nuomone, tam, kad išgyventume, mums ateityje prireiks dviejų dalykų – itin didelio lankstumo ir gebėjimo prisitaikyti.“
Mažinamas darbo vietų skaičius dideliuose biuruose
VU Matematikos ir informatikos fakulteto partnerystės profesorius, vieno „Danske Bank“ Lietuvoje padalinių vadovas dr. Vytautas Ašeris pastebi, kad pandemija greičiau į Lietuvą atnešė jau kelią skynusią praktiką – darbo iš namų derinimą su darbu biure. „Pokyčiai darbo aplinkoje jau vyko, tačiau pandemija ir karantinas pagreitino tam tikras tendencijas, – sako dr. V. Ašeris. – Lietuva lanksčios darbo vietos klausimu šiuo metu yra kažkur per vidurį pasaulio kontekste. Pavyzdžiui, šiuo metu jau pastebima tendencija, kad stambios šalies įmonės persvarsto savo NT portfelį ir vietoj 1 tūkst. darbo vietų biure planuoja, jog užteks mažiau – pvz. 700 ar net 600 vietų“.
Bendrai žvelgiant į tai, kas yra subalansuota darbovietė, pasak dr. V. Ašerio, reikėtų žiūrėti galvojant apie rezultatus – tiek asmeninius rezultatus, tenkinančius darbuotojų ambicijas, tiek organizacijos rezultatus, atsispindinčius organizacijos finansiniuose rodikliuose. „Daugeliui darbuotojų svarbu matyti prasmę darbe, o tai dažniausiai matoma, kai pasiekti asmeniniai rezultatai yra ne tik malonūs, bet ir neša tam tikrą naudą, yra prasmingi. Darbdavys nori matyti, kad geri darbo rezultatai atsispindi ir geruose finansiniuose rezultatuose. Ir kuo toliau, tuo svarbiau suprasti, kad jeigu kalbame apie darbuotoją, dirbantį bent kiek kūrybinį darbą, tai tiek darbuotojas, tiek ypač darbdavys turi suprasti, kad darbuotojo motyvavimas negali vykti botagėlio principu.“
Jo nuomone, šalyje vis dar gajus įsitikinimas, kad darbo metu miegoti, sportuoti ar kitaip atpalaiduoti smegenis yra šventvagystė. Visi darbdaviai turėtų suprasti, kad, kalbant apie bent kiek kūrybingą darbą, pervargusios smegenys jo negali atlikti efektyviai ir poilsis net ir darbo vietoje gali padidinti efektyvumą.
Aktualios kandidato savybės: noras nugali gabumus
„Darbdaviai ir toliau labiausiai ieško motyvuotų žmonių. Vis didesnę reikšmę įgauna ir emocinis intelektas, kuris žvelgiant teoriškai susideda iš penkių savybių: savęs pažinimo ir kontroliavimo, socialinių įgūdžių, empatijos bei motyvacijos. Pirmas keturias šiandien jau galima tobulinti tam tikrais naujomis technologijomis paremtais įrenginiais, bet skaitmeninio įrenginio atliekančio motyvacijos („užnorinimo“) funkciją nėra. Todėl, darbdavio akimis, kandidato ar darbuotojo motyvacija yra ne mažiau svarbi savybė, nei gabumai. Ši tendencija ir toliau išliks, o su ja išryškės svarbus pokytis – gebėjimas mokytis. Gebėjimas mokytis ir persimokyti, persikvalifikuoti bus būtinybė, nuolat atsirandant naujoms technologijoms, naujoms specialybėms. Kita universali kandidato savybė, kuri ir toliau bus ypač reikalinga – atvirumas. Ir, kalbant apie kelerių metų tendenciją, bus reikalingas atvirumas skaitmenizacijai, ir tai jau iš dalies parodė covid bei post-covid darbo rinka,“ – pasakoja V. Ašeris.
Mokslų daktaras priduria, kad darbdaviai taip pat vis daugiau dėmesio skirs žmonių su stipresniu emociniu intelektu paieškai – jau ir dabar pastebima tendencija samdyti šiek tiek mažesnius profesinius įgūdžius turintį darbuotoją, kuris pasižymi aukštesniu emociniu intelektu.
L. Duksaitė-Iškauskienė ieškantiems darbo ateinančius metus pataria atkreipti dėmesį į kryptingą darbovietės pasirinkimą: „Pirma, derėtų planuoti, ką galėsiu veikti ateityje su šia patirtimi, kurią įgysiu. Ar man tai taps tramplynu ateičiai ar, atvirkščiai, tai yra svarbiausias momentas, planuojant savo karjerą. Antra, vis dar rekomenduojama vengti kasmet keisti darbą. Mūsų atliktas „LinkedIn“ viešų teisininkų profilių tyrimas parodė, kad 2019 m. naujai į rinką išėję teisininkai iki dabar pakeitė vidutiniškai 3 darbovietes. Tai yra itin daug. “
Visą specialiai darbo rinkos aktualijoms skirtą „HR2050” sesiją kviečiame žiūrėti 26 d. nuo 8 val. Visus konferencijos pranešimus visiškai nemokamai galima stebėti tiesioginių transliacijų metu dviejuose didžiausiuose Lietuvos portaluose – Delfi.lt ir 15min.lt. Su visais pranešėjais galite susipažinti https://login.lt/speakers-list/ ir savo darbo kalendoriuose pasižymėti tuos pranešimus, kurių laukiate labiausiai - https://login.lt/agenda/