Galimybės beribės: pavyzdžiui, smegenų implantai pagerins atmintį, į pirštus implantuoti magnetai arba RFID lustai pakeis dabar taip plačiai naudojamus slaptažodžius, egzoskeletas padidins pajėgumus ir sustiprins daugybę žmogiškųjų galimybių. Sujungęs žmogų ir technologijas, mokslas sugebės pagaminti žmonių, kurie akivaizdžiai padidins savo intelektą, jėgą, pailgins gyvenimo trukmę.
„Teslos“ įkūrėjas Elonas Muskas, investavęs mažiausiai 27 milijonus dolerių į kompaniją „Neuralink“, kuri užsiima neurosąsajų kūrimu, yra netgi pareiškęs, kad, sekdami laiko pulsą, žmonės privalo tapti kiborgais.
Kiborgu tapti nesunku ir nebrangu
Futuristas ir „Išskirtinumo" („Singularity“) judėjimo pradininkas Ray Kurzweilas taip pat tiki, kad ateis diena, kai didžioji dalis žmonijos tiesiogiai implantuos technologijas į savo kūną, kad patobulintų savo gebėjimus. Pasak jo, ateityje, kai technologijos ir žmogaus kūnas susilies į vieną visumą, žmogus pasieks aukštesnį evoliucijos lygį.
O tūkstančiai žmonių jau šiandien savo kūnuose nešioja radijo dažnio atpažinimo (RFID) prietaisų, leidžiančių nė neprisilietus atrakinti duris ar prisijungti prie kompiuterio. Švedijos startuolių centre „Epicenter“ kiborgai tapo beveik kasdienybe. Ši kompanija siūlo centro darbuotojams ir startuolių kūrėjams įsidėti ryžio grūdelio dydžio lustų, atstojančių darbo pažymėjimą, – vienu rankos mostu galima atidarinėti duris, valdyti spausdintuvus ar nusipirkti gėrimą.
Vien Patrickas Krameris, Hamburge esančio startuolio „Digiwell“, užsiimančio skaitmeninių technologijų diegimu į žmogaus kūną – biohakingu, įkūrėjas, per pastaruosius kelerius metus implantavo tūkstančius lustų. Jo paties rankose – trys: raktas nuo biuro, biometrinių duomenų saugykla ir dar vienas, skirtas dalytis kontaktiniais duomenimis.
Kiborgu, pasak jo, tapti visai nesunku – įbedama adata į ranką tarp smiliaus ir nykščio ir po oda suleidžiamas 12 mm dydžio mikrolustas. Implantas kainuoja nuo 40 iki 250 dolerių, o implantavimo procedūra atliekama už maždaug 30 dolerių. Tarp jo klientų – Parkinsono liga sergantis senjoras, negalintis pataikyti rakto į spyną, mergina be rankos, kuriai lustas įtaisytas pėdoje. Implantai jiems padeda atidaryti duris. Taip pat – teisininkas, kuriam patogu gauti konfidencialius duomenis, kaskart neįvedant slaptažodžio.
Šimtai tūkstančių pasaulio gyventojų, kenčiančių nuo Parkinsono ligos, turi implantus, vadinamuosius smegenų stimuliatorius, kurie kontroliuoja šio negalavimo simptomus. Paplitę sraigės formos implantai, ištaisantys klausos sutrikimus, dirbtinės tinklainės, padedančios pagydyti tam tikrų rūšių aklumą. Mokslininkai bando implantuoti į smegenis mikroschemas prarastiems prisiminimams sugrąžinti. Pitsburgo universitete vienam tiriamajam pavyko iš savo smegenų per kompiuterį perduodant elektrinius impulsus valdyti roboto ranką ir net pajusti, ką liečia jos pirštai. Tokių pavyzdžių kasdien vis daugėja.
Transhumanistinis judėjimas kritikuojamas manipuliavimu žmonėmis
Transhumanistai mano, kad ilgainiui žmonės galės save transformuoti į daug daugiau sugebančias būtybes ir kad tokie dalykai, kaip negalia, kančia, ligos, senėjimas bei nesavanoriška mirtis, yra nepageidaujami ir išvengiami. Atsižvelgiama ne tik į galimą tokių biotechnologijų bei kitų technologijų panaudojimo naudą, bet ir į iškylančias grėsmes. Frensis Fukujama, vienas iš judėjimo kritikų, transhumanizmą netgi pavadino „pačia pavojingiausia idėja pasaulyje“. Šalininko Ronaldo Beilio nuomone, „judėjimas įkūnija pačius drąsiausius, daugiausia vaizduotės ir idealizmo turinčius žmonijos troškimus“.
Terminą „transhumanizmas“ sugalvojo iš garsios britų aristokratų šeimos kilęs Julianas Huxley, eugenikos propaguotojas, evoliucijos biologas, pasisakantis už visapusišką žmogaus potencialo vystymąsi, kuris sukurtų „Efektyvią visuomenę“. Jo brolis Aldousas Huxley parašė žymiąją knygą „Drąsus naujas pasaulis" (angl. „Brave New World“), kurioje išdėstyta transhumanizmo vystymosi programa.
