Vandenilinis automobilis – naudingesnis
„Carvertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis paaiškino, kad įprastas elektromobilis naudoja baterijose laikomą elektrą, kuria aprūpina elektros motorus. Vandeniliu varomi automobiliai neturi baterijų ir tam, kad elektros motorus aprūpintų elektra, naudoja vandenilį, kuris, cheminės reakcijos metu, gamina motorui reikalingą elektrą.
Elektromobilius reikia įkrauti, o vandeniliu varomus automobilius – pripildyti vandeniliu. Vandenilio kuro kasetės papildomos greičiau nei įkraunamos elektromobilio baterijos – tai vienas iš tokio automobilio pranašumų prieš elektromobilius. Tačiau abiejų tipų automobiliai yra žymiai sunkesni už įprastus, vidaus degimo varikliais aprūpintus automobilius.
Daugiausia dėmesio į vandenilį atkreipta dėl mažesnės jo taršos, o įrengus tinkamą sistemą gali apskritai neteršti aplinkos. „Ignitis grupės“ inovacijų vadovas Paulius Kozlovas sako, kad vandenilio gamyba, gaminant elektrolizės būdu neišskiria pavojingų ar kenksmingų medžiagų. Vandenilio transportavimo klausimui spręsti Europa planuoja įrenginėti vandenilio produktotiekius, panašius tinklus, kaip dabartinė dujų infrastruktūra.
„Jeigu reiktų spėti, sakyčiau, kad abi technologijos, tiek baterijų, tiek vandenilio, ras savo vietą. Įprasti elektromobiliai yra ypatingai patogūs dėl galimybės įkrauti namie, nepamainomi miesto sąlygomis ir prieinami jau šiandien. Tačiau lengvieji automobiliai sudegina tik apie ketvirtadalį visų pasaulyje sudeginamų naftos produktų. Kiti, ypatingai energetikai imlūs sektoriai, kol kas sunkiai mato galimybes elektrifikuotis įprastomis baterijomis“, – aiškino P. Kozlovas.
Mažiau judančių detalių – pigesnis išlaikymas
Vandeniliu varomi automobiliai, kaip ir elektromobiliai, neturi vidaus degimo variklių bei klasikinių pavarų dėžių. Tokiuose automobiliuose yra žymiai mažiau judančių detalių, todėl ir jų eksploatacija yra paprastesnė. Kitais atvejais išlaikymas ne itin skiriasi nuo elektromobilių.
Anot P. Kozlovo, elektros variklio priežiūra yra nepalyginamai paprastesnė nei vidaus degimo variklio. Elektrinis variklis yra beveik 3 kartus efektyvesnis. Pagrindiniai priežiūros ir išlaikymo kaštai elektromobiliuose su įprasta baterija yra susiję su baterijos degradacija, tuo tarpu vandeniliniuose – kuro celės keitimu. Tiesa, kuro celės tarnauja ilgiau nei dabartinės baterijos, taip pat nėra tokios brangios.
Vandenilinio automobilio išlaikymas gali būti viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje jų praktiškai neturime. Remiantis šių metų balandžio 1-osios duomenimis, Lietuvoje yra registruotas vienas vandeniliu varomas automobilis.
„Mažai, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje visiškai nėra tokiems automobiliams reikalingos infrastruktūros – artimiausia vieta, kur galima papildyti vandenilio atsargas yra Rygoje. Be infrastruktūros daugiau tokių automobilių tikėtis nereikėtų.
Tas pats vienintelis vandeniliu varomas automobilis tikriausiai yra naudojamas tik demonstraciniais tikslais – t.y. Lietuvoje juo atliekami bandomieji – demonstraciniai važiavimai, o vandenilio atsargų papildymui tokie automobiliai autovežiais gali būti gabenami į Rygą“, – sakė M. Buzelis.
Populiarumui būtinos papildomos sąlygos
Nors žaliosios energijos gamybos plėtra rodo, kad ateityje gatvėse karaliaus elektromobiliai, nėra aišku, ar vandeniliu varomos transporto priemonės išpopuliarės, kaip tikimąsi. Kai kurie automobilių gamintojai atsisakė planų gaminti vandeniliu varomus automobilius, nors anksčiau žadėjo pristatyti naujas versijas. Pasak „Carvertical“ atstovo, tikriausiai gamintojai patys netiki tokia ateitimi. Elektromobilio patogumas yra tas, kad jo baterijas galima įkrauti per naktį iš elektros tinklo, tarkime, namų garaže ar požeminėje stovėjimo aikštelėje. Vandeniliu varomi automobiliai daug labiau priklausomi nuo infrastruktūros. Jeigu Pietų Korėjoje ar Kalifornijoje toks degalų tipas yra populiarus, tai nebūtinai reiškia, kad jis prigis ir Lietuvoje.