Transhumanizmo judėjimo oponentai teigia, kad Vakarų pasaulio technokratiniai transhumanistai yra atviri postmarksistai ir darvinistai, laikantys save žmonėmis dievais ir visiškai atsidavę socialinės inžinerijos mokslui su vienu tikslu – tiesiogiai manipuliuoti žmonėmis. Pasak jų, dabartiniame technologijų amžiuje labai svarbu išlaikyti tas savybes, kurios daro mus žmonėmis, tai – empatija, kūrybiškumas ar sugebėjimas keistis, nes nėra lengva rasti tinkamą pusiausvyrą tarp technologijos ir buvimo žmogumi. Visa tai įkūnija 1997 m. JAV režisieriaus Endriu Nikolo mokslinė fantastinė drama „Gataka“.
Implantai plinta ir kaip pramoga
Būna dienų, kai mažiausiai 30 žmonių penktadienio vakarą Tehachapyje (Kalifornija) implantuoja magnetus ar radijo dažnio identifikavimo lustus tiesiog tam, kad paaštrintų pojūčius.
Mažiau nei prieš dešimtmetį „Grindfest“ biohakerių judėjimas, kuris vis labiau populiarėja kaip sveikatos ir kūno bei proto garbinimo kultas, įtraukia naujų narių, kurie siekia „optimizuoti" savo kūną, naudojant skalpelius. Galingi ir turtingi žmonės laiko „Grindfest“ judėjimą savo „radarų akiratyje", jiems šis judėjimas yra tam tikra savo idėjų išbandymo aikštelė. Dabar galima sutikti „Grindfest“ judėjimui priklausančių žmonių, kurie didžiuojasi integruodami technologijas į savo biologinį kūną bei save vadina „profesionaliais kūno modifikavimo menininkais“.
„Grindfest“ pavadinimas kilęs iš žodžio „šlifuoti" arba „malti“ (angl. „to grind“), tai yra pseudosubkultūra, kurią galima apibūdinti kaip atvirą jaunų žmonių indoktrinaciją transhumanizmo idėjoms. Jauno ir mažai gyvenimo patirties turinčio žmogaus supančio pasaulio supratimas atitinkamai „šlifuojamas“ per jį supančią bendraminčių aplinką, kad jis ar ji pavirstų į vadinamąjį „medicininį panką“.
Kiborgai
Žemiau pateikiame keletą žmonių istorijų, kurie dėl įvairių priežasčių implantavo technologijas tiesiai į savo kūną. Tai realaus gyvenimo kiborgai, kurie parodo dabartines žmogaus ir technologijų sambūvio viename asmenyje ribas.
Neilas Harbissonas. Girdi spalvas
35 metų Neilas Harbissonas, kilęs iš Katalonijos, Ispanijoje žinomas kaip menininkas ir žmonių kiborgų judėjimo aktyvistas. Jis yra pripažintas kaip pirmasis žmogus kiborgas, kurio kaukolėje yra specialus implantas. Nuo pat gimimo Neilui diagnozuota achromatopsija, jis gali matyti tik pilkos spalvos atspalvius, tačiau implantuota antena leidžia jam girdėti spalvą. Jis taip pat gali pajusti nematomas elektromagnetinio spektro dalis, tokias kaip infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai.
Antena per interneto ryšį ar išorinius įrenginius, pvz., mobiliuosius telefonus ar palydovus, leidžia Neilui tiesiogiai į galvą priimti spalvas iš supančios aplinkos, taip pat vaizdus, vaizdo įrašus, muziką, telefono skambučius.
2010 m. Neilas įkūrė „Cyborg“ fondą.
Paspaudę čia paklausykite klipo, kad išgirstumėte tai, ką girdi Neilas.
Moon Ribas. Jaučia visus žemės drebėjimus realiu laiku
Moon, 31 metų šokėja iš Ispanijos, turi implantą, kuris leidžia jai pajusti bet kokį seisminį žemės aktyvumą. Tai yra – jausti žemės drebėjimus realiu laiku, vykstančius visame pasaulyje. Jos alkūnėje integruotas įrenginys, kuris prie interneto prijungiamas per išmanųjį telefoną ir realiu laiku gauna, persiunčia duomenis apie žemės drebėjimus. Ji išverčia šį naują savo pojūtį scenoje. Atlikdama pagrindinį savo šokio kūrinį „Laukdama žemės drebėjimų“ ji laukia žemės drebėjimo ir tada juda pagal seisminį intensyvumą.
Frankas Swainas. Girdi „Wi-Fi" tinklus
Frankui, 34 metų britui, diagnozuotas ankstyvas klausos praradimas, kai jam buvo 25-eri. Prieš kelerius metus jis buvo aprūpintas specialiu klausos aparatu implantu. Nuo to laiko vyras dirba su garso menininku Danieliu Jonesu, siekdamas aplink jį esančius nematomus „Wi-Fi“ laukus paversti garsų vaizdais, perduodamais per jo klausos aparatą.
Paspaudę čia paklausykite, kad išgirstumėte tai, ką girdi Frankas.