Jis pridūrė, kad kol kas sunku pasakyti, ar šie automobiliai yra mūsų ateitis: „Technologijos greitai keičiasi. Daug kas kritikuoja ir elektromobilius dėl itin didelio jų gamybos metu išskiriamo CO2 pėdsako. Daug potencialo turėtų sintetiniai degalai, kurių degimo proceso metu aplinka nebūtų teršiama. Tačiau kol kas tokia technologija – per brangi, o ir naftos pramonė tam tikriausiai stipriai priešinasi. Elektromobiliai kol kas rodo didžiausią potencialą, tik klausimas, kaip valstybės susitvarkys ir pasiruoš pilnai elektrifikacijai“.
„Ignitis grupės“ atstovas įsitikinęs, kad ateities pavara tikrai bus elektrinė, automobilio ratus ateityje suks išskirtinai elektriniai varikliai. Jie visomis prasmėmis yra pranašesni už vidaus degimo variklius. Klausimas, į kurį atsakymo ieško visas pasaulis – iš kokio energijos kaupimo sprendimo ta elektra bus imama elektros varikliui sukti. Populiariausi šiuo metu – mums puikiai pažįstami elektromobiliai su įprasta baterija. Vandeniliu varomi automobiliai yra iš principo taip pat elektromobiliai, tačiau į jų variklius elektra atiteka iš kuro celės. Tiesa, šis elektrocheminis procesas pasižymi tik apie 60% efektyvumu.
„Įprastas elektromobilis su baterija yra daug efektyvesnis, nereikalinga sudėtinga infrastruktūra, galima krauti namie. Tačiau mūsų planetoje nėra pakankamai retųjų metalų, kad tokiu būdu galėtume elektrifikuoti visą transportą. Tuo tarpu užpildyti vandenilinį elektromobilį kuru užtrunka vos 10 minučių, įveikiama distancija vienu įkrovimu yra apie 650 kilometrų, o taip pat vandenilinis elektromobilis pasižymi mažesniu poreikiu retiesiems metalams“, – aiškino P. Kozlovas.
Infrastruktūra Lietuvoje – įmanoma
Pašnekovai vieningai sutarė, kad nors tvarumo atžvilgiu vandenilinis elektromobilis – naudingesnis, be tikamos infrastruktūros jo sėkmė – abejotina. Vandenilinių elektromobilių sėkmė tiesiogiai priklauso nuo žaliosios generacijos vystymosi apimčių.
„Jeigu Lietuvoje ir Europoje žalioji generacija vystysis sparčiai, bus nemažai valandų metuose, kuomet elektros energijos kaina bus nulinė ar net neigiama. Vietoje to, kad tomis valandomis būtų stabdomos vėjo jėgainės ar saulės elektrinės, jų generuojamą energiją galėtume panaudoti vandenilio gamybai. Tokia lanksti vandenilio gamyba panaudojant nebrangią elektros energiją leistų pasiekti protingą vandenilio kainą, taip pat skatintų tolimesnę žaliosios generacijos plėtrą. Vandenilinių elektromobilių adaptaciją sustabdyti, mano akimis, galėtų tik nepakankamas žaliosios generacijos vystymas“, – svarstė P. Kozlovas.
Jo teigimu, Lietuvoje turime galimybių įrengti vandenilinio variklio automobiliams reikalingą infrastruktūrą, bet svarbu prisiminti, kad toms galimybėms atsirasti reikalingas pakankamas kiekis žaliosios generacijos, kuri lemtų žemų elektros kainų periodus. Infrastruktūra, reikalinga įrengti vandenilio užpildymo stotelei, yra gerokai sudėtingesnė ir brangesnė nei paprasta elektros stotelė, tačiau vandenilinė stotelė per parą gebėtų aptarnauti dešimtis kartų daugiau automobilių.
M. Buzelis pridūrė, kad ne mažiau svarbus elektromobilių populiarumo aspektas – kaina: „Svarbūs dalykai, kad lietuviai pamėgtų vandeniliu varomus automobilius, yra infrastruktūra ir įperkamumas. Jeigu tokie automobiliai bus daug brangesni ne tik už įprastus automobilius, bet ir elektromobilius, jiems prigyti Europoje bus labai sunku“.