Dana Lewis. Turi dirbtinę kasą
Dana, 28 metų amerikietė, sukūrė dirbtinę žmogaus kasą, kad padėtų suvaldyti jos turimą I lygio diabetą. Dana, nusivylusi siūlomais medicinos prietaisais, kuriais siekiama išmatuoti ir kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje bei jo ribotumą, nusprendė paimti reikalus į savo rankas.
Ji su savo vyru Scottu modifikavo gliukozės monitorių ir insulino pompą, kad sukurtų „uždaro ciklo“ sistemą. Taip galima prognozuoti, koks bus cukraus kiekis kraujyje kelias valandas į priekį, ir automatiškai parenkama tinkama insulino dozė.
Pora internete išleido savo sukurtos programos šaltinio kodą „OpenAps.org“, o medicinos pramonė šiuo metu kuria naujus prietaisus, pagrįstus jų sukurtais prototipais.
Scottas Cohenas. Jaučia žemės magnetinę šiaurės kryptį
1990 m. Scottas, 51 metų amerikietis, pradėjo savo karjerą dirbdamas muzikos srityje. Jį sužavėjo, kaip internetas gali pakeisti tai, ką mes patiriame ir kaip dalijamės muzika. Tada jis nusprendė pertvarkyti savo kūną.
Scotas ir jo verslo partneris Liviu Babitzas sukūrė naują komercinį kibernetinį įrenginį „The North Sense“. Jį sudaro odoje implantuota mikroschema, kuri užprogramuota vibruoti kaskart, kai atsisuka į šiaurę.
Amalis Graafstra. Žmogus su į pirštus implantuotomis RFID mikroschemomis
Implantus jis naudoja visokiems reikalams, pavyzdžiui, užprogramuoja juos rankos judesiu atrakinti savo automobilį, namus, kompiuterį. Jam nebereikia daugiau nešiotis raktų ar atsiminti slaptažodžių.
Kevinas Warwickas. Sukūrė implantą, jungiantį žmogaus nervų sistemą su kompiuteriu
Kevinas Warwickas, dar žinomas „Kapitono Kyborgo" vardu, yra Anglijos Readingo universiteto kibernetikos profesorius, tiriantis dirbtinį intelektą, robotiką ir biomedicinos inžineriją.
Dirbdamas prie dirbtinės rankos, skirtos padėti žmonėms, netekusiems galūnių, jis eksperimentavo pats – implantavo į save prietaisą, kuris jo nervų sistemą jungia tiesiai prie kompiuterio. Dabar gali nuotoliniu būdu valdyti šviesas, šildytuvus ir kompiuterius.
Esant tinkamoms aplinkybėms, kitas žmogus gali valdyti jo sukurtą įrenginį. Žmona Irena taip pat įsidėjo į savo kūną implantą, su kuriuo gali valdyti prietaisą vyro rankoje.
Kevinas Warwickas parašė knygą „Aš – kiborgas“ apie savo darbą ir implantus.
Timas Cannonas. Žmogus su implantu, kuris seka jo biometrinius duomenis
Timas Cannonas sukūrė prietaisą, kuris seka viską, kas vyksta su jo kūnu, panašiai kaip „Fitbit“, tačiau šis prietaisas yra implantuojamas po oda.
Timas savo prietaisą pavadino „Circadia 1.0“, šis yra savotiška „juoda dėžė", kurią jis implantavo į savo ranką. Įrenginį valdo planšetiniu kompiuteriu ir gali lengvai prijungti prie kitų savo namo prietaisų.
„Jei, pavyzdžiui, man buvo įtempta diena, „Circadia“ praneš apie tai mano namų sistemoms, o šios, savo ruožtu, sukurs malonią atpalaiduojančią atmosferą, kai grįšiu namo: pritemdys šviesas, paruoš karštą vonią“, – sako Timas.
Įrenginys renka ir perduoda biometrinius kūno duomenis, tokius kaip kūno temperatūra, kuriuos galima atsisiųsti į kitas programas.
Nigelas Acklandas. Turi bioninę ranką, sujungtą su smegenų sistema
Iki patirtos pramoninės avarijos savo darbo vietoje Nigelas dirbo tauriųjų metalų lydytoju. Nelaimingo atsitikimo metu jam buvo smarkiai sužeistas dešinysis dilbis, jį reikėjo amputuoti.
Bėgant metams jis išbandė kelis protezavimo tipus, galiausiai gavo „Bebionic3“ ranką. Ji padeda savarankiškai sugriebti net smulkius daiktus. Vyras kontroliuoja ranką, judindamas raumenis likusiame dilbyje. Judėjimo diapazonas tikrai nepaprastas. Jis sugeba savarankiškai judinti kiekvieną iš savo penkių pirštų – gali ne tik paimti smulkius daiktus, bet net ir supilti skystį į stiklinę.
Inovacijų ir technologijų festivalis „LOGIN“ kviečia rezervuoti GEGUŽĖS 28-29 d. ir didžiausioje Baltijos šalyse progreso konferencijoje susipažinti su pasaulio inovatoriais, kūrėjais ir įkvėpėjais. Bilietus galite pirkti jau dabar www.login.lt